aA
Balandį gyventojų nuomonė dėl būsto kainų pokyčių per artimiausius dvylika mėnesių pakito nedaug. SEB banko užsakymu balandžio 28–30 dienomis atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 23 proc. apklaustųjų tikisi, jog būstas brangs, 39 proc. mano, kad pigs, o 16 proc. galvoja, kad kaina liks panaši. Kovo pabaigoje galvojančių, kad būsto kaina didės, buvo 19 proc., kad mažės – 40 proc., kad nesikeis – 15 procentų.
Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Vis dar didesnė negu ankstesniais metais apklaustųjų dalis neturėjo nuomonės, kaip kis būsto kaina artimiausiu metu. Balandį tokių respondentų buvo 22 proc., kovą – 26 proc., o ankstesniais metais tokių neapsisprendusių gyventojų būdavo apie dešimtadalį. Ši apklaustųjų dalis yra pati jautriausia nuomonių pokyčiams viešojoje erdvėje ir jų lūkesčiai greitai gali pakisti į vieną ar kitą pusę.

Kovą pesimistiškiausiai galimą būsto kainų pokytį vertino Vilniaus regiono gyventojai, bet balandį iš jų pesimizmo lazdelę perėmė namų ūkiai Kauno regione, kur tik 14 proc. apklaustųjų prognozuoja, kad būstas brangs, o 43 proc. žmonių laukia būsto pigimo. Įdomu ir tai, kad optimistiškiau dėl būstų kainų yra nusiteikę mažesnes pajamas gaunantys jauni asmenys, o gerokai atsargesni yra didesnes pajamas gaunantys ir didmiesčiuose gyvenantys žmonės.

Skubotų sprendimų iš tokių balandžio gyventojų apklausos rezultatų daryti nereikėtų. Optimistai galėtų teigti, kad tai, jog balandį gyventojų lūkesčiai nebuvo blogesni negu kovą, yra teigiamas ženklas rinkai, rodantis, kad gyventojų pesimizmo pikas jau praeityje, ypač atsižvelgus į tai, kad karantino apribojimų gegužę mažėja, ir daugiau žmonių grįžta į darbus.

Būsto kainų lūkesčiai (SEB duomenys)
Būsto kainų lūkesčiai (SEB duomenys)

Pavyzdžiui, Švedijoje, kur gyventojams užduodamas toks pat klausimas dėl būsto kainų pokyčių skirtumas tarp galvojančių, kad būsto kaina didės, ir tų, kurie galvoja, kad mažės, kovo pabaigoje buvo -20 proc., arba beveik tiek pat kaip ir Lietuvoje (-21 proc.). Tačiau balandžio pabaigoje Švedijoje gyventojų lūkesčiai dar subjuro, ir skirtumas nusirito iki -26 proc., priešingai negu Lietuvoje, kur skirtumas susitraukė iki -16 procentų.

Pesimistai tokius balandžio apklausos rezultatus vertins kaip rinkos inertiškumo įrodymą, teigdami, kad ekonomikos ir būsto rinkos padėtis antrą metų pusmetį nebus tokia gera, kaip dauguma tikisi, todėl gyventojų būsto kainų lūkesčiai ateityje bus prastesni.

Viešojoje erdvėje įprasta ieškoti kaltųjų, kodėl nekilnojamojo turto sandorių rinką sustingdė stiprus šaltukas, tačiau dažnai į antrą planą nukeliauja pagrindinė problemų priežastis – dėl koronaviruso protrūkio ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje sumažėjo kai kurių gyventojų pajamos, o tie, kurių pajamos liko tokios pat, jaučiasi ne taip saugiai kaip prieš keletą mėnesių dėl savo pajamų pokyčių ateityje. Padidėjus neapibrėžtumui dėl namų ūkių finansinės būklės, gyventojai elgiasi atsargiau priimdami sprendimą dėl gyvenamojo būsto pirkimo.

Pirminėje būsto rinkoje balandį vyravusį štilį rodo bendrovių „Inreal“ ir „Ober-Haus“ duomenys – Vilniuje sudaryta tik apie 50 naujų butų įsigijimo sandorių, arba maždaug 90 proc. mažiau negu prieš metus. Gegužę sandorių bus daugiau, tačiau metinis nuosmukis vis vien milžiniškas, todėl spaudimas nekilnojamojo turto vystymo bendrovėms mažinti kainą didės. Juk kaina yra ta rinkos ekonomikos priemonė, kuri geriausiai padeda subalansuoja pasiūlą ir paklausą.

„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje ir kituose didmiesčiuose vidutinė būsto kaina balandį augo 0,1 procento. Tai yra geras ženklas, rodantis, kad panikos rinkoje nėra, nes nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje prieš koronaviruso protrūkį nebuvo perkaitusi.

Remiantis gyventojų būsto kainų lūkesčių apklausos rezultatais, būtų galima teigti, kad jie rodo galimą kainų sumažėjimą truputį daugiau negu 5 proc. per artimiausius dvylika mėnesių. Tačiau gyventojų lūkesčiai gali greitai kisti pasikeitus kovos su koronavirusu rezultatui. Be to, vien per pastaruosius vienus metus vidutinė būsto kaina Lietuvoje padidėjo ne mažiau kaip 6 proc., todėl nedidelė būsto kainų korekcija neturėtų gąsdinti rinkos dalyvių. Juolab kad kitąmet prognozuojame ekonomikos augimą. Pasiteisinus tokiam scenarijui, kainų augimas vėl sugrįžtų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2020 metų kovo 28–30 dienomis SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 532 18–74 metų gyventojų internetu. SEB banko užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliekama gyventojų būsto kainų lūkesčių apklausa yra daroma nuo 2012 metų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Marius Taparauskas. Naujos problemos – šansas drąsioms idėjoms

Kad keletas visuotinio užsidarymo namuose mėnesių negrįžtamai pakeis didelės dalies vartotojų...

Edita Sinickaitė. Motorinių transporto priemonių registracijos mokestis: kam negalioja ir kam grąžinamas? (3)

Beveik 3 mėnesius buvome susikoncentravę į COVID-19 valdymą, tačiau artėjanti liepos 1 d....

Simonas Algirdas Spurga. Lietuva į rinkas žengia ant euro zonos milžino pečių (6)

Koronaviruso ( COVID-19 ) krizė paspartino istorijos tėkmę: euro zonoje, į kovą metus...

Marius Dubnikovas. Europa demonstruoja raumenis, o Lietuva dėl to bus stipresnė (2)

Prancūzė Christine Lagard, kuri vadovauja Europos centriniam bankui ( ECB ), žengė netikėtą...

Asta Kederytė. Pacientų konsultavimas nuotoliniu būdu: kaip užtikrinti asmens duomenų apsaugą? (1)

Šiuo metu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nuotoliniu būdu, sveikatos priežiūros...

Top naujienos

Statė namą sau, bet neliko nepastebėtas didelio koncerno: lietuvio būsto idėja sulaukė pasisekimo (26)

Tomui Petrauskui – 26-eri, tačiau jis šiandien savomis rankomis stato modulinius ekologiškus...

Dėl Europos Sąjungos „pietiečių“ ima kelti nepatogius klausimus: išvardijo visas nuodėmes (82)

Briuselyje dauguma sutaria, kad reikalingas bendras atsakymas į pandemijos sukeltą ekonominę...

Istorija kartojasi: tūkstančiai gyvūnų rūšių masiškai ieško šaltesnio klimato – juda link išnykimo

Niekam ne paslaptis, kad pasaulinis atšilimas skatina daugybę gyvūnų visame pasaulyje palikti...

30 eurų vertės pirkinys kaunietį pavertė ginklų kontrabandininku (134)

Įstatymų neišmanymas ir nedėkingai susiklosčiusios aplinkybės karo istorija besidomintį...

Vokiečių spauda: šalies neonaciai sukarintus mokymus atlieka Rusijoje (70)

Dešiniosios pakraipos ekstremistai iš Vokietijos lavinti kovinių įgūdžių vysta į Rusiją ,...

Po baisios avarijos vaikinas liko neįgaliu – gydytojos žodžiai pakreipė jo gyvenimą ypatinga linkme (9)

Mano vardas – Artūras Tūrė Žilis. Norėčiau pasidalinti savo istorija ir tikiuosi, kad ji...

Jurbarko krašto gamtos ir architektūros lobiai: kelionė paliks neišdildomus įspūdžius (27)

Jei visus gražiausius Lietuvos kampelius būtų galima sudėti į vieną didelę knygą, Jurbarko...

Europa dėl Kinijos pasiekė lūžio tašką: dabar viskas keičiasi (173)

Europos santykiai su Kinija iš blogų tampa dar blogesniais. Pekino sprendimas Honkonge...

Naujausia informacija apie užsikrėtusius koronavirusu: susirgęs logistikos įmonės darbuotojas lankėsi pas odontologą papildyta (445)

Šeštadienį prieš pietus Sveikatos apsaugos ministerija skelbia apie naujus koronaviruso Lietuvoje...

|Maža didelių žinių kaina