Patvirtintas 2020 m. biudžetas: kas pasikeitė?
Palyginti su pirmuoju Seimui pateiktu biudžeto variantu, patvirtintame biudžete ypač reikšmingų pokyčių nėra: valdžios sektoriaus pajamos padidintos šiek tiek daugiau nei 19 mln., o išlaidos – beveik 61 mln. Eur. Tai rodo, kad valdžios sektoriaus balansas bloginamas maždaug 40 mln. Eur, arba 0,1 proc. BVP.
Šimtųjų žaismas: kodėl 0,2 minus 0,1 vis dar yra 0,2?
Skaičių apvalinimo taisyklės numato, kad 0,15 ir 0,24 yra suapvalinami iki 0,2. Politikų džiaugsmui, 0,09 proc. padauginus iš didelio skaičiaus (t. y. Lietuvos BVP mln. Eur), atsiranda galimybė maždaug 40 mln. Eur padidinti finansavimą garsiausiai nepasitenkinimą dėl biudžeto reiškiančioms visuomenės grupėms. Tokia praktika nėra gera ir rodo struktūrines viešųjų finansų problemas.
Ar gali 2020 m. biudžeto pertekliaus apskritai nebūti?
Gali. Taip manyti verčia abejonės dėl užmojų kitąmet surinkti papildomai 187 mln. Eur (arba 0,4 proc. BVP) vien dėl geresnio mokesčių administravimo. Deja, projekte nepateikiama įtikinamų priemonių, leisiančių surinkti šias papildomas pajamas. Abejones dar labiau sustiprina liūdna ankstesnių metų patirtis, kai analogiškai būdavo planuojamos papildomos pajamos dėl geresnio mokesčių administravimo, tačiau tie planai taip iki galo ir nebūdavo įvykdomi. Jei šios abejonės pasitvirtintų, reali valstybės finansų būklė 2020 m. būtų gerokai prastesnė, nei numatoma patvirtintame biudžete. Vietoj numatomo pertekliaus gali atsiverti biudžeto deficitas, kuris dabartinėje ekonomikos ciklo fazėje jau būtų nesuderinamas su fiskaline drausme, apibrėžiama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.
Ar kitais metais reikšmingai padidės biudžeto pyragas?
Deja, bet 2020 m. biudžeto projekte nėra priemonių, kurios reikšmingai padidintų biudžeto pajamų ir šalies BVP santykį. Lietuvos bankas nuolat pabrėžia, kad biudžeto pyragas, palyginti su valstybės išsivystymo lygiu, yra per mažas. Būtent tai yra didžioji Lietuvos viešųjų finansų „juodoji skylė“, kurios jau daugybę metų niekaip nepavyksta užlopyti. To pasekmės yra skaudžios: didelė pajamų nelygybė ir šešėlinė ekonomika, emigracija, nepakankama viešųjų paslaugų kokybė ir kt. Šia prasme 2020 m. biudžeto svarstymus ir priėmimo procesą galima vertinti tik kaip tebesitęsiantį „tos pačios, bet per mažos paklodės tampymą“ tarp skirtingų interesų grupių.
