aA
Situacija nepavydėtina visiems. Gamintojai ir importuotojai, kurie 2013-2015 metais organizacijoms („Žaliasis taškas“ ir „PTO“) „suplojo“ apie 28 milijonus eurų, kad šios organizuotų atliekų sutvarkymą, šias metais buvo nemaloniai nustebinti – jiems pateikta 30 milijonų taršos mokesčio sąskaita. Jų argumentų, neva mes jau mokėjome už tvarkymą prieš penkerius metus, kontroliuojančios institucijos neklauso, nes prieš akis turi teisės aktus, kurie tarsi kitos išeities nenumato.
Robertas Klovas
© Asmeninio albumo nuotr.

Organizacijos išgyvena taip pat ne geriausius laikus. Nusamdžiusios atliekų tvarkytojus (mūsų atveju, UAB „Metrail“), jos atakuojamos iš gamintojų ir importuotojų pusės su klausimais, tai ką mums daryti?, ką jūs dėl mūsų darote? Organizacijos deda visas pastangas, kad gamintojai ir importuotojai jų nepaduotų į teismą. Juk tai jos su gamintojais sudarė sutartis, kad nupirks tinkamas paslaugas ir už jų pinigus atliekos bus sutvarkytos. Kas būtų jei įmonės vis tik paduotų organizacijas į teismą? Nieko gero.

Nei gamintojams, nei importuotojams, nes organizacijos gyvena iš jų įmokų ir 30 milijonų neturi, iš ko atiduoti. Tiesiog visi stovės ilgoje eilėje su dideliais maišais, kai kioskelyje beveik nieko nėra. Organizacijoms tai reikš jų gyvavimo pabaigą. Dar kurį laiką pabus bankrutuojančiojo stadijoje. O tada – atia.

Labai blogai bus ir valstybei, kuri tokiam scenarijui pasirengusi prasčiausiai. Jei tik organizacija įgaus bankrutuojančios statusą, bus apribotos jos galimybės sudaryti sutartis (įskaitant ir su atliekų tvarkytojais).

Taigi, vienas iš trijų atliekų tvarkymo būdų (atliekų tvarkymas per organizacijas) taps neįmanomu. Priminsiu, kad gamintojas ir importuotojas turi tris alternatyvas:

1. mokėti mokestį;

2. tvarkyti atliekas pačiam;

3. tvarkyti atliekas per organizacijas.

Patys tvarkyti atliekas gali tik tie gamintojai ir importuotojai, kurie gaminius ar pakuotes naudoja savo reikmėms. Taigi, didžioji dalis turės mokėti mokestį. Beje, daug didesnį nei įrodančių dokumentų kaina. Apie mokesčio dydžio pagrįstumą vėliau. Valstybė teoriškai, o gal ir praktiškai surinks didelę sumą. Ir ką su ja darys? Lyg ir turėtų pati užsiimti atliekų tvarkymo organizavimu. Užduotys negali būti nevykdomos. Bėda, kad valstybė dar niekada pati to nedarė.

Keista, kad nedarė, nes kas gi tvarko gamintojų ir importuotojų išleistas į rinką pakuotes, kai jie sumoka mokestį? Valstybė nepasirengusi didelės apimties atliekų tvarkymo paslaugų viešiesiems pirkimams ir sudarytų sutarčių administravimui. Tam reikia papildomų administracinių išteklių, o valstybės tarnautojų skaičių didinti šiandien nepopuliaru. Ateityje apie tokią alternatyvą derėtų pasvarstyti.

Jei įvykiai klostysis nepalankiai (organizacijos taps bankrutuojančiomis), tai įmonės turės mokėti taršos mokestį, kuris, kaip minėta, kelis (o kartais ir keliasdešimt) kartų didesnis nei patvirtinančių dokumentų kaina (suprask, sutvarkymo kaštai). Kodėl toks skirtumas? Akivaizdu, kad dėl šio skirtumo didžioji dalis įmonių rinkdavosi tvarkyti atliekas per organizacijas. Jei mokesčio dydžio tikslas, kad visi stengtųsi jo išvengti – tai jis idealiai tinka. Skaičiavimų, kokie yra atskirų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių sutvarkymo kaštai, kol kas nematyti. Tikėtina, kad jie bus gerokai mažesni nei dabartiniai mokesčiai. Tikėtina, kad bus kiek aukštesni nei parduodamos patvirtinančių dokumentų kainos (UAB „Metrail“ nuopelnas).

Ką daryti?

Jei skaitome straipsnius ir pranešimus visuomenės informavimo priemonių ir institucijų tinklalapiuose, tai jau jaučiame, kad tuoj bus pasirašyta taikos sutartis. Tą jaučiame nuo šių metų pradžios. Visi nori taikos sutarties, bet niekas nepasirašo. Tam yra paaiškinimas. Apie taikos sutartį kalba asmenys (iš valstybės pusės), kurie sutarties nepasirašinės. Jie gal ir nori ją pasirašyti, bet negali priversti. O tarnautojas, kuriam reikės pasirašyti, atsidurs nepavydėtinoje situacijoje. Juk ne kasdien atleidi nuo pareigos mokėti 30 milijonų eurų į biudžetą. O jei kas užsimanys skundą prokurorams paduoti? Kas gins parašo autorių? Abejoju, kad ragintojai. Taigi, su taikos sutartimi, regis, įstrigome.

Galima bylinėtis. 1800 nelaimingų įmonių. Teismai tikrai turės darbo, kaip, beje, ir valstybės institucijų darbuotojai. Jau nekalbu apie samdomus advokatus iš įmonių pusės. Sumos nemažos, tad byloms pasibaigus kažkam teks gerokai patuštinti kišenę. Įmonės įvarytos į kampą ir aš jas suprantu, nes tai išlikimo klausimas (ne kiekviena gali sau leisti susimokėti bemaž dvigubus mokesčius už 2013-02015 metus). O štai valstybei reikėtų apsvarstyti savo perspektyvas šiose bylose. Čia netinka principas – jei nelaimėsim, tai bent sušilsim.

O gal galima kažkaip be viso šito? Gal ir galima. Tam tereikia, kad valstybė savo norą išspręsti situaciją įteisintų. Įteisintų, priimdama įstatymo pataisą, kuri aiškiai pasakytų, kad gamintojai ir importuotojai, tinkamai vykdę įstatyme numatytas pareigas (registravęsi, vedę apskaitą, dalyvavę organizacijoje, sumokėję jai už atliekų sutvarkymą), neatsako už atliekų tvarkytojų neteisėtus veiksmus. Atsakyti turi kalti asmenys. Mūsų aptariamu atveju – nesąžiningas atliekų tvarkytojas. Žinoma, kad įstatyme turėtu būti pasisakyta dėl jo galiojimo iki jo priėmimo buvusiems santykiams.

Ką tai duotų?

1. Stabilumą versle. Susvyravęs pasitikėjimas valstybės gebėjimu spręsti tokias situacijas būtų atstatytas. Gamintojai ir importuotojai, tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka vykdę įstatymuose nustatytas pareigas, turi būti užtikrinti, kad nebus verčiami atsakyti už kitų subjektų netinkamą pareigų vykdymą.

2. Valstybės lėšų taupymą. Nebūtų išlaidaujama ilgiems teismo procesams.

3. Pamoką ateičiai. Kas nedirba, tas neklysta. Blogai, kai klaidos netaisomos. Matyt, dar reiks padirbėti su atliekų tvarkymo kontrole. Valstybė juk taip pat neturi likti „ant ledo“. Jai teks pasukti galvą, kaip užsitikrinti išieškojimą iš kaltų atliekų tvarkytojų ateityje. Juk užduotis reikia vykdyti.

Kalbėdamas šia tema su įvairiais žmonėmis, girdėjau skirtingų nuomonių. Vieni sako, kad tie verslininkai ko gero patys sukčiavo ir juos bausti reikia vien už tai, kad gerai gyvena, kiti nemato nieko blogo, kad jie susimokės du kartus, nes pinigų turi, o taip jau išėjo, kad iš to prisidirbusio atliekų tvarkytojo pinigų valstybė nebeatgaus. Treti (jų daugiausia) piktinasi valstybės negebėjimu kontroliuoti atliekų tvarkytojų (kur girdėta, kad 2018 m. reikia mokėti už 2013 m atliekų tvarkytojo padarytus pažeidimus) bei kvailu reguliavimu, kai nekalti asmenys verčiami mokėti du kartus. Čia manau labai tiktų Vinstono Čerčilio frazė:

„Kai kurie privatų verslą mato, kaip grobuonišką tigrą, kurį reikia nušauti, kiti įsivaizduoja jį kaip karvę, kuri turi būti melžiama, ir tik nedaugelis įžvelgia tai, kuo jis iš tikrųjų yra – stiprų arklį, velkantį visą vežimą“.

Taigi – vieniems belieka laukti, o kitiems metas veikti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Modestas Kisielius. Veiklos tobulinimo istorija ir pamokos (2)

Veiklos tobulinimo metodai turi turėti tikslą arba problemą, kurią reikia išspręsti. Istorija...

Karolina Mickutė. Lankstus į(si)darbinimas: daugiau galimybių visiems (3)

Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams...

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (15)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Top naujienos

Popiežiaus staigmena lietuviams: prabilo lietuviškai ir palinkėjo „skanių pietų“  nuolat pildoma (858)

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Lietuvos tikinčiuosius rūpintis socialiai...

Užkalniui žadėjo Ameriką Molėtų plente, rado būdelę su lauko tualetu (37)

Niekas labiau nenuvilia, negu užkelti lūkesčiai. Kai jau įsivaizduoji, kad turi rankose pasaulį,...

Politologai įvertino: artėjantys prezidento rinkimai gali sukelti net ir vyriausybinę krizę (192)

Jei premjeras Saulius Skvernelis paskelbtų apie savo kandidatavimą prezidento rinkimuose, jam...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Kažkada jie užmuš ir jūsų vaiką, tėtį, mamą, brolį ar sesę (73)

Man labai patiko vienas kelio ženklas, rastas Kalifornijoje, paplūdimio miestelyje, prižiūrėtoje...

Per popiežiaus vizitą Kaune – netikėtumas: tikintieji tai pavadino Dievo ženklu (113)

Susirinkusieji į Kauno Santaką susitikti su popiežiumi, kuris aukojo šv. Mišias, užfiksavo...

Pamačiusi popiežių sutikusią mergaitę „Laisvės“ atlikėja Eurika Masytė feisbuke nerinko žodžių (570)

Nuo šeštadienio vyksta istorinė akimirka – į Lietuvą atvyko popiežius Pranciškus, kuris į...

27-erių vilnietė ryžosi išvaizdos pokyčiams: įvertinkite, kaip atrodo prieš ir po (91)

Vilnietė Aistė pasiryžo išvaizdos pokyčiams – atsidavė į stilisto, vizažisto ir kirpėjo...

Nepriklausomai nuo amžiaus, moters kiaušidėse gali augti cistos: kada reikalinga operacija ir kas atsitinka, kai darinys trūksta (2)

Dažnos ginekologinės ligos – cistos, polipai, miomos – kelia daugybę klausimų jaunoms bei...

Su tokiu iššūkiu susidorotų ne kiekvienas: 34 kv. metrų name įrengė viską, ko reikia patogiam gyvenimui (16)

Žaismingą „Namelio medyje“ pavadinimą įgijęs projektas išsiskiria unikalia koncepcija tiek...

Mokslininkai išsiaiškino, kam dėkoti už aukštą intelektą – mamai ar tėčiui? (7)

Protingi žmonės už intelekto dovaną, pasirodo, turėtų būti dėkingi ne kam kitam, o motinoms,...