aA
Liaudies išmintis byloja: kur du pešasi – trečias laimi. Rodos, šį kartą, kol vyksta politinės dvikovos, pralaimime mes visi – tiek žmonės, tiek Lietuvos ekonomika.
Robertas Dargis
© DELFI / Karolina Pansevič

Prieš savaitę vyriausybė paskelbė reformų planus švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Pasiūlymai, kaip sakė patys vyriausybės atstovai, dar nėra sprendimai. Tai Vyriausybės matymas, kaip derėtų spręsti svarbiausias įsisenėjusias problemas. Buvo žadėta, kad kelias savaites vyks viešos diskusijos dėl paskelbtų pertvarkos metmenų ir iki vasaros vidurio, t. y. iki pavasario sesijos pabaigos, Seimas turėtų priimti reikiamus įstatymų pakeitimus.

Idėjų esama gerų ir reikalingų, bet visa tai turi virsti labai konkrečiais žingsniais. Rodos, dabar būtų pats laikas suremti pečius ir visiems kartu ieškoti optimaliausių sprendimų, nes daugeliu atveju pateiktas struktūrinių pertvarkų projektas labiau primena rinkiminę programą, o ne pusantrų metų dirbančio ministrų kabineto reformų projektą. Po tokio laikotarpio jau tikimasi išgirsti, kas yra daroma ir kokie numatomi rezultatai, tikimasi pamatyti įvardintus darbus su apibrėžtais terminais.

Rodos, mes eilinį kartą nepastebime, kad pasaulyje jau seniai vyksta globalūs geopolitiniai ir technologiniai pokyčiai, kurie nuo mūsų mažiausiai priklauso, ir kurie – norime mes to ar nenorime – tikrai palies ir mus. Mes jų negalime įtakoti, bet turime jiems pasiruošti, nes kitaip turime mažai galimybių šioje aplinkoje išlikti konkurencingais. Šiuo atveju tolesnę Lietuvos pažangą ir žmonių gerovę gali užtikrinti tik labai ambicingos ir konkrečios struktūrinės reformos.

Duobės mūsų valstybės valdymo ir ekonomikos lauke, kaip ir seniau, gerai matomos bei aiškios: struktūrinės paramos apimčių mažėjimas – kol kas neaišku, kaip ketiname išlaikyti ekonomikos konkurencingumą sumažėjus europinių pinigų srautui, nes mokesčių didinimas šiuo atveju negali tapti vienintele priemone valstybės gerovei užtikrinti. Verslas jau seniai signalizuoja, kad norint išlaikyti tolygų ekonomikos augimo tempą, reikia turėti efektyvią mokestinę sistemą, galvoti apie pramonės produktyvumo didinimą, spręsti demografinius klausimus. Juk mūsų visuomenė sensta: šiandien darbo rinkoje 58–62 metų žmonės sudaro pačią didžiausią ir darbingiausią grupę, kuri 2023 metais išeis į pensiją. Tai – 220 tūkst. žmonių. Kokį tai turės poveikį valstybės ekonomikai ir darbo rinkai, galime jau šiandien prognozuoti, bet ar galvojame ir kalbame, ką daryti?

Migracijos politika ir talentų pritraukimas, darbo jėgos mokestinis subalansavimas, švietimo sistemos efektyvinimas ir, svarbiausia, naujo turinio suteikimas ugdymo programoms. Mes jau rytoj turime pradėti ugdyti kitokį žmogų – gebantį savarankiškai užsiimti veikla, generuojantį idėjas ir galintį tas idėjas paversti kūnu. Skaitmeninimas, chroniškas darbo jėgos trūkumas, viešojo sektoriaus stiprinimas – šie klausimai vis aštrėja, bet sprendimų priėmėjai šiuo atveju vėl pasiūlė tik apmatus ir matymus, o aiškių sprendimų ir terminų dar teks palaukti. Galima ir palaukti, jeigu būtų vilties, kad visa tai taps iki galo apgalvotu paketu, numatančiu konkrečius žingsnius, ir bus įvertintos šių žingsnių pasekmės ir kaštai.

Labai noriu tikėti, kad per porą savaičių šių reformų planai virs labai aiškius kontūrus turinčiu kūnu ir, svarbiausia, dar pavasario Seimo sesijoje sėkmingai virs įstatymų pakeitimais. Kol kas gilesnių ir detalesnių diskusijų ar pasiūlymų iš Seimo narių per tą savaitę neteko išgirsti. Matyt, kad nėra kada, nes vyksta dvikovos ir kovos – už ministrus, už tyrimų komisijas, už įžeistas ambicijas ir t. t. Tad kokia yra tikimybė, kad Seimo komitetuose turėsime racionalią diskusiją, o reikalingų įstatymų priėmimas nevirs eiliniu šou ar, dar blogiau, farsu?

Vilties mažai, bet yra. Jeigu Lietuvoje staiga sulauksime dienos, kai valdžios vyrai pirmiausia galvos ne apie ambicijas, o apie atsakomybę prieš žmogų ir valstybę, kai politinėse kovose laimės ne ambicijos, o išmintis... Man rodos, Lietuvoje jau seniai visi pamiršo tokias senų demokratijų valstybėse įprastas sąvokas, kaip politiko atsakomybė, politinė etika, įsipareigojimai prieš rinkėją. Ar galime po 28 nepriklausomybės metų staiga sustoti ir panirti tik į dvikovų ir kaltinimų liūną? Manau, tai kelias link susinaikinimo.

Šiandien kaip niekad mums reikia vienas kito girdėjimo ir supratimo, nes to rezultatas būtų stipri ekonomika ir stiprus mūsų valstybės ekonominis stuburas, o svarbiausia – žmogus, kuris patikėtų, kad ir šioje valstybėje jis dar turi ateitį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas (61)

Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt...

Šarūnas Keserauskas. Konkurencijos tarybos baudos turi atgrasyti verslą nuo itin žalingų pažeidimų atsakymas advokatui M. Juoniui (3)

Savo atsakymą , kad Konkurencijos taryba nėra tokia baisi, kaip kartais piešiama, pradėsiu nuo...

Jūratė Cvilikienė. Vasara praėjo, žiemos švenčių dar nematyti – gal „pasišopinam“? (3)

Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį − pernai vieno šalies...

Vaidotas Dauskurdas. Darbuotojo atleidimas iš darbo už „antrą tokį patį“ darbo pareigų pažeidimą

Ne kartą savaitraštyje esame aptarę galimus darbo santykių nutraukimo pagrindus, taip pat ir darbo...

Laura Duksaitė-Iškauskienė. Paklausus vadovas visą gyvenimą – kaip išsilaikyti karjeros viršūnėje?

Vadovo postas daug kam yra aukščiausias karjeros taškas ir siekiamybė. Vis tik neretai nutinka,...

Top naujienos

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (21)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (58)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (221)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (36)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (18)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (105)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (19)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...

Okinavos ilgaamžių paslaptis – kitokia mityba (10)

Įvairių šalių gyventojai nuo seno ieško jaunystės eliksyro, o neseniai buvo susidomėta...