Paviešinti vidutiniai šalies įmonėse mokami atlyginimai darbuotojams atskleidė kelis dalykus.
Valdas Sutkus
© DELFI / Andrius Ufartas

Pirma, kad tai iki šiol yra viena jautriausių ir aktualių temų mūsų visuomenei – nuo darbuotojo, kuris gali susidaryti realesnį vaizdą apie įmonę, kurioje dirba, arba kurioje siekia įsidarbinti, iki verslo savininko, kuris gali padėti suprasti, pavyzdžiui, kaip konkurentams pavyksta laimėti konkursus pasiūlius mažesnę kainą už tas pačias paslaugas.

Į viešus faktus, kai to paties sektoriaus įmonių mokami vidutiniai atlyginimai skiriasi kelis kartus, dėmesį turėtų atkreipti ir Vyriausybė. Juk ji tarp savo veiklos prioritetų išskyrė socialinės atskirties mažinimą, mokesčių sistemos tobulinimą ir kovą su šešėliniu verslu, efektyvesnį valstybės turto ir lėšų panaudojimą.

Žinoma, gyvename ne Baltarusijoje, kur šalies vadovas gali nurodyti įmonėms, kokius atlyginimus šios turi mokėti.

Tačiau Lietuvoje taip pat yra galimybių valstybei skaidrinti verslo aplinką per atitinkamą teisinį reguliavimą, kadangi mūsų šalyje valstybė per viešuosius pirkimus yra didžiausias rinkos žaidėjas – valstybinio sektoriaus viešieji pirkimai viršija 4 mlrd. eurų kasmet.

Šiuo metu Seime svarstomas naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas, kurio vienas iš tikslų – siekti skaidrumo ir efektyvumo viešuosiuose pirkimuose.

Deja, iki šiol vyraujanti praktika yra viešųjų pirkimų metu rinktis prekių ar paslaugų teikėją pagal mažiausią kainą ir tai sukelia visiškai priešingą efektą deklaruojamiems siekiams.

Kaip gali valstybė mažinti socialinę atskirtį, didinti surenkamų mokesčių kiekį, užtikrinti žmonių sąžiningo atlygio lūkesčius, kai pačios valstybės institucijos prekes ir paslaugas perka už pačią mažiausią kainą?

Juk tam, kad pasiūlytų pačią mažiausią kainą viešųjų pirkimų dalyviai konkuruodami tarpusavyje privalo mažinti savo kaštus, o vienas iš pagrindinių kaštų – ypač paslaugų, rangos darbų pirkime yra darbuotojų atlyginimų dydis ir nuo šių atlyginimų mokami mokesčiai.

Tai vienas iš atsakymų, kodėl vienos to paties sektoriaus įmonių moka perpus mažesnį vidutinį atlyginimą nei kitos.

Paprasčiau kalbant – jei valstybė perka tilto statybą ar kelio tiesimą už mažiausią kainą, tai ji tiesiogiai spaudžia tiltus statančias ir kelius tiesiančias įmones mokėti savo darbuotojams kuo mažesnius atlyginimus ir nuo tų atlyginimų mokėti kuo mažesnius mokesčius.

O juk mokesčių nemokėjimas – kaip narkomanija – pradėjus, labai sunku sustoti ir tai persikelia ir į privataus sektoriaus pirkimus.

Ką galima padaryti?

Viešųjų pirkimų įstatyme turi atsirasti efektyvių priemonių, kurios skatintų įmones atlyginimus ir mokesčius mokėti sąžiningai ir skaidriai.

Turėtų būti aiškiai deklaruojamas prioritetas sąžiningus, rinkos sąlygas atitinkančius atlyginimus bei mokesčius skaidriai mokantiems tiekėjams. Tokiu būdu valstybė skatins įmones dirbti skaidriai, dalis viešojo sektoriaus išlaidų grįš į biudžetą per mokesčius, įmonės turės motyvą gerinti sąlygas savo darbuotojams.

Todėl reikia įstatyme įtvirtinti nuostatą, jog renkantis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą vienas iš vertinimo kriterijų būtų tai, kokie atlyginimai mokami pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams.

Neišvengiamai dalyje viešųjų pirkimų konkursų ir toliau laimėtojas bus renkamas pagal mažiausios kainos kriterijų. Čia būtina apibrėžti neįprastai mažos kainos sampratą ir tokią kainą pasiūliusį dalyvį prašyti pateikti kainos ir sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus.

Jeigu paaiškėja, kad darbuotojams yra mokamas tik, pavyzdžiui, minimalus darbo užmokestis, kuris yra gerokai mažesnis nei sektoriaus vidurkis, ar kyla pagrįstų įtarimų dėl neskaidrios atlyginimų mokėjimo praktikos, reikėtų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti galimybę pasiūlymus dėl šios priežasties atmesti.

Taigi, siekdama mažindama socialinę atskirtį ir didinti žmonių gerovę, valstybė akivaizdžiai turi daugiau svertų nei vien tik kelti minimalaus atlyginimo dydį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

R. Dargis. Lietuvos kelias – greitis ir permainos. Ar tai galime? (31)

„Senajame pasaulyje didesnė žuvis suvalgydavo mažas žuvis, tačiau dabar pirmauja greitos...

A. Žemaitė. Darbo vietos antropologija: kaip aplinka, kurioje dirbate, nulemia jūsų sėkmę?

Kaip turėtų būti įrengta darbo vieta , kad skatintų kūrybiškumą, produktyvumą ir...

M. Zalatorius. Permainos, kurios pakeis finansų pasaulį (4)

Naujadaras „FinTech“, tarsi koks viral‘as, praskriejęs jau taip plačiai, kad turbūt...

A.Bogdanovičius: 5 netikėti atvejai, kai jūsų kredito istorija gali būti patikrinta (10)

Kai kreipiamės dėl būsto, vartojimo paskolos, kredito kortelės ar lizingo, finansų įstaigos...

V. Juzikis. Ar tiesime kelius po 2020 metų? (14)

Kodėl jau šiandien reikia vis dažniau kalbėti apie privačios ir viešos partnerystės ( PPP )...

Top naujienos

Z. Balčytis susikrovė lagaminus, G. Kirkilas prabilo apie netikėtą sprendimą (4)

Buvęs socialdemokratas Gediminas Kirkilas , pirmasis kandidatas pakeisti europarlamentarą Zigmantą...

A. Užkalnis. Apie beturtę mokytoją su kostiumėliu iš skuduryno (281)

Kiekvienais metais mokytojai žada streikuoti dėl per mažų atlyginimų, kiekvienais metais su...

„Rimi“ leista pirkti „Iki“ (1)

Bendrovė „Rimi Lietuva“ galės įsigyti 100 proc. „Palink“ akcijų.

Kredito unijos indėlininkai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje (46)

„Baltijos“ kredito uniją rugsėjį pripažinus nemokia apie 60 indėlininkų atsidūrė...

Lietuvių filmukas driokstelėjo feisbuke: nekainavo nė cento, o peržiūrėjo milijonai (39)

Beveik 6 mln. peržiūrų, 37 tūkst. reakcijų, 16 tūkst. pasidalijimų – tokių rezultatų per...

VRK darbo grupė siūlo pripažinti Liberalų sąjūdį šiurkščiai pažeidus įstatymą dėl kampanijos finansavimo (21)

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo grupė siūlo pripažinti Liberalų sąjūdį...

Po referendumo Katalonijoje gerokai sumažėjo turistų (5)

Katalonija yra labiausiai lankomas Ispanijos regionas, tačiau po šį mėnesį surengto...

Amerikietės sėkmės istorija: naktiniame klube sutiko Etiopijos princą ir už jo ištekėjo (5)

33 m. amerikietė Ariana Austin praėjusį mėnesį tapo princese ištekėjusi už Etiopijos...

Įžvelgia grėsmę: ant Gedimino kalno – naujos pavojingos deformacijos (281)

Gedimino kalno pietinio šlaito centrinėje dalyje atsirado grunto įtrūkimai. Tai – ženklas, kad...