Įvairių šaltinių duomenimis, jų mūsų šalyje yra didžioji dauguma - apie 80 proc. Kurį laiką bankai mokėjimų internete saugumą sustiprins papildomu saugumo kodu, kuris bus siunčiamas klientui SMS žinute.

Akivaizdu, kad šis sprendimas nėra nei patogus vartotojui, nei palankus bankams, kadangi SMS srautai didins veiklos sąnaudas. Akivaizdu ir tai, kad vartotojams teks keisti savo įpročius, o bankams – pasiūlyti klientams patogesnius, pažangesnius ir kaštų požiūriu efektyvesnius sprendimus.

Visi pokyčiai, kai tenka keisti įsisenėjusius įpročius, sukelia daug diskusijų, vertinimų, dažnai ir nepasitenkinimo.

Vis dėlto bankų kortelių eros pabaigą galima vertinti ir gerokai plačiau bei pozityviau - kaip dar vieną naują galimybę Lietuvai tapti lydere inovatyvių finansinių technologijų srityje. Ne tik Baltijos regione, bet net ir visoje Europos Sąjungoje. Tai nėra tik graži idėja ar vizija – tam turime realų pagrindą bei konkurencinį pranašumą regione.

Esame tarp pirmųjų ES valstybių, kurios pradeda aktyviai įgyvendinti Europos bankininkystės institucijos (angl. European Banking Authority (EBA) 2014 m. gruodžio mėn. paskelbtas gaires dėl mokėjimų internetu saugumo.

Be to, jau turime sukurtą ir realiai veikiantį inovatyvų vartotojų tapatybės patvirtinimo sprendimą, kuris veikia programėlės išmaniajame telefone pagrindu. Šis sprendimas jau dabar gali pakeisti ne tik slaptažodžių korteles, bet ir kitus šiuo metu naudojamus autentifikavimo įrankius ir atlikti elektroninio parašo funkcijas.

2017 m., pabaigus kitą sprendimo vystymo etapą, jis atitiks visus kvalifikuoto el. parašo reikalavimus. Tai – naujos kartos autentifikavimo įrankis, kuris gali būti naudojamas ne tik atliekant pavedimus internete, tačiau visur, kur reikalingas žmogaus parašas naudojantis el. paslaugomis. Greitas, saugus ir patogus elektroninis parašas itin aktualus ir verslui, nes taupo laiką pasirašant įvairias sutartis.

Tokiose srityse kaip finansai, duomenų saugumas ir asmens identifikavimas yra esminiai reikalavimai, kuriuos būtina užtikrinti. Kita vertus, vis labiau tampa aktualus ir patogumas, prieinamumas.

Šiuo metu vartotojų turimus kortelių kodus labai lengva nukopijuoti ir panaudoti piktavališkais tikslais. Bankų išduoti generatoriai ar el. parašas jau nenukopijuojami, tad saugumo lygis aukštesnis. Tačiau pastarieji įrankiai taip ir neišpopuliarėjo, kadangi klientams nėra patogūs ir funkcionalūs, ne visada lengvai prieinami, o taip pat ir sąlyginai brangūs.

Be to, jų vystymas ir suderinamumas su ateities technologijomis yra neįmanomas, tad jie neišvengiamai turės užleisti vietą gerokai pažangesnėms ir aukščiausią saugumo lygį atitinkančioms autentifikavimo priemonėms.

Turėdamas naujos kartos programėlę savo išmaniajame telefone, kuris šiuolaikinį žmogų lydi bene kiekviename žingsnyje, vartotojas gali naudotis elektroniniu parašu patogiai, saugiai ir pigiai.

Vartotojo informacija programėlėje naudojant pažangias kodavimo technologijas yra užšifruojama taip, kad jos atkoduoti nežinant slaptažodžio yra praktiškai neįmanoma. Panašiais sprendimais jau naudojasi vartotojai Skandinavijos šalyse, kurios yra technologinės ir skaitmeninės pažangos pavyzdys. Pavyzdžiui, Švedijoje 6,5 mln. vartotojų šiuo būdu įvykdo apie milijardą finansinių operacijų per metus.

Lietuva neabejotinai turi galimybę žengti didelį technologinį žingsnį į priekį ir tapti viena iš regiono lyderių naujausių finansinių technologijų srityje, o taip pat - eksportuoti šiuos produktus bei patirtį į kitas šalis.

Patirties diegiant ir eksploatuojant sudėtingas, aukšto saugumo bei patikimumo reikalaujančias ir didelius vartotojų skaičius turinčias sistemas jau yra sukaupta.

Pasaulyje pastaruoju metu vykstančios vis aktyvesnės diskusijos apie inovacijas finansinių technologijų srityje bei šio proveržio įtaką verslui bei mūsų kasdieniam gyvenimui neleidžia abejoti, kad pokyčiai šioje srityje neišvengiami. Tai yra dar vienas šansas mūsų šaliai - priimti iššūkius ir eiti jų priešakyje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)