aA
Visiems gerai žinomas posakis – konkurencija skatina progresą. Jo teisingumu galėjome įsitikinti visai neseniai – JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo įsaku „Amerikos dirbtinio intelekto (DI) iniciatyva“ nurodė administracijai visus federalinės vyriausybės išteklius skirti inovacijų dirbtinio intelekto srityje skatinimui.
Robertas Dargis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Atrodo natūralus žingsnis, nes visas pasaulis didina investicijas į DI, o JAV ir toliau siekia išlikti lydere šioje srityje. Bet, pasirodo, tai buvo JAV vadovo reakcija į Kinijos ketinimus iki 2030 metų investuoti 150 mlrd. dolerių ir tapti DI lydere pasaulyje. Startas dirbtinio intelekto lenktynėms jau paskelbtas.

Kinija, kurią dar prieš dešimtmetį vertinome kaip trečio pasaulio valstybę, vaikams nuo pirmos klasės pradėjo dėstyti DI pagrindus. Sveikai mąstantis žmogus supranta, kad po 11 metų, baigęs mokyklą, dabartinis vaikas be DI pagrindų negalės pritaikyti ir tinkamai realizuoti savo kūrybinių galių. Tą supratę kinai labai kryptingai juda pirmyn. Nepamirškime, kad kompiuterinio raštingumo pagrindai vaikui ten suteikiami jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Skeptikai, manau, jau ištraukė argumentus, kad DI lenktynės vyksta tik tarp galingųjų. Bet pažiūrėkime, kas vyksta visai šalia mūsų: Suomija – nedidelė, 5,5 mln. gyventojų turinti valstybė nusprendė, kad jos proveržiu gali tapti dirbtinis intelektas. Suomiai pradėjo ženkliai investuoti į dirbtinį intelektą, ėmė save pozicionuoti kaip dirbtinio intelekto šalį. Universitetai kuria DI pagrindų mokymo programas, prieinamas kiekvienam norinčiam nuotoliniu būdu įgyti daugiau žinių apie dirbtinį intelektą.

Neseniai skelbtame straipsnyje pasakojama, kad Suomijoje į vieno universiteto nuotolinio mokymo kursus per pusę metų užsirašė 130 tūkst. žmonių. Internetinio kurso tikslas – užtikrinti, kad kuo daugiau suomių suprastų DI pagrindus. Beje, tarp šių besimokančių yra ir santechnikas iš Nigerijos. Kai kurso koordinatoriai pasidomėjo, kodėl, atsakymas buvo stebinančiai aiškus – jam įdomu, kaip DI teikiamas galimybes jis gali pritaikyti savo profesiniame ir asmeniniame gyvenime.

Suomija nėra vienintelė šalis pastebėjusi šią galimybę – nenorinčios pasilikti užribyje ES šalys pradeda dideliu tempu judėti į priekį. Ir pirmas žingsnis yra žinių ir kompetencijų suteikimas žmonėms. Dirbtinis intelektas visame pasaulyje jau tapo technologija, kurios plėtrą ir galimybes stebi vyriausybės ir verslas, taip pat rengia jo pritaikomumo ir žmonių kompetencijų atnaujinimo strategijas.

O kas gi vyksta Lietuvoje? Lietuvoje DI iki šiol daugeliui yra nearti arimai – tai vis dar tik šiomis temomis besidominčių žmonių, kelių ministerijų ir technologines naujoves savo darbe diegiančių įmonių interesų laukas. Apie kryptingą žmonių parengimą ir DI pagrindų suteikimą mokykloje dar iš viso nekalbame. Beje, kyla klausimas, ar Lietuvoje šiandien esame pasirengę tą daryti? Kiek mokyklose turime mokytojų, kurie galėtų vaikams, kad ir pirmokėliams, paprastai ir prieinamai paaiškinti, kas yra dirbtinis intelektas? Suteikti vaikams elementarias ne tik kompiuterinio raštingumo, bet ir DI žinias, kad jie suvoktų, kokiame pasaulyje gyvename ir kaip jiems judėti į priekį?

Sveikai mąstantis žmogus supranta, kad po 11 metų, baigęs mokyklą, dabartinis vaikas be dirbtinio intelekto pagrindų negalės pritaikyti ir tinkamai realizuoti savo kūrybinių galių.
Robertas Dargis

Manau, pirmiausia, norėdami išjudinti Lietuvoje situaciją iš mirties taško, turime pradėti nuo stereotipų griovimo. Iki šiol daugelis galvoja, kad DI niekada nepalies jų gyvenimo. Bet jis jau supa mus – priminimų įrašymas, muzikos paieška, e. prekyboje pirkinių pasiūlymas pagal jūsų iki šiol įsigytų prekių atitikmenis, paieškų sistemos internete, autopilotai, savaeigiai automobiliai, navigacinės sistemos, detali diagnostika, veidų atpažinimas Facebooke – visa tai yra atliekama su DI pagalba. Dirbtinis intelektas jau aptinka ankstyvus diabeto požymius pagal širdies ritmo jutiklių duomenis, padeda autizmu sergantiems vaikams valdyti emocijas bei suteikia pagalbą silpnaregiams.

Skeptikai labai dažnai deklaruoja, kad įmonės diegdamos DI pirmiausia siekia sąnaudų mažinimo. Apklausos rodo, kad 84 proc. darbdavių dirbtinį intelektą vertina kaip konkurencinio pranašumo įgijimą arba išlaikymą, o 75 proc. – kaip būdą patekti į naujas verslo sritis, 63 proc. tai būdas sumažinti išlaidas ir įgyti konkurencinį pranašumą bei plėsti verslą. DI ir automatizavimas padidins produktyvumą, mažins kainas, tai sukurs naujas prielaidas didesniam darbo užmokesčiui, didesnei paklausai ir užimtumo augimui.

Daugelis žmonių baiminasi, kad DI ir įmonių automatizavimas atims jų darbo vietas. Taip, tikrai pakeis darbo rinką, nes pramonė keičia savo pobūdį, bet žmonių laiku įgytos naujos kompetencijos atvers jiems kitas, naujas galimybes. Technologijos kurs darbo vietas – iki šiol jos sukūrė daugiau darbo vietų nei sunaikino. Kol kas sunku prognozuoti, kaip ir kiek, bet akivaizdu, kad automatizavimas ir DI taip pat kurs darbo vietas, kurių, tikėtina, šiandien net neįsivaizduojame. Pagal neseniai atliktą „Gartner“ tyrimą, DI panaikins 1,8 mln. darbo vietų, bet sukurs 2,3 mln. naujų.

Akivaizdu, kad DI atveria ženkliai daugiau galimybių verslui. Daugelis įmonių vis dar lėtai investuoja į pažangesnes technologijas. Tačiau dar svarbesnis klausimas, su kuriuo susiduria įmonės, – žmonių kvalifikacija ir žinios, atliepiančios sparčiai besikeičiančią ir reiklią pramonę. Įmonės gali investuoti į technologijas, bet norimo konkurencinio pranašumo nebus, jeigu vadovai neužtikrins, kad jų darbuotojai būtų pasirengę kuo geriau jas išnaudoti.

Akivaizdu, kad tik įmonės, besirūpinančios savo darbuotojų perkvalifikavimu, situacijos Lietuvoje nepakeis. Bendradarbiavimas su universitetais ir profesinio rengimo mokyklomis, o taip pat jų aktyvus įsitraukimas yra būtinas, kad ne tik įmonių darbuotojai, bet ir visi norintys galėtų nuolatos atnaujinti savo žinias ir kompetencijas. Bet klausimas, į kurį manau daugelis žino atsakymą, ar tokiems iššūkiams yra pasirengusi mūsų švietimo sistema?

Pirmoji pramonės revoliucija davė postūmį visai ekonomikai ir atvėrė naujas galimybes žmonėms. Iki šiol skelbtos studijos rodo, kad ketvirtoji pramonės revoliucija atims rutininius darbus, bet žmogaus vis tiek reikės, tačiau ne stovinčio su kastuvu, bet su kompiuterinio raštingumo žiniomis ir DI išmanymu. Dirbtinis intelektas jau dabar transformuoja kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, todėl yra labai svarbu kiekvienam išnaudoti jo teikiamas galimybes. Bet ar visuomenėje yra suvokimas šiuo klausimu?

Artėjant visai bangai rinkimų, kai išgirsime dešimtis pažadų dirbti vardan mūsų visų ir Lietuvos, tiesiog prisiminkime, ką seniai jau įsisąmonino visas pažangus pasaulis – investicijos į žinias moka geriausias palūkanas. Gal kažkas pažadės ir tai? O gal net įvyks stebuklas ir per kelerius metus tai bus įgyvendinta?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Artūras Kapitanovas. Mokesčių amnestija: viena ranka glosto, kita – muša? (5)

Mokesčių amnestija – štai kuo gali pasinaudoti Lietuvos gyventojai ir įmonės iki liepos...

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (3)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Linas Ivanauskas. Kur Lietuva pakasė savo elektronikos atliekas? (3)

Ne iš gero gyvenimo aplinkosaugos idėjos išgyvena naują pakilimą. Prieš klimato kaitą kovoja...

Vilius Tamkvaitis. „Apple“ fiasko ar naujos eros pradžia? (2)

JAV technologijų milžinė „Apple“ neseniai paskelbė plečianti savo atsiskaitymų paslaugų...

Top naujienos

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (241)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (305)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (58)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (215)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Pasiskolintas senovinis receptas Velykoms atgimė naujai (5)

„Tradicinis Velykų stalas pas mus neatsiejamas nuo mėsos. Turi būti daug, gausiai ir, be...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (3)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Politikai rado naują kovos įrankį – šermuonėlį (4)

Šis mažylis tampa vienu svarbiausių įrankių kovotojų prieš planuojamą per Rožyną tiesti...

Auklėtiniais patenkintas Urbonas: tikiuosi, kad kiaušiniai prie Velykų stalo nesuminkštės (6)

Pagreitį įgavusi Utenos „Juventus“ ekipa tęsia kovą dėl penktosios vietos „Betsafe- LKL...

Nausėda viešai sureagavo į naujausius reitingus (817)

Šeštadienį paaiškėjo, kad Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė...

Kad kelionės į Paryžių netemdytų nesklandumai: ko šiukštu nedaryti šiame mieste (26)

Paryžius – nuostabioji Prancūzijos sostinė, į kurią nuolat plūsta būriai turistų. Kad...