Apie ką aš čia? Apie tai, kad lyderio pozicijas atsinaujinančios energetikos srityje europiečiai, atrodo, galutinai nusiteikę atiduoti Kinijai. Skambūs žodžiai apie tvarumą ir demokratijos vertybes nuosekliai puošia Europos politikų kalbas. Pati Ursula von der Leyen šiais metais Davose garsiai paskelbė, kad „tvarių technologijų ekonomikos istorija bus parašyta Europoje“. Tikrai?
Prieš 10 metų bandėme apginti Europoje saulės energetikos pramonę nuo Kinijos produkcijos. Dabar ir Europoje, ir net JAV vėjo energetika pamažu dūsta dėl nelygių konkurencijos iš trečiųjų šalių sąlygų.
Kai prieš 10 metų manęs dar naiviai klausė, kam Kinijai reikia tiek daug anglies pluošto įrangos iš Europos, atsakymas buvo akivaizdus: jie jau tada investavo į inovatyviausias technologijas vėjo energetikos ir automobilių pramonėje. Tad jau praradome iniciatyvą saulės energetikos srityje, ir kol Europa skandina savo atsinaujinančios energetikos perspektyvas biurokratinėse džiunglėse, netrukus skaičiuosime praradimus ir vėjo energetikoje, ir kitose svarbiose pramonės šakose.
Pažiūrėkime, ką mums jau dabar sako skaičiai. Prieš savaitę ES komisaras Valdis Dombrovskis iškėlė klausimą apie Europos ir Kinijos tarptautinės prekybos neigiamą balansą. 2022 metais Kinija buvo trečia didžiausia ES prekių eksporto partnerė (9 proc. viso ES prekių eksporto) ir absoliučiai didžiausia prekių importo partnerė (20,8 proc. viso ES prekių importo).
Nuo 2020 metų fiksuojamas Kinijos prekių importo vertės didėjimas, o tuo metu Europos Sąjungos eksporto vertė į Kiniją iš esmės nekito. Europos Sąjungos tarptautinės prekybos prekėmis su Kinija deficitas 2022 metais pasiekė apie 400 mlrd. eurų. Daugiausia importuota iš Kinijos chemikalų ir chemijos produktų, mašinų įrangos ir automobilių, kitų apdirbamosios pramonės gaminių. Ir tai yra sektoriai, kurie buvo laikomi kažkada konkurencingais Europos Sąjungos sektoriais.
Beje, Lietuvos tarptautinės prekybos prekėmis balansas su Kinija taip pat yra neigiamas. 2022 metais Lietuvos prekių eksportas į Kiniją siekė apie 100 mln. eurų, kai importas – beveik 2 mlrd. eurų.
Gal išlošėme tiesioginių užsienio investicijų srityje? Deja. Europos Sąjunga jau tiesiogiai vadinama naujos pasaulio ekonominės tvarkos nevykėle, nes 2022 metais tiesioginių užsienio investicijų pritraukta trečdaliu mažiau nei 2012 metais. Tuo tarpu 2022 metais JAV jų srautas buvo 50 proc. didesnis, o Kinijoje – apie 60 proc. didesnis nei 2012 metais.
Grįžkime prie energetikos. Kinijoje instaliuotų elektros gamybos pajėgumų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius dalis netrukus gali pasiekti 50 procentų. Ir nors gamybos liūto dalį Kinijoje kol kas sudaro tarši anglis, netrukus tai gali pasikeisti. Tad kol Europa dar tik pradeda investicijas, kad pasiektų ES planuojamą CO2 neutralumą 2050 metais, Kinija sparčiai didina apsukas ir gali ne tik pavyti, bet ir aplenkti.
Ką darysime? Toliau postringausime apie neteisingą ir mūsų nesuprantantį pasaulį ar imsimės realių veiksmų? Ne paslaptis, kad kinai savo pramonę dotuoja, ypač šiuo metu. Todėl nuolat tiesiog tragiškai atsiliekančioje Europoje reikalingos skubios investicijų į naujausias technologijas ir paramos programos, kurios ne tik puoštų politikų kalbas, bet pradėtų realiai veikti. Europos biurokratijos džiungles laikas stipriai apgenėti, nes ateityje vėl galime likti tik trečiosiose šalyse pagamintos produkcijos vartotojais.
Kitais žodžiais sakant, pats laikas darbais parodyti, kiek Europos Sąjunga yra „smart“. O su ja – ir Lietuva.
