Simona Budreikaitė ir Kazimieras Vasiliauskas. Menas pagauti nesąžiningai konkuruojantį buvusį darbuotoją, verslo partnerį ar konkurentą

Su tokia dilema susiduria vis daugiau įmonių. Šiame straipsnyje dalijamės patarimais, kokios aplinkybės ir įrodymai gali būti aktualūs, jei manote, kad jūsų buvęs darbuotojas, verslo partneris ar konkurentas ėmėsi nesąžiningų veiksmų. Pavyzdžiui, perėmė ar siekia perimti konfidencialią informaciją apie jūsų klientus, kryptingai vilioja jūsų esamus darbuotojus pereiti dirbti į konkuruojančią įmonę, naudoja jūsų komercinę paslaptį ar kitaip naudojasi jūsų įdirbiu rinkoje (angl. free riding).

Svarbu suprasti, jog nesąžiningos konkurencijos bylos yra specifinės. Tokiose bylose daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais, t. y. tokiais, kurie neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Dėl to nesąžiningos konkurencijos bylose keliamas žemesnis įrodinėjimo standartas. Priešingu atveju, dėl per aukšto įrodinėjimo standarto dažnai būtų paprasčiausiai neįmanoma įrodyti nesąžiningos konkurencijos fakto, priežastinio ryšio tarp patirtų nuostolių ir neteisėtų veiksmų. Pavyzdžiui, įprastai, net ir įtariant buvusį darbuotoją pasinaudojus ir „išsinešus“ konfidencialią darbdavio informaciją, darbdavys neturės tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tokį „išsinešimo“ faktą vien todėl, jog informacija yra saugoma elektroninėse laikmenose ir gali būti dauginama nepaliekant fizinių pėdsakų. Tad tokiose bylose teisininkai veikia tarsi detektyvai, kuriantys savotišką mozaiką, – iš pavienių faktų dėlioja bendrą vaizdą, kuris ir parodo, ar buvo pažeista sąžiningos konkurencijos apsauga, garantuojama daugybės teisės aktų: Konstitucijos, Konkurencijos įstatymo, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo bei kitų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.

Analizuojant pastarųjų penkerių metų Lietuvos teismų sprendimus pastebima tendencija, jog tiek žemesnės, tiek aukštesnės instancijos teismai vis labiau pabrėžia nesąžiningos konkurencijos bylų specifiką ir yra linkę, įrodžius visas kitas sąlygas, tenkinti ieškinius dėl nuostolių atlyginimo priteisimo vadovaudamiesi ir netiesioginiais įrodymais.

Taigi, kokios aplinkybės (netiesioginiai įrodymai) gali padėti patvirtinti, jog jūsų atžvilgiu buvo imtasi nesąžiningos konkurencijos veiksmų? Pateikiame pavyzdinį sąrašą aplinkybių, kurias vertina teismai ir kurios gali padėti atsakyti į klausimą, ar verta inicijuoti teisminį ginčą prieš buvusį darbuotoją, verslo partnerį ar konkurentą:

1. Darbo sutarčių su buvusiu darbuotoju nutraukimo priežastys. Reikia vertinti, dėl kokių priežasčių buvo nutraukta darbo sutartis ir kieno iniciatyva tai buvo padaryta. Jei nutraukti darbo sutarčiai svarių priežasčių nebuvo ir darbuotojas tai padarė savo iniciatyva, tai, šalia kitų neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, gali indikuoti nesąžiningą konkurenciją.

2. Kada buvęs darbuotojas įsidarbino pas konkurentą ar pradėjo savarankišką verslą, palyginti su darbo sutarties nutraukimo momentu buvusioje darbovietėje. Kuo trumpesnis laiko tarpas tarp šių įvykių, tuo labiau tikėtina, kad buvęs darbuotojas (konkurentas), naudodamasis buvusio darbdavio konfidencialia informacija, nesąžiningai konkuruoja.

3. Ar išėjo vienas, ar daugiau darbuotojų. Jei pas konkurentą išėjo ne vienas, o daugiau buvusių darbuotojų, arba jei keli buvę darbuotojai įkūrė konkuruojantį verslą, tai gali indikuoti, jog siekiama nesąžiningai konkuruoti.

4. Veiksmų kryptingumas. Gali būti vertinama, ar yra įrodymų, rodančių, jog buvęs darbuotojas dar iki darbo santykių nutraukimo rengėsi nesąžiningai konkuruoti. Pavyzdžiui: ar buvęs darbuotojas darbdavio informaciją persiuntinėjo į savo asmeninį el. paštą; kiek aktyviai buvęs darbuotojas dalyvavo įkuriant konkuruojančią įmonę; ar buvęs darbuotojas aktyviai komunikavo su konkuruojančia įmone dar dirbdamas jūsų įmonėje ir pan.

5. Darbuotojo kompetencijos. Reikia vertinti, kokias kompetencijas, kvalifikacijas, reikšmingą patirtį ar techninį įdirbį turėjo buvęs darbuotojas, ar tokia informacija buvo konfidenciali darbdavio informacija ir ar šios informacijos panaudojimas konkurentui suteiktų konkurencinį pranašumą.

6. Kokių veiksmų buvo imtasi apsaugoti savo konfidencialią informaciją. Kuo vertingesnė informacija, tuo intensyvesnių veiksmų turi būti imamasi jos apsaugai. Kilus ginčui, teismai vertina, ar įmonėje buvo sudaryti konfidencialumo susitarimai su darbuotojais, ar konfidencialumo įsipareigojimai buvo įtvirtinti kituose lokaliniuose aktuose, ar įmonėje buvo patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas, ar buvo imtasi techninių bei IT sprendimų informacijos apsaugai. Tokie veiksmai bei dokumentai sustiprina apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir didina tikimybę laimėti ginčą, jam kilus.

7. Kokią informaciją skelbiate savo internetiniame puslapyje. Kad konfidenciali informacija būtų saugoma, būtina užtikrinti jos slaptumą. Paslaugų įkainių, išsamios kainodaros, klientų skelbimas internetiniame puslapyje leidžia oponuojančiai pusei įrodinėti, kad ši informacija yra vieša, todėl nesaugoma.

8. Klientų sutapimai. Jei konkuruojanti įmonė, kurioje įsidarbino jūsų buvęs darbuotojas, staiga pradeda teikti paslaugas reikšmingai daliai jūsų klientų, tai gali indikuoti, jog buvo panaudota ir atskleista konfidenciali informacija.

9. Kas inicijavo konkurento paslaugų teikimą jūsų klientams. Aplinkybė, kad buvęs darbuotojas, įsidarbinęs konkuruojančioje įmonėje, inicijavo bendravimą su buvusiais jūsų klientais, teismų praktikoje gali būti pripažinta neteisėtu konfidencialios informacijos panaudojimu.

10. Konkurento finansinė padėtis. Aktualu įvertinti buvusio darbuotojo (verslo partnerio) naujai įsteigtos įmonės finansinę padėtį trumpuoju laikotarpiu po įsteigimo. Didelės pajamos, pelninga veikla nuo pat veiklos pradžios, sutampanti su įtariamu konfidencialios informacijos atskleidimu, gali indikuoti, jog vykdoma nesąžininga konkurencija.