Situaciją pasaulinėse IPO rinkose įvertinę globalaus EY tinklo analitikai pastebi, kad praėjusių metų rezultatus galima vadinti silpnais, bet naujieji 2024 m. žadina viltį, kad netrukus rinkos atsigaus. Dėl to apie IPO galimybę pritraukti kapitalo svarstančios įmonės šiemet turėtų į šalį vyti snaudulį, keltis ir daryti mankštą – imtis realių pasirengimo darbų ir planuoti startą, nes pirminis viešųjų akcijų siūlymas yra pakankamai ilgas procesas.
Rinkos reaguoja į pabrangusį finansavimą
Iš viso praėjusiais metais pasaulyje buvo įgyvendinti 1298 IPO sandoriai – 8 proc. mažiau nei 2022 metais. Bendra visų sandorių investicijų suma šiemet siekė 123,2 mlrd. JAV dolerių – 33 proc. mažiau nei prieš metus. Rinkos dinamika paskutinį praėjusių metų ketvirtį bendrą 2023-iųjų vaizdą tik pablogino.
Pagrindinė mažo IPO aktyvumo priežastis akivaizdi – tai centrinių bankų pinigų politika didinti bazines palūkanų normas. Dėl to rinkose gerokai sumažėjo lėšų ir likvidumo. Be to, pabrangus pinigams didesnės grąžos ima tikėtis ir investuotojai, kai daugelis bendrovių tokių lūkesčių patenkinti nepajėgia.
Tuo pačiu metu investuotojų rizikos apetitą malšina geopolitinė įtampa, pavyzdžiui, karas Ukrainoje ir įvykiai Izraelyje, o IPO sandoriai tradiciškai yra laikomi didesnės rizikos investicija, nes dažnai yra pagrįsti ateities augimo lūkesčiais. Vis dėlto, pagrindinė pasaulinės IPO rinkos sumažėjusio aktyvumo priežastis yra brangesni finansiniai ištekliai.
Kinija pagreitį prarado, JAV suspurdėjo
Bendriems rezultatams pasaulyje įtakos turėjo pokyčiai Kinijos rinkoje, kur 2023-iaisiais buvo įgyvendinti 372 IPO (2022-aisiais – 501 sandoris). Investicijos susitraukė kone perpus – nuo 101 mlrd. JAV dolerių iki 56 mlrd. JAV dolerių. Pastebima, kad Kinijos kapitalo rinką stipriai veikė sukrėtimai nekilnojamojo turto sektoriuje. Taigi, natūralu, kad nuosmukis antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje atsispindi ir bendrame fone.
Tuo metu pirmoji pasaulio ekonomika – JAV – pasižymėjo išaugusiu IPO sandorių skaičiumi, kai kitur jie buvo gan aktyviai atšaukiami arba atidedami: iš viso pasaulyje praėjusiais metais buvo atidėta arba atšaukta net 54 proc. IPO. Įvykę IPO sandoriai (47 proc. daugiau sandorių nei 2022 m.) pernai JAV pritraukė 22,2 mlrd. JAV dolerių – 2,5 karto (157 proc.) daugiau, palyginti su 2022 metais. Kitu nuosaikaus amerikietiško optimizmo ženklu galima laikyti suklestėjusią smulkių sandorių rinką, kuri rodo JAV ekonomikos lankstumą ir iniciatyvumą: 7 iš 10 IPO sandorių JAV pritrauktų investicijų suma siekė iki 25 mln. JAV dolerių.
JAV „Nasdaq“ birža, įvertinus pasibaigusių 2023 metų sandorių skaičių, buvo trečia pagal aktyvumą pasaulyje – 105 IPO sandoriai. Antrąją vietą užėmė Kinijos Šendženo vertybinių popierių birža su 129 sandoriais, o pirmąją poziciją pelnė Indijos nacionalinė ir Bombėjaus biržos, kuriose buvo sudaryta 220 sandorių.
Europos IPO kartelė – pasiekiama
Pernai į pirmąjį dešimtuką pagal pritrauktų investicijų sumą nepateko nė viena Europos vertybinių popierių birža. Šis faktas pakankamai gerai iliustruoja rinkų snaudulį ir vyraujančias nuostatas labiau fokusuotis į tolimesnę ateitį negu į artimiausią.
2023-ieji Europos IPO rinkose buvo ramūs metai, iš viso įgyvendinti 136 sandoriai. Tai – 20 proc. mažiau negu 2022 metais, o investicijos atslūgo kone trečdaliu (32 proc.) – iki 13 mlrd. eurų, kai dar ankstesniais metais siekė 18,9 mlrd. eurų. Didžiausia Europos ekonomika Vokietija „Deutsche Börse“ biržoje įgyvendino tik 3 sandorius, kurie pritraukė 2,1 mlrd. eurų. O aktyviausia buvo Turkijos birža, pritraukusi 2,9 mlrd. JAV dolerių per 52 IPO sandorius.
Per rinkos atoslūgį progą nustebinti gavo Rumunija – Bukarešto biržoje įvyko didžiausias IPO sandoris 2023-iaisiais, kai energetikos bendrovė „Hydroelectrica Sa“ pritraukė 2 mlrd. JAV dolerių.
Apskritai, verta pastebėti, kad tradiciškai Europoje IPO yra mažesni negu JAV. 2023-iasiais vidutinis sandoris Europoje siekė apie 95 mln. JAV dolerių, o Šiaurės šalyse (Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje) buvo dar mažesnis – apie 80 mln. JAV dolerių. Žvelgiant iš verslo Baltijos šalyse perspektyvos, ši investicijų suma neatrodo kosminė. Panašų IPO sandorių lygį galėtų pasiekti ne viena pirmaujanti Lietuvos, Latvijos ar Estijos bendrovė.
Kada galimas atsigavimas?
Kita vertus, likvidumas Baltijos vertybinių popierių rinkose yra kur kas mažesnis, palyginti su didžiausiomis pasaulio rinkomis. Dėl to kartais sakoma, kad Vilniaus, Rygos ir Talino biržos yra seklios. O kai globaliu ar vietiniu mastu padidėja rizikų, smulkiose finansų rinkose organizuoti kapitalo pritraukimą tampa dar sudėtingiau.
Taigi, vaizdžiai kalbant, 2023-iuosius globaliu mastu, taip pat ir Baltijos šalyse, galima vadinti planavimo ir laukimo metais. Belieka spėlioti, kada – 2024 ar 2025 metais – finansiniai srautai atsigaus? Norisi tikėti, kad ir Baltijos rinkos ims busti, o perspektyvios įmonės galės išplaukti į platesnius kapitalo vandenis jau šiemet.
Tam prielaidų galimai suteikia mažėjanti infliacija bei potencialiai mažėsiančios (arba bent jau nebeaugsiančios) bazinės palūkanų normos. Nors, iš kitos pusės, geopolitinės rizikos vis dar didina neapibrėžtumą. Tad svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonės, besiruošiančios IPO procesui 2024 metais, turėtų būti gerai pasiruošusios ir apsvarsčiusios tokius aspektus, kaip infliacija ir palūkanų normos, politiniai aspektai ir reguliavimas, ekonominis atsigavimas, geopolitinės įtampos ir konfliktai, tvarumo darbotvarkė, tiekimo grandinės. Tikėtina, kad artimiausiais metais įmonės, siekiančios pritraukti kapitalo, dėl neapibrėžtumų dar turėtų svarstyti ne vien tik IPO galimybes, bet ir alternatyvius kelius, įskaitant privataus kapitalo pritraukimą užbiržiniais sandoriais, privačios skolos pritraukimą ar kitus.
