Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis pateikia Europos Centrinis Bankas pernai metais paskelbtame tyrime, kuriame yra ir daugiau pastebėjimų, rodančių, kiek dar yra Lietuvoje galimybių mažinti grynųjų pinigų naudojimą žmonėms atsiskaitant už prekes ar paslaugas, juolab kad technologijos sparčiai vystosi ir atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra ir bus dar greičiau ir patogiau negu buvo anksčiau.
Tadas Povilauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Niekas nesiginčys, kad turėti pinigų piniginėje gyvenant Lietuvoje pravartu, tačiau ši suma, atsižvelgus į mūsų gyventojų vartojimo išlaidas ir tai, kad galimybių atsiskaityti mokėjimo kortele vietų skaičius vis didėja, turėtų būti gerokai mažesnė negu tyrime apskaičiuoti 57 eurai. Grynieji pinigai vis dar reikalingi apsiperkant turguose, mugėse ar mokant už paslaugas, kurias teikia individualią veiklą vykdantys asmenys: kirpėjai, statybų, automobilių remonto meistrai. Tačiau žmonės į turgų nevaikšto ir privačių asmenų paslaugomis nesinaudoja kasdien. Dar sudėtingiau pagrįsti įprotį pasiimti iš bankomatų pinigų ir jais atsiskaityti už prekes prekybos centrų parduotuvėse, degalinėse ar maitinimo vietose, kur galima atsiskaityti kortele ir kur atsiskaitymai grynaisiais pinigais vis dar sudaro didesnę visų atsiskaitymų dalį.

Žinoma, padėtis sparčiai keičiasi – populiarėjančios bekontaktės kortelės sudaro sąlygas mokėti už mažus pirkinius dažnu atveju greičiau negu mokant grynaisiais pinigais. Būtent atsiskaitymo už nedidelės vertės paslaugas ir prekes operacijos greitis yra žmonių vadinamas svarbiausiu geros mokėjimo priemonės privalumu. Įdomu, kad taip teigia ir įprastai mokantys už pirkinius kortelėmis, ir grynaisiais pinigais. Sutaupytas laikas naudingas ne tik pirkėjams, bet ir pardavėjams. Ateityje atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtros tempas labai priklausys nuo to, kiek dar spartės ir bus patogesnė atsiskaitymo operacija toliau populiarėjant ne tik bekontaktėms kortelėms, bet ir alternatyviems mokėjimo sprendimams.

Atsiskaitymų grynaisiais paplitimui didelę įtaką daro ir įpročiai. Turėti įpročių nėra blogai – dėl jų lengviau mūsų smegenims, nes kartojant reguliarų veiksmą nereikia ieškoti naujo sprendimo. Pakeisti įprotį sudėtinga, ypač jeigu to nenori pats įpročio savininkas. Vienas iš atsiskaitymų grynaisiais pinigais įpročio keitimo būdų – reikia įrodyti žmogui, kad jam patogiau mokėti negrynaisiais pinigais. Tai turėtų tapti sąmoningu pirkėjo pasirinkimu. Pirmiausia bendromis jėgomis reikėtų greičiau spręsti mūsų gyventojų išmaniųjų technologijų naudojimo atsilikimo nuo Vakarų ar Šiaurės Europos šalių problemą. Antra, kaip ir priimant daugelį sprendimų, labai svarbus masių efektas – t. y. jeigu tam tikrą įprotį keičia aplinkiniai, tikėtina, kad žmogus ims sekti jų pavyzdžiu. Ypač jeigu pritarimą tam rodo ir visuomenės autoritetai.

Kitas būdas keisti įprotį – sutrikdyti įprastų veiksmų seką – panaikinti prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Tai drąsus kelias, nes pardavėjas rizikuoja prarasti tokiu sprendimu nepatenkintus klientus. Tačiau Lietuvoje veikiančių pavėžėjimo ar trumpalaikes automobilio nuomos paslaugas teikiančių įmonių, atsisakiusių galimybės klientui atsiskaityti grynaisiais pinigais, sėkmės pavyzdžiai rodo, kad gyventojai gali keisti atsiskaitymo įpročius, ypač jeigu suteikiama vertinga paslauga. Bus įdomu stebėti, ar pasiteisins vieno populiaraus kavinių tinklo, nusprendusio visiškai atsisakyti grynųjų pinigų, sprendimas. Tačiau labai tikėtina, kad netolimoje ateityje jų pavyzdžiu paseks ir daugiau Lietuvos prekybininkų bei paslaugų teikėjų, o klientai tai laikys racionaliu pasirinkimu.

Žinoma, grynieji pinigai vis dar populiarūs klestint šešėlinei ekonomikai, todėl, kol jos mastas bus didesnis negu Vakarų Europos ar Šiaurės šalyse, tol atsiskaitymas grynaisiais pinigais išliks aktualus. Lietuvoje vis dar pajamas grynaisiais pinigais gauna ketvirtadalis asmenų ir tai yra vienas didžiausių rodiklių euro zonoje. Be to, Lietuvoje yra antra euro zonoje pagal didesnę negu 1 tūkst. eurų grynaisiais pinigais namie pinigus laikančių asmenų skaičių. Priešingai negu privatūs pardavėjai, valstybė turi daugiau galių elgtis drąsiau ir įvesti atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimą sudarant tam tikrus sandorius, kuriuos lengva paslėpti šešėlyje. Pavyzdžiui, valdžia neturėjo sunkumų uždrausdama už perkamą žemę mokėti grynaisiais pinigais, tačiau siūlymas riboti atsiskaitymą grynaisiais, jei sandorio vertė viršija 3 tūkst. eurų, vis dar yra užstrigęs valdžios atstovų stalčiuose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jolanta Blažytė. Apipešiota mokesčių reforma – tarsi siaubo filmas (105)

Ilgai Vyriausybėje gimdytas mokesčių reformos projektas pagaliau patvirtintas Seime. Nesvarbu, kad...

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė (66)

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose...

Laura Galdikienė. Ar užteks vėjo Lietuvos eksporto burėse? (1)

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje...

Rūta Vainienė. Naujoji matematika, keturi kablelis vienuolika (6)

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai – nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11...

Tadas Vizgirda. Mokesčių sistema Lietuvoje – lėtais žingsniais teisinga linkme? (11)

Užsienio investuotojai nuolatinius mokesčių kaitaliojimus yra linkę vertinti labiau neigiamai...

Top naujienos

Žudikų ir prievartautojų gauja, kuriai pakluso ne tik kaliniai, bet ir kalėjimo prižiūrėtojai (88)

Lietuvos kalėjimų sistemoje – precedento neturintis skandalas: į nusikalstamą susivienijimą...

Henry Kissingeris apie blogiausią scenarijų dėl Trumpo: alternatyva – labai nepatraukli (51)

Praėjus dienai po Helsinkyje įvykusio JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo bei Vladimiro...

Grėsmės Lietuvos energetikai: „blackout`as“ už 3 milijardus ir VSD įspėjimai (223)

Birželio pabaigoje Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros...

Teisėsauga pradėjo tyrimą dėl Klaipėdos tarybos nario Viačeslavo Titovo žodžių apie partizanų vadą (130)

Teisėsauga pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos...

Sostinės pareigūnai demaskavo nusikalstamą grupuotę ir paėmė kokaino už 240 tūkst. eurų (10)

Vilniaus policijos komisariato pareigūnai sėkmingai pasinaudojo turima kriminalinės žvalgybos...

Paplūdimio smėlyje tyko pavojingi mikrobai (21)

Apsilankymas paplūdimyje gali būti puikus būdas praleisti vasaros dieną. Tačiau beieškodami...

Kokius klausimus svarbu užduoti per pirmąjį pasimatymą: teks išsiaiškinti net apie ryte klojamą lovą (6)

Per pirmąjį pasimatymą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek arbatpinigių palieka jūsų...

Įveikite karščius atsigaivindami sveikuolišku šefo kokteiliu (4)

Nacionalinės šefų rinktinės narys, viešbučio „ Marriott “ gamybos vadovas Jevgenijus...

JAV didina spaudimą – po naujų sankcijų Irano vadovybei Pompeo pažadėjo daugiau veiksmų (35)

Jungtinės Valstijos nebijo imtis sankcijų prieš Irano vyriausybės aukščiausio rango...

Holivudo įžymybės, kurioms susilaukti vaikų padėjo surogatinės mamos (8)

Yra mamų, kurioms neduotas motiniškas instinktas, bet duotos visos galimybės susilaukti vaikų, ir...