Nors sandorių skaičius globaliu mastu vis dar yra mažesnis negu pernai (287 sandoriai, palyginti su 307), tačiau šiemet investicijos „plaukia“ į stambesnius IPO. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pasitikėjimas rinkomis stiprėja ir investuotojų apetitas sugrįžta. Atsigavimo ženklai ypač pastebimi JAV ir Europos rinkose.
Šiemet sandoriai – kur kas stambesni
JAV biržose šiemet iki kovo pabaigos užregistruota 48 proc. daugiau IPO sandorių (49, palyginti su 33), negu per tą patį laikotarpį pernai. Iš viso pritraukta 8,4 mlrd. JAV dolerių, kai pernai – 2,6 mlrd. JAV dolerių. Apskritai, JAV vertybinių popierių rinkos augimas šiemet atspindi teigiamas investuotojų nuotaikas: pirmus tris šių metų mėnesius JAV akcijų biržos indeksas „S&P 500“, apimantis didžiausias JAV bendroves, net 18 kartų pasiekė rekordines aukštumas. Optimizmą skatina stabilizuota infliacija, virstanti lūkesčiais dėl palūkanų normų mažėjimo. Susidomėjimas pirminio viešo akcijų siūlymo sandoriais didėja, nes iš jų ateityje tikimasi rinkos vidurkį pralenkiančio augimo ir gero pelningumo.
Panaši stambesnių sandorių tendencija pastebima ir Europoje. Per tris mėnesius įvyko 26 IPO, kai per tą patį laikotarpį pernai – 28. Užtat gerokai padidėjo pritrauktų investicijų suma: 2023 m. pirmą ketvirtį buvo fiksuota 2,1 mlrd. JAV dolerių, o šiemet – iki 5,9 mlrd. JAV dolerių, pritrauktų IPO metu. Tai – net 174 proc. šuolis. Labiausiai jį lėmė keli įspūdingi IPO, pavyzdžiui, Šveicarijos sveikatos priežiūros bendrovės „Galderma Group AG“ siūlymas, per kurį buvo pritraukta 2,4 mlrd. JAV dolerių. Tai buvo didžiausias IPO sandoris per pirmuosius tris šių metų mėnesius visame pasaulyje. Stiprų postūmį rinkai suteikė ir kosmetikos bei parfumerijos prekybininkės „Douglas AG“ IPO, pritraukęs beveik milijardą JAV dolerių.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į akcijų kainų kreives po Europos įmonių IPO. Šiemet net 88 proc. atvejų po IPO Europoje akcijų kaina judėjo aukštyn ir buvo didesnė už pasiūlymo kainą. Palyginimui, pernai šis rodiklis siekė 63 procentus. Žinoma, reikia atsižvelgti, kad rodiklis fiksuotas konkrečiu momentu, kovo 18 dieną, ir neatspindi ilgesnės tendencijos.
Šiuo atžvilgiu JAV birža atrodė nuosaikiau, nors panaši kainų kilimo tendencija ryški ir ten: JAV rinkose šiemet 38 proc. atvejų bendrovių akcijų kaina po IPO kilo ir viršijo pasiūlymo kainą, kai pernai pirmą ketvirtį šis rodiklis siekė 30 procentų.
Indija išlaiko pagreitį, Kinija – pristabdo
Žvelgiant į kitas didžiąsias rinkas, veiksmas ir toliau intensyviai vyksta Indijoje. Indijos nacionalinėje ir Bombėjaus biržoje (BSE ir SME) iš viso buvo sudaryti 79 IPO sandoriai – net 28 proc. visų pasaulio IPO sandorių pirmą 2024 m. ketvirtį. Palyginimui, JAV NASDAQ biržoje įvyko 36 IPO, Tokijo vertybinių popierių biržoje – 20 sandorių.
Tačiau pagal pritrauktų investicijų sumą (4,5 mlrd. JAV dolerių) geriausią rezultatą pasiekė JAV NYSE birža. Antra buvo JAV NASDAQ su 3,9 mlrd. JAV dolerių, o trečią vietą pasidalijo Indijos birža ir Šveicarijos SIX birža, kuriose įgyvendintų IPO vertės siekė po 2,4 mlrd. JAV dolerių.
Verta atkreipti dėmesį, kad aktyvumas šiemet atslūgo Kinijos biržose, kurios pernai užimdavo lyderių pozicijas.
Įmonėms atsidaro daugiau durų
Taigi, nors JAV ir Europos rinkų dalyviai ilgainiui prisitaikė prie aplinkybių, tapo atsargesni, nes jaučia geopolitines įtampas ir aukštų palūkanų įtaką, bet sandorių galimybės neišbraukia – kapitalo pritraukimą planuoja vertindami ilgalaikę perspektyvą.
Pastebima, kad didžiausią susidomėjimą rinkoje šiuo metu kelia įmonės su aiškiais ir gerai apgalvotais augimo scenarijais, pagrįstais įverčiais, lanksčiais verslo modeliais ir kryptingai valdančios aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos (angl. ESG) klausimus. Būtent tokias įmones galima įvardyti kaip didžiausio potencialo – galinčias pritraukti stambių investicijų, tam pasitelkiant IPO ar kitas priemones.
Svarbu paminėti, kad aktyvėja ne tik IPO sandoriai – gerėjant investuotojų nuotaikoms, verslui prieinamesni tampa ir kiti finansavimo būdai, pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondai, verslo angelai, taip pat didėja privačios skolos (ne bankinio finansavimo), obligacijų išleidimo projektų [kiekis – red.]. O tai yra ypač svarbu Lietuvos ir kitų Baltijos šalių verslams, ieškantiems investuotojų, augimo ir augimo finansavimo galimybių.
Pažymėtina, kad šiuo metu IPO reikalavimai gali būti didesni nei uždaro ir privataus bendrovės akcijų pardavimo ar kapitalo didinimo, banko finansavimo ar obligacijų emisijos atvejais. Kad ir kokį būdą ar priemonių derinį verslas svarsto pasirinkti, kapitalo pritraukimas visada yra strateginis sprendimas, kuriam būtina visapusiškai pasirengti.
***
Rolandas Laukaitis yra EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris Lietuvoje.