aA
Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.
Tadas Povilauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc., arba 3 proc. mažesnis negu 2018 metų pabaigoje, bet 2 proc. didesnis negu prieš metus.

Vilniaus regione gyventojų lūkesčiai dėl tolesnės būsto kainos raidos Lietuvoje per ketvirtį pasikeitė, tačiau tai nestebina, nes ankstesnių metų rezultatai rodo, kad žmonės pirmą ketvirtį būna atsargesni negu ketvirtą prognozuodami būsto brangimą. Taip atsitiko ir šiemet – laukiančių kainos augimo per ketvirtį sumažėjo nuo 65 iki 59 proc. ir padaugėjo manančių, kad kaina per metus nesikeis.

Visgi apklaustųjų, kurie galvoja, kad būstas brangs, dalis per metus išliko nepakitusi (58 proc. apklaustųjų 2018 metų pradžioje sakė, kad būstas brangs). Didesni pokyčiai vyksta Kauno regione, kur vis daugiau gyventojų tikisi, kad būstas Lietuvoje brangs.

Šių metų pradžioje jau 57 proc. apklaustųjų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, ir tik 11 proc. manė, kad būstas pigs. Prieš metus brangesnio būsto laukė 49 proc., o pigesnio 20 proc. apklaustųjų. Tai dar vienas įrodymas, kad ir Kaune ekonominė padėtis ir gyventojų nuotaikos sparčiai gerėja.

Gyventojų apklausos dėl būsto kainos pokyčių rezultatai visiškai nestebina, nes nemažą įtaką atsakymams turi vyraujanti kainų kryptis nekilnojamojo turto rinkoje, o ji pastaruoju metu yra labai aiški. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus" duomenimis, balandį vidutinė buto kaina Vilniuje buvo 4,4 proc., Kaune 5,1 proc. didesnė negu prieš metus.

Dar sparčiau vidutinė parduoto buto kaina augo mažesniuose Lietuvos miestuose. Atsižvelgus į tai, kad šiemet dirbančių gyventojų pajamos po mokesčių yra dešimtadaliu didesnės negu prieš metus, galima teigti, kad toks kainų pokytis dar nėra labai didelis. Didesnė naujo būsto pasiūla Vilniuje ir Kaune neleidžia būsto kainai pernelyg įsibėgėti.

Įspūdingiau negu kainos šių metų pradžioje didėjo būsto sandorių skaičius. Nekilnojamojo turto grupės „Inreal" duomenimis, Vilniuje pirminėje butų rinkoje per pirmus keturis šių metų mėnesius parduota ir rezervuota beveik 70 proc., Kaune 55 proc., o Klaipėdoje 20 proc. daugiau butų negu prieš metus.

Reikia prisiminti, kad 2018 metų pradžia nekilnojamojo turto rinkoje buvo labai vangi, todėl tai viena iš priežasčių, kodėl metinis pokytis yra toks didelis. Visgi sudėtinga laukti, kad Vilniaus pirminė būsto rinka galėtų išlikti ilgai tokia aktyvi kaip metų pradžioje, kai per mėnesį buvo parduodama ir rezervuojama net po 500 naujos statybos butų. Per ankstesnius trejus metus Vilniuje tokių sandorių vidurkis buvo apie 350 butų per mėnesį.

Priežasčių, kodėl šiemet gyvenamojo būsto rinka tokia aktyvi, ieškoti ilgai nereikia. Visų pirma, gyventojų finansinė padėtis Lietuvoje toliau gerėja. Statistikos departamento apklausų duomenimis, balandį namų ūkiai daug geriau negu prieš metus vertino ne tik savo finansinės padėties faktinius pokyčius, bet ir jos galimą pokytį ateityje. Tą lemia toliau mažėjantis nedarbas ir vis dar sparčiai augantis žmonių, kurie gauna didesnes pajamas, skaičius.

Nors pagrindiniai būsto įperkamumo indeksai nerodo būsto rinkos perkaitimo, toks spartus būsto sandorių skaičiaus padidėjimas kelia nerimą, nes jis skatina nepagrįstus ir nekilnojamojo turto vystymo įmonių, ir pačių gyventojų lūkesčius.
T. Povilauskas


Antra, didėjanti būsto pasiūla bent jau Vilniuje ir Kaune taip pat didina ir žmonių galimybes susirasti bei galiausiai priimti sprendimą įsigyti naują būstą – ir pirmąjį, ir kaip investiciją. Trečia, Vilniuje šiuo metu gyvena rekordinis miesto istorijoje 30–39 metų žmonių skaičius. Tokio amžiaus žmonės dėl savo finansinių galimybių dažniausiai yra pagrindiniai būsto pirkėjai. Ketvirta, didesnės vidutinės naujų būsto paskolų normos rinkoje galėjo paskatinti gyventojus įsigyti būstą baiminantis, kad palūkanos didės toliau.

Būsto kainos didėja beveik visose Europos Sąjungos (ES) šalyse (pernai vidutinė būsto kaina sumažėjo tik Italijoje ir Švedijoje), o sparčiausiai Vidurio ir Rytų Europoje – Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Baltijos šalyse. Tai visiškai nenuostabu, nes šiose šalyse vidutinis darbo užmokestis auga gerokai sparčiau negu Vakarų Europos šalyse. Akivaizdu ir tai, kad tokią tendenciją gali nutraukti tik nepalankūs gyventojų pajamų pokyčiai. Šiemet beveik visų ES šalių ūkių plėtra bus lėtesnė, tad ir vidutinė būsto kaina daugumoje ES valstybių augs lėčiau.

Lietuvoje dar kelis mėnesius pirminė būsto rinka veikiausiai bus aktyvi, tačiau metinis sandorių pokytis jau ims mažėti. Nors pagrindiniai būsto įperkamumo indeksai nerodo būsto rinkos perkaitimo, toks spartus būsto sandorių skaičiaus padidėjimas kelia nerimą, nes jis skatina nepagrįstus ir nekilnojamojo turto vystymo įmonių, ir pačių gyventojų lūkesčius.

Kol kas mūsų šalies ekonomika nelabai reaguoja į lėtesnę ES ekonomikos plėtrą, tačiau tai ilgai gali nesitęsti ir to pamiršti negalima. Bankų būsto paskolų portfelis Lietuvoje kovo pabaigoje buvo 8,7 proc. didesnis negu prieš metus, tačiau tikėtis dar spartesnio augimo labai nereikėtų, nes paskolų portfelio plėtra imtų viršyti dirbančių gyventojų pajamų augimą, o tai nebebūtų tvaru.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų balandį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai". Iš viso buvo apklausta 974 15–74 metų gyventojų 118-oje šalies vietovių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tadas Povilauskas. Kodėl metų pabaigoje gali pabrangti dyzelinas (4)

Veikiausiai atsimenate, kad praėjusių metų kelias lapkričio savaites dyzelino kaina degalinėse...

Egidijus Langys. Permainos nemokumo procese: kreditorius ir skolininkas privalės tartis

Nemokumo proceso reforma įgauna pagreitį – po balandžio mėn. Seime vykusių aktyvių klausymų...

Justinas Juozaitis. Ar Baltijos šalių elektros tinklai atlaikys artėjančią geopolitinę audrą? (6)

Kol Lietuvos politikai džiaugiasi pasiektu susitarimu dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos...

Lina Aleknaitė-van der Molen. Pokyčiai kapitalo rinkų reguliavime – Prospekto Reglamentas atveria galimybes smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms

Š. m. liepos 21 d. įsigalioja Prospekto Reglamentas, kuris pakeis iki šiol galiojusią Prospekto...

Mantas Andriuškevičius. Dėl transporto priemonių apžiūros centrų veiklos (3)

Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui pasiūlius koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais...

Top naujienos

Kodėl Šimonytei nepadėjo nei feisbukas, nei garsenybės: ekspertai vardina tokio rezultato priežastis (377)

Ingrida Šimonytė savo prezidentinėje kampanijoje pasirinko autentiškumą prieš populiarumą,...

EP rinkimų rezultatai: kas važiuoja atstovauti Lietuvai, o kas lieka be darbo papildyta 06:30 (418)

Iš karto po vidurnakčio VRK paskelbė pirmuosius Europos Parlamento rinkimų rezultatus. O netrukus...

Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams papildyta 06:14  (2758)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuvos prezidento rinkimus dideliu atotrūkiu laimi Gitanas Nausėda.

Europoje baigėsi EP rinkimai: pergales švenčia ir euroskeptikai, Le Pen laimėjo prieš Macrono judėjimą atnaujinta 08:14 (55)

Praėjus sekmadienį vykusiems EP rinkimams, rezultatai rodo, kad daugumoje valstybių į Europos...

Rimvydas Valatka. Nausėda – pirmasis prezidentas be politinio užnugario (163)

Nausėda pasiėmė tai, kas buvo padėta. Lietuva turi pirmą prezidentą – politikos...

Bloomberg vedamasis: kokia Europai nauda iš migracijos? (21)

Pradėsime nuo geros naujienos: praėjusiais metais maždaug 150 000 migrantų bandė neteisėtai...

Paradoksas: baudžiame vaikus už tai, kad jie – žmonės (2)

Vaikai turi išmokti gerai elgtis, o suaugusieji turi tapti jiems pavyzdžiu. Būtent mes,...

Gabrielius Landsbergis: kviesiu Šimonytę vesti TS-LKD sąrašą 2020 Seimo rinkimuose (186)

Savo „Facebook“ paskyroje Gabrielius Landsbergis parašė, kad pasveikino telefonu Gitaną...

Jei norite būti žvalūs, sveiki bei gyvybingi, šių maisto medžiagų turite suvalgyti dvigubai daugiau nei iki šiol (1)

Kas yra s kaidulinės medžiagos ? Ar vartojame jų pakankamai? Kaip jomis praturtinti savo racioną?...