Skaičiuojama, kad apie 30 proc. pasaulio verslų yra šeimyniniai. Kartu jie kasmet generuoja apie milijardą dolerių pajamų. Šeimyniniai verslai yra unikalūs tiek dėl jų kūrėjų motyvacijos bei tikslų, tiek tuo, kaip yra valdomi.
Jiems ne tik tenka spręsti su talento pritraukimu ar kompanijos valdymu susijusias problemas, bet ir ieškoti balanso tarp verslo ir šeimos interesų.
Šeimos verslai iš šalies gali pasirodyti nelabai ambicingi. Jų savininkai dažnai yra visiškai patenkinti aprūpindami pajamomis save ir savo artimuosius, ir apie didelę plėtrą net nesvarsto. Tokią nuostatą galima nesunkiai supainioti su stagnacija, tačiau tai nebūtų teisingas vertinimas. Šeimos verslams tiesiog būdinga vengti didesnių rizikų ir rinktis stabilumą.
Kita vertus, šeimos verslai išsiskiria savo lankstumu, gebėjimu prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Prancūzijoje ar Vokietijoje, šalyse, kuriose šeimyninis verslas turi gilias tradicijas, jie sudaro apie 40 proc. visų įmonių, ir sėkmingai veikia ištisus dešimtmečius.
Lietuvoje vis dar populiaru manyti, jog šeimyninis verslas mūsų šalyje dar neturi gilesnių tradicijų. Tačiau šiandien tai jau nėra visiškai tiesa. Į šeimos verslus jau ateina antroji karta. Vaikai prisijungia prie tėvų valdomo verslo, o neretai ir perima jo vairą.
Būtent kompanijos valdymo perdavimo procesas išskiriamas kaip vienas sudėtingiausių uždavinių, kuriuos turi įvykdyti šeimos verslai.
Jų kontrolę paprastai siekiama patikėti savo vaikams ar anūkams, bet KPMG atlikto tyrimo „Europos šeimos verslų barometras“ duomenimis tai sėkmingai padaryti pavyksta tik trečdaliu atvejų, o net 74 proc. Europos šeimyninių verslų šiuo metu yra valdomi samdomų vadovų.
Lietuvoje keičiantis kartoms pastebimos dvi šeimos verslų įkūrėjų pasirenkamos kryptys. Pirmoji – tai verslo vairo patikėjimas savo vaikams. Tai kiek rizikingas būdas, nes šeimos atžalos ne visada turi tų sugebėjimų, kurie būtini valdant verslą. Kiek atsargesnė alternatyva yra patikėti šeimos verslo vairą reikiamų kompetencijų bei patirties jau įgijusiems samdomiems vadovams.
Pastaraisiais metais stebime ir šiuos du būdus šiek tiek apjungiančią tendenciją. Vis dažniau jaunosios kartos atstovai yra kryptingai ruošiami verslo perėmimui. Jiems neretai talkina ir išorės patarėjai, padedantys būsimam vadovui ugdyti reikiamas kompetencijas.
Samdomas vadovas yra logiška išeitis, kai savininko vaikai pasirenka karjerą kitoje srityje. Europos šalyse atliktas KPMG tyrimas patvirtina, kad vis didesnė dalis tokių įmonių savininkų jų valdymą patiki ne giminėms.
Net 85 proc. apklaustų verslininkų sutinka, kad išoriniai vadovai yra esminis faktorius, užtikrinantis jų verslo sėkmę ir evoliuciją.
Būtina pažymėti, kad verslininkams, vystaniems šeimyninę kompaniją, būdinga itin stipriai prisirišti prie jos. Rytojus jiems svarbesnis už šiandieną, todėl jie turi valios priimti sprendimus, kurie gali turėti nemalonių pasekmių artimuoju laikotarpiu, bet bus naudingi ilgalaikėje perspektyvoje.
KPMG tyrimas rodo, kad net 83 proc. Europos šeimyninių verslų ateinančiais metais planuoja augti, taigi jų tikrai negalima vadinti neambicingais. Vis dėlto tokiais atvejais šeimos interesai visada statomi aukščiau verslo, todėl jeigu kiltų grėsmė, jog plėtra sukels trintį šeimos viduje, jos būtų atsisakyta.
Tam, kad būtų išvengta galimo šeimos verslo bei šeimos narių interesų konflikto, tokie verslai dažnai pasirenka vieną ar net keletą nepriklausomų išorės patarėjų, kurie veikia valdybos ar panašaus organo sudėtyje. Jie į šeimos verslą atneša reikalingos patirties ir nešališkumo.
Griežtas verslo šeimyniškumo laikymasis gali tapti labai rimtu apribojimu. Kai samdant darbuotojus pirmiausiai žiūrima į artimuosius, tampa daug sunkiau surasti tinkamas kompetencijas turinčių darbuotojų, o verslo strategija tampa tiesiogiai priklausomai nuo to, kurie šeimos nariai norės prie jo prisidėti ar jį perimti.
Šeimyniniams verslams gana sunku varžytis kovoje dėl talentų. Jeigu įmonė specializuojasi nišinėje srityje, kurioje reikalingi žmonės su retais gebėjimais, konkuruoti dėl jų su didelėmis kompanijomis, turinčiomis nepalyginamai daugiau išteklių, gali būti praktiškai neįmanoma. Neatsiktinai net trečdalis šeimos verslų kovą dėl talento vadina didžiausiu iššūkiu, su kuriuo tenka tvarkytis.
