Mažiau ir sandorių, ir investicijų
Po ilgo gana prastų nuotaikų laikotarpio pasaulinėje IPO rinkoje rugsėjį įvyko reikšmingas mikroschemų gamintojos „Arm Holdings“ akcijų siūlymas, kurio vertė kotiravimo metu siekė beveik 60 mlrd. JAV dolerių. Šis įvykis sukėlė rinkos dalyvių entuziazmo bangą, nors apskritai IPO rinkoms šie metai nėra geri – investicijos yra susitraukusios maždaug trečdaliu, palyginti su pernai.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius visame pasaulyje įvyko 968 IPO, kurių metu investuota 101,2 mlrd. JAV dolerių. Tai yra 5 proc. mažiau sandorių ir net 32 proc. mažiau investicijų nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Šiuo metu labiausiai IPO sandorių aktyvumą ir investicijų apimtis lemia pinigų politikos klausimai, t. y. centrinių bankų nustatomos palūkanų normos, dėl kurių gerokai pabrangsta turimos lėšos ir padidėja investuotojų siektina grąža.
Rinkoms taip pat toliau daro įtaką infliacija, kuri neigiamai veikia daugelio sektorių (bet ne visų) įmonių vertinimą, nes mažina vartotojų perkamąją galią. Susirūpinimą rinkai tebekelia geopolitinė įtampa ir pasauliniai konfliktai.
Kita vertus, dirbtinio intelekto (DI) technologijų populiarėjimas yra teigiama tendencija, nes DI ne tik padeda kurti naujus ir vertingus verslus, bet ir didina esamų įmonių produktyvumą bei gali suteikti naują impulsą įmonių vertei.
Ryškūs šių metų ir pernykščių IPO skirtumai
Taigi dabar svarbiausia tendencija IPO rinkose, palyginti su pernai, yra konservatyvesnis įmonių vertinimas ir atsargesni investuotojų lūkesčiai dėl naujų IPO. Investuotojai atidžiau vertina pagrindinius bendrovių veiklos rezultatus ir pelningumą, o pradinės IPO akcijų kainos yra santūresnės. Galima konstatuoti, kad jau praėjo laikai, kai pirmąją IPO sandorio dieną pasitikdavo stiprus rinkos entuziazmas, po kurio neretai sekdavo tokia pat stipri kainų korekcija.
Žinoma, korekcijų pasitaiko ir dabar. Tačiau, palyginti praėjusių ir šių metų IPO pradinių kainų rodiklius ir jų kilimo trajektorijas iki pat šio rudens, gana aiškiai matyti, kad praėjusiais metais (t. y. 2022 m.) bendrovės IPO metu buvo vertinamos brangiau, o šiemet – santykinai pigiau. Atitinkamai akcijų kainų pokytis procentiniu dydžiu iki šios dienos yra mažesnis tų bendrovių, kurios darė IPO praeitais metais, palyginti su tomis, kurios vykdė IPO šiais metais. Tarp energetikos įmonių šis akcijų kainų pokyčio atotrūkis siekia nuo 36 iki 68 procentų. Technologijų bendrovių atveju šis atotrūkis siekia 40–65 proc., o sveikatos ir gyvybės mokslų bendrovių – 30–59 proc. Tai rodo ir realistiškesnį šių metų požiūrį į vertinimą IPO metu.
Kita šių metų tendencija – sunkumai, su kuriais susiduria vadinamieji vienaragiai: įmonės, kurių vertė viršija milijardą JAV dolerių. Tai atspindi tiek bendrą rinkos nuotaiką, kai didelio augimo istorijos (o vienaragiai dažnai grindžiami ateities augimo potencialu) vertinamos skeptiškiau, tiek faktą, kad rinkoje esančios investicinės lėšos tapo daug brangesnės – rinkoje nebėra pigaus likvidumo.
Baltijos šalys: kokie IPO gali kilti greta „airBaltic“?
Lietuvos ir Baltijos šalių biržos šiais metais nepasižymėjo vietinei rinkai reikšmingais IPO. Tačiau pasigirsta vis daugiau įmonių konkretesnių planų dėl IPO. Tai atitinka ir bendrą pasaulinę tendenciją, kuomet tikimasi atsiveriančio lango IPO procesams.
Viena iš paminėtinų įmonių, besiruošiančių IPO, yra oro linijų bendrovė „airBaltic“. Nors jos IPO nespės įvykti šiais metais, bet jis tikėtinas 2024-aisiais. Eilėje yra ir dar keletas Lietuvos bei kitų Baltijos šalių įmonių, veikiančių technologijų, prekybos, transporto, finansų sektoriuose, kurios svarsto IPO artimiausių keleto metų perspektyvoje.
Jų atėjimas į vietinę kapitalo rinką padidintų biržos patrauklumą plačiąja prasme. Tiesa, neatmestina, kad didesnės įmonės gali pasirinkti ne Baltijos šalių, o kitas – didesnes, labiau žinomas – kapitalo rinkas, siekdamos geresnės prieigos prie investuotojų, geresnių vertinimų, didesnio likvidumo. Belieka tikėtis, kad vis tik daugės debiutų ir Baltijos šalių kapitalo rinkose. Kuo daugiau perspektyvių ir didesnių įmonių bus Baltijos šalių kapitalo rinkoje, tuo jos patrauklumas augs ir investuotojų, ir naujų emitentų gretose.
