Tomas Vilmanas. Lietuva tampa FinTech hub‘u ES, bet ar pasirengusi priimti su tuo susijusius informacinių technologijų iššūkius?

Vien per praėjusius metus į Lietuvos „FinTech“ ekosistemą įsiliejo daugiau nei 40 naujų dalyvių, o darbuotojų, dirbančių šiame sektoriuje, skaičius padidėjo 30 proc. Lietuva ir toliau sparčiai stiprina finansinių technologijų industriją, neužleisdama pirmaujančių pozicijų. 2019 metais mūsų šalyje veikė daugiau nei 200 „FinTech“ įmonių, kuriose dirbo daugiau kaip 3 tūkst. profesionalų.

Tačiau, kaip ir daugelis kitų sričių, „FinTech“ industrija susiduria su informacinių specialistų trūkumu, vidutinė tokio dydžio bendrovė turi iki 10 darbuotojų, o norint įgyvendinti didesnius ar stambesnius IT projektus reikia bent dvigubai tiek žmonių. Kitaip kuriami produktai ar paslaugos tiks tik siauro profilio bendrovėms.

Lietuvai reikia atrasti bent 13 tūkstančių papildomų naujų IT specialistų, kitu atveju kyla rizika pralošti konkurencinę kovą su kaimyninėmis šalimis. Per paskutinius dvejus metus, Lietuvai kasmet trūko bent 3–4 tūkst. IT specialistų.

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų užimamų darbo vietų dalis pastaraisiais metais nuosekliai didėja – jis išaugo net 15 proc. Augantis IRT specialistų darbo vietų skaičius skatina kompanijas varžytis tiek dėl jaunų, tiek dėl solidžią patirtį sukaupusių talentų. Natūralu, jog auganti konkurencija veikia ir atlyginimų dydžius.

Tačiau net ir keliant atlyginimus, o pastarasis ne gali būti begalinis, esamiems darbuotojams, verslas priverstas ieškoti naujų darbuotojų, kurie patenkintų augančius verslo klientų poreikius. Smagu, kad dalinai šią problemą padeda spręsti ir augantis merginų susidomėjimas IRT. Per šešerius metus į šios krypties studijas priimtų abiturienčių skaičius ūgtelėjo 55 proc. Skaičiuojama, kad Lietuvoje informacinių technologijų srityje dirba 25 proc. moterų.

Palyginimui, ES vidurkis 2019 m. siekė 17,2 proc. ir lyginant su 2018 m. šis skaičius išaugo vos 3 procentais. Europa dar turės nueiti ilgą kelią šioje srityje, bet džiugina tai, kad Lietuvoje kas ketvirtas IT srities specialistas yra moteriškos lyties.

Tačiau tai yra daugiau statistika, kuria galima didžiuotis įvairiuose renginiuose, bet ji neatsako į klausimą, ar mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui ir didėjant „protų“ nutekėjimo rodikliui, pakaks išlikti konkurencingiems?

Tai daugiau retorinis klausimas, o verslui reikia sprendimų čia ir dabar. Vienas jų būtų atsivežti tinkamus specialistus iš užsienio šalių. Tačiau tai finansiškai imlus klausimas, reikalaujantis nemažai pradinių investicijų. O painus užsienio darbuotojų įdarbinimo Lietuvoje reglamentavimas dažną verslą atbaido nuo šios galimybės.

Esminis IRT privalumas, kad verslui dažnai nereikia fiziškai turėti darbuotojo biure. Šio klausimo problematiką galima spręsti samdant darbuotojus nuotoliniu būdu ir nuotoliniam darbui. Tačiau ir samdant patariusius specialistus nuotoliniu būdu, dažnai susiduriama su darbo kokybės užtikrinimo klausimu. Iš kitos pusės IT įmonės, kurioms reikia papildomų programuotojų resursų ar verslo klientai, kuriems reikia IT (SaaS) paslaugų, kelių freelancerių samda problemų neišspręs.

Bendrovių siūlančių dedikuotų programuotojų komandų paslaugos atėjimas į Lietuvos rinką, galėtų būti šio klausimo sprendimu. Ši paslauga ypač aktuali toms verslo šakoms, kurioms savo projektų įgyvendinimui trūksta programavimo žinių, esant ribotiems finansams negali išlaikyti didelio programuotojų personalo, ar reikia papildomų IT resursų sėkmingam projekto įgyvendinimui.

Verslas gauna pilnai suformuotas programuotojų komandas, kurių paslaugos kainuoja pigiau nei išlaikyti tokio paties dydžio komandą pas save. Galimybę vienu metu vykdyti kelis nepriklausomus projektus, kuriuos vykdo skirtingos sukomplektuotos komandos. O darbų kokybę užtikrins šis paslaugos operatorius.

Šiai dienai Lietuvoje beveik nėra įmonių, kurios būtų pajėgios teikti dedikuotų IT specialistų nuomos paslaugas. Todėl siūlomi specialistai dažniausiai bus ne Lietuvoje gyvenantys IT programuotojai, o iš užsienio šalių. Gera žinia ta, kad Lietuvoje palaipsniui atsiranda operatoriai, kurie veikia kaip tarpininkai tarp Lietuvos verslo ir užsienio paslaugų teikėjų. Būtent jie suveikia kaip tarpinė grandis, kuri bendrauja su užsakovais ir atsako už paslaugos kokybę. O užsakovams telieka rūpintis projektų įgyvendinimu.