Ne paslaptis, kad maisto gamyba yra viena labiausiai aplinką veikiančių žmogaus veiklos sferų: maisto pramonė suvartoja apie 30 proc. pasaulyje pagaminamos energijos ir atsakinga už maždaug 22 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
Susirūpinti kasdieniais pirkiniais verta ir siekiant sumažinti maisto švaistymą. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, net trečdalis kasmet pasaulyje pagaminamo maisto sugenda lentynose ar transportuojant. Iš viso tai sudaro apie 1,3 mlrd. tonos, arba 168 kg maisto vienam žemės gyventojui per metus.
Būtiniausiems mūsų poreikiams, kurių didelę dalį sudaro maistas, tenka nemaža išlaidų dalis. Kaip rodo Eurostato duomenys, Lietuvos gyventojų išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams siekia penktadalį visų jų išleidžiamų pinigų.
Ir nors gali susidaryti įspūdis, kad būtinieji poreikiai yra neliečiama sritis, kur ir leidžiame tiek, kiek reikia, čia taip pat galioja principai, kuriuos taikant galima kur kas labiau tausoti ir nuosavą piniginę, ir aplinką. Ypač kalbant apie maisto pirkimą ir vartojimą.
Kaip sutaupyti neskriaudžiant skrandžio? Tam pravers keli paprasti tvaraus vartojimo patarimai.
1. Išlaidas maistui ir kitoms kasdienėms prekėms galime nesunkiai sumažinti pirkinius planuodami iš anksto: visų pirma, paruošdami savaitės meniu, ką ketinate gaminti namuose, ir sudarydami pirkinių sąrašą. Verta ugdyti įprotį parduotuvėje lankytis tik su juo.
2. Apsipirkimai neturėtų būti dažnesni negu kartą ar du per savaitę. Apsiperkant rekomenduojama teikti pirmenybę augalinės kilmės produktams – ne tik dėl naudos organizmui ar, palyginti su mėsos produktais, žemesnės kainos, bet ir kur kas mažesnio augalininkystės ūkių poveikio aplinkai.
3. Svarbu yra ir maisto produktus paskirstyti spintelėse ir šaldytuve. Neretai maisto ruošai naudojame tuos produktus, kurie pirmieji pakliūva į regėjimo lauką arba yra arčiausiai mūsų, todėl po kiekvieno apsipirkimo verta išrūšiuoti produktus atsižvelgiant į jų galiojimo terminą.
4. Grįžtant prie planavimo iššūkių, reikia atsižvelgti ir į tai, apsirūpinti visomis reikalingomis maisto prekėmis yra lengviau apsiperkant internetu. Taip galima naudoti didelės apimties prekių krepšelio ruošinius, skirti daugiau dėmesio maisto kilmei, sudėčiai ir pakuotei. Galiausiai prekybos įmonių sudaromi optimalūs prekių pristatymo maršrutai leidžia sumažinti taršą, palyginti su vidutinio automobilio į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų vidurkiu per kelionę į parduotuvę ir iš jos.
Vos keletas mąstymo apie maisto pirkimą ir vartojimą pokyčių gali smarkiai pakeisti mūsų vartojimo mastą ir kokybę. Šie patarimai yra tik maža dalis to, ką balandžio 16 dieną bus galima išgirsti ir pamatyti tvarumo temą plėtosiančiame nuotoliniame SEB banko renginyje „Žalia šviesa. Kelionė tvarumo link“.
Renginio metu dalyviai aptars ir kitas tvaresnio vartojimo galimybes (aprangos, gyvensenos, buities ir transporto), kurias galima pritaikyti tiek asmeniniame gyvenime, tiek versle. Renginys „Žalia šviesa. Kelionė tvarumo link“ bus transliuojamas SEB banko „Facebook“ paskyroje.
