Kiek galime įdarbinti gyventojų?
Ekonomiką įprastą matuoti per nedarbą, bet šį kartą ekonomiką pamatuokime per darbą. Lietuvoje, per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, nedirbo daugiau kaip 1,520,000 darbuotojų. Tai buvo 2008 metais, prieš pat krizę. Tuo pat metu 430 tūkstančių Lietuvos darbuotojų jau dirbo ir gyveno užsienyje.
Lietuvos privatus sektorius 2008 metais buvo sukūręs 1,100,000 darbo vietų ir tai yra istorinis maksimumas. Taigi, geriausias pasiektas balansas tarp dirbančiųjų Lietuvoje ir užsienyje yra – 1,5 milijono dirba Lietuvoje ir 400 tūkstančių dirba užsienyje. Visos kitos dirbančiųjų proporcijos yra teorinės.
Lietuvos nominalus BVP per 9 pokrizinius metus padidėjo 9,5 milijardų eurų (32,3 milijardų eurų BVP 2008 m. ir 41,8 milijardų eurų BVP 2017 m.). Tačiau dirba 161 tūkstančių darbuotojų mažiau nei 2008 m. (2017 m. III ketv. Lietuvoje dirbo 1,358,800 darbuotojų.) Tai rodo padidėjusio darbo našumo rodikliai.
Pavyzdžiui, Lietuvos pramonė per paskutinius 20 metų beveik nekuria naujų darbo vietų – tiktai svyruoja apie 200 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 15–17 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų ir tiksliai sutampa su ES vidurkiu. (1998 m. dirbo apie 250 tūkst. darbuotojų, o 2017 m. – apie 239 tūkst. darbuotojų). Jeigu sugebėsime perorganizuoti savo pramonės įmones į ketvirtą technologinį lygį, taip vadinama Pramonės 4-tą versiją – tai pramonės darbuotojų skaičius tikrai nedidės.
Taigi, kiek reikia parsikviesti darbuotojų atgal į Lietuvą?
Jeigu tikėsime (2017 m. sausio mėnesio) Lietuvos darbo biržos duomenimis – tai jos bazėje buvo registruota 21,3 tūkst. darbo pasiūlymų. Tai reiškia, kad šiuo metu galime įdarbinti Lietuvoje tik 4 proc. nuo visų dirbančių užsienyje. Jeigu norime pasiekti kylantį (periodinį) suminį įdarbinimą iki 1,5 mln., tai Lietuvoje galime įdarbinti 23 proc. nuo visų dirbančiųjų užsienyje. 1,5 milijono dirbančiųjų galėtume pasiekti tik 2021 m., jei Lietuvos įmonės ir toliau augs. Tada darbingo amžiaus imigrantų kas mėnesį turėtų atvykti į Lietuvą apie 4,5–5,0 tūkst.
Tokį pat skaičių patvirtina ir Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas, atlikęs prognostinį Lietuvos gyventojų kaitos 2017–2021 m. laikotarpyje tyrimą.
Pagal R. Tučo skaičiavimus, per artimiausius penketą metų iš svetur į Lietuvą reiktų papildomai (neskaitant jau dabar atvykstančių) pritraukti bent jau 165 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Tai mus grąžina prie 2008 metų istorinio dirbančiųjų maksimumo – 1,520,000 darbuotojų! Ir viskas! Tokiu būdu užsienyje vis tiek lieka dirbti 400 tūkstančių mūsų piliečių. Jie ir toliau privalės ieškoti darbo užsienyje.
Kas organizuos verslą Lietuvoje?
Kviesti vien tik darbuotojus – neužtenka. Reikia ir labai daug verslininkų, kurie moka ir nori organizuoti įmones Lietuvoje. Lietuvoje dominuoja įmonės, įdarbinančios iki 50 darbuotojų. Kad mąstą būtų lengviau suvokti, tarkime, kad norėdami įdarbinti visus 680 tūkstančius užsienyje dirbančius darbuotojus į SVV įmones po 50 darbuotojų, tai reikėtų įkurti virš 10 tūkstančių naujų įmonių. Tiek pat reikia ir verslininkų. Bet reikia ir palankios bendros verslo aplinkos, kuri skatintų grįžti bei čia steigti įmones.
Metinė vidutinė darbuotojų švytuoklinė migracija sudaro 57 tūkst. darbo migrantų: iš šalies vidutiniškai emigruoja apie 38 tūkst. žmonių ir vidutiniškai kasmet sugrįžta apie 19 tūkst. emigrantų. Darbuotojų švytuoklinė migracija išlieka asimetrinė. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. iš Lietuvos išvyko 57 tūkst. gyventojų, o atvyko 29 tūkst. gyventojų.
Turime atvirą ekonomiką, matuojant eksporto plius importo kiekiu, palyginus su visu Lietuvos BVP, reikia pripažinti ir tai, kar turime labai atvirą Darbo rinką. Konkurencija dėl darbuotojų tarp Lietuvos darbdavių ir užsienio darbdavių išliks, kaip ir išliks Lietuvos verslo aplinkos ir užsienio valstybių verslo aplinkų konkurencija.
Kas bus su miestų infrastruktūromis?
Darbuotojų švytuoklinė migracija veda prie kito klausimo – kokiam kiekiui gyventojų turime turėti miestų infrastruktūrą? Metinė darbuotojų švytuoklinė migracija sudaro 57 tūkst. darbo migrantų – tai prilygsta Alytaus miesto gyventojų skaičiui. Per metus pirmyn ir atgal migruoja visas miestas. Tai labai apsunkina verslui prognozuoti miesto ateities gyvybingumą.
Pavyzdžiui, Panevėžio miesto infrastruktūra suprojektuota 150 tūkst. gyventojų, o dabar ja naudojasi tik 91 tūkst., Alytaus miesto infrastruktūra suprojektuota 100 tūkst., o dabar jame gyvena 53 tūkst. gyventojų.
Miesto depopuliacija veda prie didėjančių miesto infrastruktūros sąnaudų vienam gyventojui. Pasiekus kritinį tašką, kada ir likusiems miesto gyventojams, ir Vyriausybės biudžetui bus per brangu išlaikyti miesto infrastruktūrą, tada miestas staigiai kolapsuos, paversdamas visą regioną negrįžtamai retai apgyvendintu.
Vilnius taip pat, dar nepasiekė 1989 metų maksimumo.
2020 metais baigsis ES subsidijos LR Vyriausybės biudžetui, todėl jau dabar turime inventorizuoti miestų ir miestelių infrastruktūras, atrenkant ir paskelbiant tai, ką savo pinigais galime išlaikyti ir ko ne. Miesto infrastruktūra yra dalis verslo aplinkos ir verslininkai turi žinoti, kur bus galima plėtoti verslą ir po trejų metų. O grįžtantys mūsų piliečiai turi žinoti, kur bus galima dirbti ir gyventi.
*Užimti gyventojai – 15 metų ir vyresni asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį darbo užmokestį pinigais ar išmoką natūra arba turintys pajamų ar pelno. (Statistikos departamentas)
