Bendrovės į nepatikimų tiekėjų sąrašą patenka tik tuomet, kai viešojo pirkimo sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją. Tokio sąrašo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus.
Atrodytų, kad nepatikimi tiekėjai, netinkamas sutarties vykdymas ar jos esminis pažeidimas yra tik viešųjų pirkimų kategorijos. Tačiau į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėmesį verta atkreipti ir privatiems subjektams.
Neseniai viena sutelktinio finansavimo platforma pasiūlė paskolinti bendrovei pinigų, kurie bus panaudoti naujų projektų vykdymui. Pranešime nurodyta, jog bendrovė yra savo srities profesionalas, pastatęs ir sėkmingai pardavęs didelį skaičių įvairios paskirties objektų. Nurodyta, jog projekto savininko komandos ilgametė patirtis ir kompetencijos leidžia vystyti skirtingų paskirčių ir sudėtingumo objektus. Tačiau šiame aprašyme nėra užsiminta, jog projekto vystytojas yra nepatikimų tiekėjų sąraše.
Sutelktinio finansavimo įstatymo 14 str. nustatyta, kad sutelktinio finansavimo operatorius turi atskleisti esmines rizikas, susijusias su finansuojamu projektu. Galima būtų diskutuoti, ar prie esminių rizikų turėtų būti priskirta projekto vykdytojo sėkmė, arba tiksliau nesėkmė, vykdant viešojo pirkimo sutartis, tačiau man tokia informacija atrodo pakankamai svarbi.
Bendrovė, kuri neįvykdė viešojo pirkimo sutarties, ši sutartis buvo su ja nutraukta, neatrodo labai patikimu skolininku. Tokį vertinimą sustiprina tai, jog perkančiosios organizacijos dėl įvairių priežasčių nėra linkusios skubėti nutraukti viešojo pirkimo sutarčių (žinoma, yra išimčių), kadangi pirkimo objekto gavimas laiku, ypač, jei tai yra susiję su biudžeto ar kitų tikslinių lėšų panaudojimo terminais, paprastai yra kur kas svarbiau, nei preciziškas sutarties vykdymas. Būtent dėl to dažna perkančioji organizacija sprendimą nutraukti viešojo pirkimo sutartį priima kaip kraštutinę priemonę.
Kita vertus, buvimas nepatikimų tiekėjų sąraše nereiškia, jog tokia bendrovė yra visiškai nepatikima. Klaidų daro visi. Be to, yra galimybė pasitaisyti, taikyti „apsivalymo“ priemones ir sugrįžti į viešuosius pirkimus. Kuomet sandoris su tokia bendrove sudaromas tiesiogiai, visuomet galima paklausti, dėl kokių priežasčių buvo nutraukta sutartis, ar buvo taikytos apsivalymo priemonės ir tik tuomet vertinti, ar pasitikima kontrahentu, o gal reikalingos papildomos užtikrinimo priemonės. Jei nėra galimybės paklausti tiesiogiai, visi tiekėjai turi galimybę viešai paskelbti savo paaiškinimus. Jie skelbiami kartu su informacija apie esminį viešojo pirkimo sutarties pažeidimą arba sutarties nutraukimą. Toks paaiškinimas galėtų pašalinti abejones dėl tiekėjo patikimumo atkūrimo arba priešingai, jas sustiprinti. Žinoma, jei paaiškinimo nėra, tai irgi yra tam tikras indikatorius, leidžiantis priimti sprendimą dėl tikslingumo sudaryti sutartį su tokia bendrove.
Taigi, nepatikimų tiekėjų sąrašas gali būti naudojamas ne tik perkančiųjų organizacijų, tačiau ir privačių subjektų, kaip papildoma rizikos vertinimo priemonė. Dėl to, prieš sudarant komercinį sandorį su kontrahentu, ypač, jei su juo neturėjote ankstesnės patirties, verta pasitikrinti ne tik kreditingumą, tačiau ir tai, ar jūsų partneris nėra nepatikimas tiekėjas. Tai gali padėti įvertinti esamas rizikas, jas suvaldyti arba tiesiog geriau pažinti savo komercinį partnerį.
