aA
Dar prieš dešimtmetį, kai viename maiše sukrautos atliekos būdavo įmetamos į kieme pravažiuojančią šiukšliavežę, tikriausiai retas kuris pagalvojo, jog vieną dieną prie kiekvieno namo stovės po keletą konteinerių skirtingų rūšių atliekoms. Šalyje atliekų tvarkymo infrastruktūra sparčiai tobulėja, tačiau ar patogioje vietoje įrengti konteineriai yra viskas, kas užtikrina kokybišką rūšiavimą?
Saulius Budrevičius
Saulius Budrevičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje iki šiol vyksta esminių pokyčių daugelyje sričių. Aplinkosauga – ne išimtis. Šalyje kone nuo pamatų pastatyta atliekų tvarkymo paslaugų infrastruktūra, įvesta visuotinė rinkliava už buitinių atliekų surinkimą, dar ir šiandien įdiegiami modernūs technologiniai sprendimai. Pasaulyje taip pat įsitvirtina suvokimas, kad rūšiavimas – ne mada, o būtinas žingsnis rūpinantis ateitimi. Galime didžiuotis, kad atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje vis labiau atitinka Europos Sąjungos (ES) direktyvas. Tačiau ko iš tiesų reikia, kad atliekų rūšiavimas darytų teigiamą poveikį aplinkai ir pasauliui?

Gyventojų įsitraukimas ir edukacija

Nepaisant to, kad atliekų tvarkymo sistema šalyje stiprėja, o gyventojų sąmoningumas auga, situacija su atliekų rūšiavimu išlieka kiek paradoksali. Rūšiuoti skirtingų tipų atliekas, tobulėjant infrastruktūrai, turėtų būti paprasčiau, tačiau vis kyla naujų, atliekų rūšių gausos ir augančio vartojimo keliamų iššūkių, kurių vien spalvoti rūšiavimo konteineriai neišsprendžia.

Kiekvienas gyventojas – rūšiavimo sistemos dalyvis ir nuo kiekvieno iš mūsų įsitraukimo priklauso, kiek efektyvi bus visa sistema. Tampa vis svarbiau ne tik atskirti, kuriuose rūšiavimo konteineriuose turi atsidurti skirtingos atliekos arba kaip teisingai jas paruošti – praskalauti, išlankstyti, suspausti.

Vartotojams tenka vis daugiau atsakomybės ir renkantis prekes, kadangi reikia išsiaiškinti, iš kokių medžiagų ir kokiu būdu pagamintose pakuotėse yra jų įsigyjami produktai. Juk sparčiai tobulėjančios technologijos ir pakuočių gamybos procesai ne visada atneša teigiamą poveikį aplinkai. Būtent todėl neatsiejama kasdienio vartojimo ir atliekų tvarkymo dalimi tampa tvaresnių pakuočių alternatyvų paieškos.

Sparčiai kintančiame pasaulyje žinios apie rūšiavimą taip pat turi būti dinamiškos ir nuolat atnaujinamos. Tokioje aplinkoje ir rūšiavimo taisyklės – ne daugybos lentelė, kurią prisimename visą gyvenimą. Todėl tik nuolat atnaujinamos žinios apie rūšiavimą gali formuoti kasdienius įpročius, atnešančius teigiamų gamtosauginių ir ekologinių rezultatų.

Kasdieniai ir vartojimo įpročiai

Šiomis dienomis vien internetu užsisakant prekių iš viso pasaulio, į namus įsileidžiama įvairiausio tipo pakuočių atliekų. Dažnu atveju tai – kombinuotos ar iš sunkiai perdirbamų medžiagų pagamintos pakuotės, kurias „iš akies“ nuo perdirbamų atskirti sunku.

Tiesa, sunkiai perdirbamų pakuočių apstu ir prekybos centruose. Skaičiuojama, jog net 40 proc. plastiko, patenkančio į žmonių rankas, yra sunkiai perdirbamas. Be to, tiek plastikas, tiek ir popierius turi daugybę skirtingų tipų ir kiekvienam jų perdirbti yra naudojama vis kita technologija. Tačiau ne viskas, kas gyventojams atrodo kaip plastikas arba popierius, yra perdirbimui tinkamos pakuotės, tačiau vis tiek nukeliauja į antrinių žaliavų konteinerius ir juos užteršia, kartu apsunkindamos tolesnius atliekų tvarkymo procesus.

Visgi, teigiami pokyčiai ir rūšiavimo kokybė prasideda nuo suvokimo, kad didžiausią įtaką pakuočių gamintojams daro vartotojai ir kasdieniai jų įpročiai. Tad jeigu kiekvienas, prieš įsidėdamas pakuotę į pirkinių krepšį įvertins tai, ar ją bus galima perdirbti ir atsisakys pirkti sunkiai perdirbamą, tai ir gamintojus paskatins savo produktų sandėliavimui rinktis kokybiškesnes žaliavas. Net ir klausimai „ar man to tikrai reikia?”, „kodėl noriu tai įsigyti?” turi įtakos ne tik gyventojų piniginei, bet ir sukauptų atliekų kiekiui. Be to, tvarūs vartojimo įpročiai vėliau sėkmingai virsta paprastesne rūšiavimo sistema namuose, kuri neapsunkina kasdienybės.

Ilgalaikius pokyčius kuriantys sprendimai

Žinoma, atsakomybė dėl sėkmingos atliekų tvarkymo sistemos bei rūšiavimo kokybės gula ne tik ant gyventojų pečių. Valstybės institucijų ir savivaldos, priimančios lemiamus sprendimus, vaidmuo, sprendžiant esminius aplinkosaugos klausimus, taip pat yra nepaprastai didelis.

Nemenku iššūkiu išlieka tai, kaip, diegiant naujoves, į pirmąją vietą iškelti efektyvumą. Deja, ne visos iš pirmo žvilgsnio patrauklios idėjos padeda problemas spręsti efektyviai. Dažnai tai gali būti pažangūs sprendimai atskirai, tačiau bendrai sistemoje nesukuriantys pridėtinės vertės. Pavyzdžiui, šiuo metu daugelyje šalies savivaldybių diegiama naujovė – pusiau požeminiai konteineriai. Tačiau daug kur plastiko bei popieriaus pakuotėms ir žaliavoms surinkti įrengiamas bendras konteineris.

Dar blogiau, kai toje pačioje savivaldybėje vienos aikštelės įrengiamos popieriaus ir plastiko pakuočių rūšiavimui viename konteineryje, o šalia esančiame kieme šioms atliekoms įrengiami du skirtingi konteineriai. Tokiu būdu kuriama infrastruktūra diskredituoja pačią sistemą. Gyventojams tampa sunku suprasti, kuris būdas iš tiesų yra teisingas ir kelia klausimą – kodėl iš viso reikia rūšiuoti, jeigu atliekų tvarkytojai visas atliekas galiausiai supila į vieną šiukšliavežę?

Be to, tai apsunkina ir tolesnį šių atliekų tvarkymo procesą, kadangi po surinkimo atliekas reikia dar kartą perrūšiuoti, o daugybė jų būna visai netinkamos perdirbti – suteptos riebalais, skysčiais ir kitais nešvarumais. Negana to, puoselėtos vertybės atsakingai rūšiuoti tampa bevertės. Pasitaiko atvejų, kai į tokius antrinių žaliavų konteinerius atliekos neberūšiuojamos visai ir išmetamos su kitomis buityje susidariusiomis atliekomis.

Taigi, imantis spręsti reikšmingus aplinkosaugos klausimus ar diegiant naujoves, svarbu ne tik įsisavinti ES dotacijas ar pataikauti rinkėjams, tačiau iš esmės spręsti aplinkosaugos klausimus, konsultuotis su atliekų tvarkymo ekspertais, atsižvelgti į vartojimo tendencijas, perdirbimo galimybes, ekonominę naudą. Būtina suvokti, jog efektyviai sukurta infrastruktūra tarnaus dešimtmečius ir kurs ekologinę bei ekonominę vertę. Priešingai, nepasvertos investicijos sukurs didelius aptarnavimo kaštus, neišspręs aplinkosaugos klausimų.

Vis dėlto, nors tobulėti dar yra kur, svarbu įvertinti ir pasiektus rezultatus – bendrą valstybės ir jos gyventojų komandinį darbą. Atliekų tvarkymo sistemą šalyje galima vadinti pažengusia, į ją jau dabar galėtų lygiuotis daugelis ES šalių, be to, gyventojai atliekas tvarko vis sąmoningiau. Tačiau svarbu nepamiršti, jog tai yra tik tarpinė stotelė efektyvios ir realius pokyčius planetai kuriančios sistemos kelyje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
3.0000

Linas Ivanauskas. Taisysime elektroniką, tačiau teks taisyti ir aplinkosaugos politiką

Daugelis tų , kurie dejavo dėl „vienkartinių“, greitai lūžtančių prietaisų, kurių...

Laimonas Stančikas. Ūkininkai gali neįvykdyti sutarčių dėl ekstremalių oro sąlygų

Žemės ūkyje iki šiol vyravo nuomonė , kad sutarčių sąlygos dėl nenugalimos jėgos (force...

Dalia Foigt-Norvaišienė. Kaip nediskriminuoti darbuotojų, dirbančių namuose? (1)

Nuotolinis darbas yra nauja šiandienos realybė. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, ši darbo...

Jurgita Navikienė. Ar tikrai jūsų įmonė nėra laikoma sunkumų patiriančia įmone?

Vadinamasis „blogas“ nuosavas kapitalas – dažnai pasitaikantis aplaidumas. Jeigu jums...

Agnė Gaižauskienė. Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas? (9)

Seime darbą jau pradėjo neseniai išrinkta valdžia, kurios profesionalus požiūris bus...

Top naujienos

Epidemiologė: savaitės pabaigoje galima tikėtis lūžio (33)

Lietuvoje naujų koronaviruso atvejų, deja, nemažėja. Ketvirtadienį pranešta apie dar 2104...

Kaip keisis JAV užsienio politika: suklusti turės ir Rusija, ir Lietuva (75)

Kaip vienu metu atkurti JAV įvaizdį, ryšius su sąjungininkais ir tuo pat metu atsverti Rusijos...

„Projekt“ žurnalistai sako išsiaiškinę apie naują Putino šeimą (7)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali turėti dar vieną dukrą – tiriamosios žurnalistikos...

Neteisėto praturtėjimo byla: rasta 600 tūkst. eurų ir daugybė įvairių ginklų (134)

Šį antradienį atlikti proceso veiksmai, ikiteisminiame tyrime dėl galimo asmens neteisėto...

Nausėdos susitikimas su Dobrovolska: daug komplimentų ir dvi abejonės į susitikimą atėjo pasidariusi namų darbus (793)

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidate į teisingumo ministrus Evelina Dobrovolska ....

2104 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 17 žmonių: mirštančiųjų amžius mažėja Vilniaus apskrityje 40-49 metų ligonio netektis (485)

Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 2104 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė...

Milda Seputyte | D+ nariams

Bloomberg: pandemijos metais Lietuva – stipriausia ES ekonomika

Pasaulinės finansų krizės metu smarkiausiai nukentėjusi Europos Sąjungos ekonomika per...

Paskutinė gyvo Maradonos nuotrauka su gydytoju papiktino legendos šeimą (29)

Asmeninis Diego Maradonos gydytojas Leopoldo Luque prieš kurį laiką paviešino nuotrauką su...

Transliacija / 1toks unikalus. Orijus Gasanovas ir Laura Vagonė apie nematomus savo darbo užkulisius kai kurios istorijos prilygsta gerai komedijai

Šioje „1toks unikalus“ laidoje vieši kelionių žurnalistas, Delfi kelionių ambasadorius...

|Maža didelių žinių kaina