2022-ieji metai taip pat ūkininkams nežada nieko gero – duomenų bendrovės „IHS Market“ duomenimis, pasaulinės azoto trąšų kainos kitąmet gali išaugti net 50 proc., spartaus augimo neišvengs ir kalio trąšos. Dėl rekordiškai išsipūtusių cheminių trąšų kai kurių šalių ūkininkai vis garsiau kalba, kad pasirengę mažinti pasėlių plotus, nes auginti javų gali tiesiog neapsimokėti.
Trąšų brangimą skatina jų gamybai reikalingų žaliavų – gamtinių dujų, amoniako kainos. Taip pat auganti trąšų paklausa ir kai kurių valstybių (Kinija, Rusija) sprendimai apriboti trąšų eksportą, taip užtikrinant jų pasiūlą vietos ūkininkams.
Nuo šių metų pasaulinės kalio trąšų rinkos situaciją gali reikšmingai paveikti JAV įvestos sankcijos vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Ši bendrovė skelbiasi užimanti 20 proc. pasaulinės kalio trąšų rinkos, tad bet kokie didesni barjerai baltarusiškai produkcijai gali sumažinti kalio trąšų pasiūlą ir taip didinti jų kainą rinkoje.
Šiame kontekste svarbūs tampa ir Lietuvos Vyriausybės sprendimai dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito per mūsų valstybės teritoriją ir trąšų krovą Klaipėdos uoste. Sustabdžius tranzitą būtų suardyta įprasta baltarusiškų trąšų logistikos grandinė, o tai pajustų globali trąšų rinka.
Svarbu suprasti, kad trąšų brangimas yra didelis iššūkis, ne vienam žemės ūkio sektoriui, bet ir visai ekonomikai. Brangios trąšos lemia maisto produktų kainų šuolį, o šis įsiūbuoja bendrą infliaciją, kuri ypač sparčiai auga visame pasaulyje, tarp jų ir Lietuvoje.
Kita problema – trąšos ne tik brangsta, bet ir didėja jų vartojimas. Vis daugiau ūkininkų pripažįsta, kad norint pasiekti tą patį derlingumą į dirvą reikia išberti vis daugiau mineralinių trąšų. Perteklinis tręšimas nėra tvarus, nes dirva yra nualinama ir jau kitąmet trąšų poreikis bus dar didesnis. Tai nėra tvarus ūkininkavimo būdas ne tik ekonomine, bet ir aplinkosaugine prasme – trąšos iš dirvožemio yra išplaunamos, jos teršia vandens telkinius bei turi neigiamą poveikį natūralioms ekosistemoms.
Ne veltui trąšų kiekio mažinimas yra viena iš ES planuojamo Žaliojo kurso priemonių. Pavyzdžiui, Žaliasis kursas numato Lietuvoje iki 2030 m. mineralinių trąšų naudojimą sumažinti 20 proc., o pesticidų – 50 proc.
Matydami vis didėjančias mineralinių trąšų ir cheminių preparatų kainas ir augančius aplinkosauginius reikalavimus, patys žemdirbiai vis labiau ieško sprendimų, kaip ūkininkauti tvariau, tačiau kartu išlaikyti ir aukštą derlingumą.
Džiugu, kad ūkininkų požiūris sparčiai keičiasi – pasaulyje vis labiau įsigali organinė žemdirbystė, dirvos našumo gerinimui panaudojant mikrobiologinius preparatus. Bakteriniai ir grybiniai preparatai gali atstatyti trąšų nualinto dirvožemio disbalansą, augalams palengvinti būtinų medžiagų įsisavinimą. Naudojant mikrobiologinius produktus sumažėja cheminių trąšų poreikis.
Dar visai neseniai mikrobiologija buvo mokslininkų užsiėmimas, tačiau dabar tai didelį potencialą turinti industrija. Kaip elektromobiliai keičia transporto rinką, taip ir mikrobiologija turi daug galimybių cheminių produktų rinką žemės ūkio sektoriuje. Prognozuojama, kad 2025 metais šios rinkos vertė sieks 11,6 mlrd. JAV dolerių. Į mikrobiologijos rinką jau investavo dideli ir gerai žinomi cheminių produktų gamintojai – „Bayer“, BASF, „Syngenta“.
Lietuvoje mes taip pat pastebime išaugusį susidomėjimą mikrobiologijos produktais žemės ūkiui. Jei anksčiau į mūsų gaminius dalis ūkininkų žiūrėjo dar nepatikliai, tai dabar mūsų gaminamų mikroorganizmų preparatų pardavimų kreivė auga eksponentiniu greičiu.
Skaičiuojama, kad iš Lietuvoje dirbamos 1,8 mln. hektarų žemės, tik 12 proc. plote bent kartą per metus yra panaudojami mikroorganizmai. Taigi, šios rinkos potencialas Lietuvoje yra milžiniškas ir tikiuosi, kad jau netolimoje ateityje mikrobiologija svariai prisidės kuriant tvaraus ir ekonomiškai efektyvaus žemės ūkio ateitį.
