Lietuvos bankas fintech skatinimo programą pradėjo nuo teisinio tikrumo įtvirtinimo. Pasiekė tikrų ir apčiuopiamų rezultatų: reglamentavo sutelktinį finansavimą, tarpusavio skolinimą ir nuotolinį klientų tapatybės identifikavimą, išsakė aiškias pozicijas dėl kriptovaliutų ir viešo jų siūlymo, reglamentavo specializuoto banko modelį.
Sukurtą teisinį tikrumą skleidė aktyvia veikla Lietuvoje ir tarptautiniuose vandenyse. Lietuvos banko atstovai tikslingai apsilankė Londone, Singapūre, Kinijoje, Japonijoje ir kitose šalyse vykusiose konferencijose. Jose išsakė savo poziciją, dalyvavo diskusijose, grįžę savo įžvalgomis dalijosi su vietos rinkos dalyviais.
Rinkos reguliuotojas nuolat palaikė dialogą su besiformuojančia rinka – buvo jai atviras, lengvai prieinamas ir lankstus. Lietuvos bankas priėmė kiekvieną pareiškėją, kuris, prieš pateikdamas dokumentus, reguliuotojui galėjo pristatyti veiklos modelį. O dokumentus, beje, galima teikti ne tik lietuviškai, bet ir angliškai.
Aktyviai Lietuvos bankas veikė ir tebeveikia ne vienas – pasitelkė jo pastangas palaikančius sąjungininkus „Investuok Lietuvoje“ ir Finansų ministeriją.
Pirmieji proveržio ženklai pasirodė ne iš karto. Nuo memorandumo, pasirašyto su „Revolut“ 2016 metų spalį, praėjo nemažai laiko. Šovė ir krito kriptovaliutos, žibėjo ir rimo viešo kriptovaliutų siūlymo idėjos. Nuskambėjo „Danske“ ir ABLV Bank. Už pinigų plovimo prevencijos taisyklių pažeidimą rinkos žaidėjams buvo sukamos ausys.
Per tą laiką licencijuota nemažai mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų. Joms suteikta galimybė per Lietuvos banką jungtis į mokėjimų sistemą ir suteikti savo klientams unikalius bankų sąskaitų numerius. Atsirado MoQ ir iš Lietuvos rinkos pasitraukė „Danske“, DnB ir „Nordea“.
Trūko rimtų vardų, kuriuos būtų galima auksu įrašyti į Lietuvos fintech istoriją ir pildyti atsirandantį vakuumą. Specializuoto banko idėja be realaus licencijuoto banko tebuvo tik idėja. Rinkoje į jos reguliuotojo pusę pradėtos laidyti pašaipėlės.
Ir štai, 2018 gruodis. Banko licencija „Revolut“, banko licencija „European Merchant“, kuris priklauso tai pačiai grupei, kaip ir britų fintech įmonės „Clearsetlle“ ir „SettleGo“. Galiausiai, deimantas Lietuvos fintech karūnoje – elektroninių pinigų įstaigos licencija, suteikta „Google Payments“. Ilgai lauktas atlygis, po kurio Lietuvos bankas gali ramiai merkti akį pašaipų autoriams ir dar ramiau atšvęsti Kalėdas.
Tam, kad būtų suteikta banko licencija, reikia metų ir krūvos dokumentų. Planuojančius ateiti į rinką tikrina ne tik Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su kitų šalių priežiūros institucijomis. Juos tikrina ir specialiosios tarnybos, galiausiai – ir Europos centrinis bankas.
Atidžiai tikrinami ne tik akcininkai ir vadovai, bet ir veiklos modelis, geografija, sąsajos su kriptovaliutomis, galimybė tvariai (ir ne viešo kriptovaliutų siūlymo metu surinktomis lėšomis) finansuoti būsimą veiklą.
Taip, daugelis naujųjų fintech rinkos žaidėjų dirbs su rinkos segmentu, kuris nėra tradicinių bankų dėmesio objektas. Taip, jie dirbs visoje Europoje, ir už jų priežiūrą atsakys Lietuvos bankas. Taip, specializuotų bankų indėlius draus lietuviškas Indėlių draudimo fondas. Taip, Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba įdėmiai žiūrės, kaip vykdoma pinigų plovimo prevencija ir kaip laikomasi kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Ir taip, 2019 metus Lietuvos finansų rinka pasitinka visiškai kitokia. Pasiruošusi dar didesniam šuoliui.
