aA
Balandį gyventojų nuomonė dėl būsto kainų pokyčių per artimiausius dvylika mėnesių pakito nedaug. SEB banko užsakymu balandžio 28–30 dienomis atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 23 proc. apklaustųjų tikisi, jog būstas brangs, 39 proc. mano, kad pigs, o 16 proc. galvoja, kad kaina liks panaši. Kovo pabaigoje galvojančių, kad būsto kaina didės, buvo 19 proc., kad mažės – 40 proc., kad nesikeis – 15 procentų.
Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Vis dar didesnė negu ankstesniais metais apklaustųjų dalis neturėjo nuomonės, kaip kis būsto kaina artimiausiu metu. Balandį tokių respondentų buvo 22 proc., kovą – 26 proc., o ankstesniais metais tokių neapsisprendusių gyventojų būdavo apie dešimtadalį. Ši apklaustųjų dalis yra pati jautriausia nuomonių pokyčiams viešojoje erdvėje ir jų lūkesčiai greitai gali pakisti į vieną ar kitą pusę.

Kovą pesimistiškiausiai galimą būsto kainų pokytį vertino Vilniaus regiono gyventojai, bet balandį iš jų pesimizmo lazdelę perėmė namų ūkiai Kauno regione, kur tik 14 proc. apklaustųjų prognozuoja, kad būstas brangs, o 43 proc. žmonių laukia būsto pigimo. Įdomu ir tai, kad optimistiškiau dėl būstų kainų yra nusiteikę mažesnes pajamas gaunantys jauni asmenys, o gerokai atsargesni yra didesnes pajamas gaunantys ir didmiesčiuose gyvenantys žmonės.

Skubotų sprendimų iš tokių balandžio gyventojų apklausos rezultatų daryti nereikėtų. Optimistai galėtų teigti, kad tai, jog balandį gyventojų lūkesčiai nebuvo blogesni negu kovą, yra teigiamas ženklas rinkai, rodantis, kad gyventojų pesimizmo pikas jau praeityje, ypač atsižvelgus į tai, kad karantino apribojimų gegužę mažėja, ir daugiau žmonių grįžta į darbus.

Būsto kainų lūkesčiai (SEB duomenys)
Būsto kainų lūkesčiai (SEB duomenys)

Pavyzdžiui, Švedijoje, kur gyventojams užduodamas toks pat klausimas dėl būsto kainų pokyčių skirtumas tarp galvojančių, kad būsto kaina didės, ir tų, kurie galvoja, kad mažės, kovo pabaigoje buvo -20 proc., arba beveik tiek pat kaip ir Lietuvoje (-21 proc.). Tačiau balandžio pabaigoje Švedijoje gyventojų lūkesčiai dar subjuro, ir skirtumas nusirito iki -26 proc., priešingai negu Lietuvoje, kur skirtumas susitraukė iki -16 procentų.

Pesimistai tokius balandžio apklausos rezultatus vertins kaip rinkos inertiškumo įrodymą, teigdami, kad ekonomikos ir būsto rinkos padėtis antrą metų pusmetį nebus tokia gera, kaip dauguma tikisi, todėl gyventojų būsto kainų lūkesčiai ateityje bus prastesni.

Viešojoje erdvėje įprasta ieškoti kaltųjų, kodėl nekilnojamojo turto sandorių rinką sustingdė stiprus šaltukas, tačiau dažnai į antrą planą nukeliauja pagrindinė problemų priežastis – dėl koronaviruso protrūkio ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje sumažėjo kai kurių gyventojų pajamos, o tie, kurių pajamos liko tokios pat, jaučiasi ne taip saugiai kaip prieš keletą mėnesių dėl savo pajamų pokyčių ateityje. Padidėjus neapibrėžtumui dėl namų ūkių finansinės būklės, gyventojai elgiasi atsargiau priimdami sprendimą dėl gyvenamojo būsto pirkimo.

Pirminėje būsto rinkoje balandį vyravusį štilį rodo bendrovių „Inreal“ ir „Ober-Haus“ duomenys – Vilniuje sudaryta tik apie 50 naujų butų įsigijimo sandorių, arba maždaug 90 proc. mažiau negu prieš metus. Gegužę sandorių bus daugiau, tačiau metinis nuosmukis vis vien milžiniškas, todėl spaudimas nekilnojamojo turto vystymo bendrovėms mažinti kainą didės. Juk kaina yra ta rinkos ekonomikos priemonė, kuri geriausiai padeda subalansuoja pasiūlą ir paklausą.

„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje ir kituose didmiesčiuose vidutinė būsto kaina balandį augo 0,1 procento. Tai yra geras ženklas, rodantis, kad panikos rinkoje nėra, nes nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje prieš koronaviruso protrūkį nebuvo perkaitusi.

Remiantis gyventojų būsto kainų lūkesčių apklausos rezultatais, būtų galima teigti, kad jie rodo galimą kainų sumažėjimą truputį daugiau negu 5 proc. per artimiausius dvylika mėnesių. Tačiau gyventojų lūkesčiai gali greitai kisti pasikeitus kovos su koronavirusu rezultatui. Be to, vien per pastaruosius vienus metus vidutinė būsto kaina Lietuvoje padidėjo ne mažiau kaip 6 proc., todėl nedidelė būsto kainų korekcija neturėtų gąsdinti rinkos dalyvių. Juolab kad kitąmet prognozuojame ekonomikos augimą. Pasiteisinus tokiam scenarijui, kainų augimas vėl sugrįžtų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2020 metų kovo 28–30 dienomis SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 532 18–74 metų gyventojų internetu. SEB banko užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliekama gyventojų būsto kainų lūkesčių apklausa yra daroma nuo 2012 metų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Andrius Urbonas. Įmonės neprašo iš valstybės dovanų – jos tikisi greito reagavimo ir palankesnių sąlygų

Nuo 2020 m. kovo vidurio Lietuvoje galioja karantino režimas, kuris stipriai paveikė Lietuvos...

Guoda Azguridienė. Nesenstantis senėjimas

Šiandien labiausiai visus jaudinanti problema yra pandemija ir jos suvaldymas, antroji –...

Rūta Vainienė. Mažmena? O vis tik ji – didelė! (1)

Neseniai žiūrėjau naujausią Končalovskio filmą „Brangūs draugai“ – rodomi sovietiniai...

Audrius Šapola. Finansiniai sukčiai nesustoja. Kaip neįkliūti į jų pinkles? (1)

Finansiniai sukčiai šiemet tapo gerokai aktyvesni ir godesni. SEB banko statistika rodo, kad per...

Indrė Genytė-Pikčienė. Neturėtume siekti laurų skolų lenktynėse (2)

Net ir didžiausius optimistus Lietuvos ekonomika stebina savo rezultatais. Po smuktelėjimo...

Top naujienos

Slaptas policijos tyrimas atvedė iki „Tuvlitos“: akiratyje – patrulis, kontrolieriai ir vairuotojai (33)

Vilniaus apskrities policijos Imuniteto valdyboje pradėtas slaptas tyrimas dėl galimai neteisėtų...

Kaistant NT rinkai imta kalbėti apie galimą būsto palūkanų augimą: kada ir kokių pokyčių galime sulaukti (6)

Jau daugiau nei metus pirkėjai, verslininkai, ekonomistai nenuleidžia akių nuo NT rinkos. Būstų...

Darganoti orai greit pasibaigs (4)

Serija ciklonų iš vakarų keliaujančių per Lietuvą arba visai šalia ir nešanti darganotus,...

Lietuviai skelbia sukūrę vaistą nuo koronaviruso: jis gali tapti pirmuoju pasaulyje (417)

Vilniuje įsikūrusi „ Northway Biotech “ pernai pranešė, kad kartu su šveicarais kuria...

Vilniuje atsidarė naujas traukos centras – tokio turgaus mums pavydės visos Baltijos šalys (290)

Gali būti, kad Vilnius nuo šiol turi naują madingiausią ir patraukliausią susitikimų vietą....

Po sunkios COVID-19 ligos kelias į sanatoriją – užvertas: dėl naujo Dulkio įsakymo susiklostė absurdiška situacija (197)

Praėjusį ketvirtadienį vilnietės Karinos tėvas po sunkios ir komplikuotos COVID-19 ligos buvo...

„Žalgiris“ artėja prie susitarimo su NBA patirties turinčiu amerikiečiu, žaidusiu ir Schillerio komandoje (1)

Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas ketvirtadienį užsiminė , kad klubas jau yra...

Vėl prasidėjus augimui Europa vaduojasi iš dvigubo nuosmukio: kokių reformų imsis šalys (1)

Europos ekonomika po sekinančio dvigubo nuosmukio pagaliau tolsta nuo didžiausios pokario...

Parduodami Johno F. Kennedy meilės laiškai meilužei: juose - ne tik prisiminimai iš karštų pasimatymų, bet ir vyro širdgėla (3)

Bostone veikiantis aukcionas ketina parduoti tris „itin atvirus“ Johno F. Kennedy švedų...

Lietuvė apie padėtį šalyje, kuri manė nugalėjusi koroną: situacija dramatiška, ligos atveju nebepadeda net pinigai išpardavė pasigamintas vakcinas (255)

Koronaviruso atvejų skaičiui Indijoje vis mušant rekordus, šalies valstijos skelbia atskirus,...