aA
Vargu ar kas nors iš mūsų kada nors nori stovėti eilėse ir gaišti laiką. Šiandien, greitėjant gyvenimo tempui, eilės prie kasų ne tik erzina, bet yra ženklas, kad kažkuri prekybos grandis nebespėja pagal pasikeitusios realybės diktuojamą greitį. Ir nors dalis pirkėjų bando išvengti eilių pirkdami internetu, beveik visiems mums vis dar tenka stovėti eilėse.
Rimantas Mažulis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Paradoksalu, bet vis sunkiau rastumėte pardavėją, kuris nesuprastų, kad eilės – blogis. Dėl to prekybininkai priversti ieškoti išeičių. Pardavėjai supranta, kad jei pirkėjui bus malonu apsipirkti, išloš ir pirkėjas, ir pardavėjas. Išskirtinę apsipirkimo patirtį siūlo internetinės prekybos paslaugų plėtros projektai, galiausiai – net kasininkų funkcijų perdavimas pirkėjams.

Kaip rodo Skandinavijos ir Estijos patirtis, savarankiško prekių skenavimo paslauga tapo daugelio pirkėjų kasdienybe, didžioji dalis tokią kasininko funkciją prisiima noriai, o mitas apie išaugsiantį vagysčių skaičių sugriuvo. Ir visiškai nesunku suprasti, kodėl nauja technologija tapo dar viena sėkmės istorija, juolab, kad tai patvirtina ir tyrimų duomenys.

Mažiausiai maloni pirkėjų patirtis prekybos vietose yra eilės ir išsirinktų prekių dėliojimas prie kasos. Prekybos centre atsiskaitymo už prekes procese didžiausią laiką užima prekių skenavimas. Tai ir lemia eiles tiek prie įprastų, tiek ir prie savitarnos kasų, ypač piko valandomis. Eliminuoti nemalonią eilių prie kasų patirtį ir buvo vienas iš motyvų, pristatant savarankiško prekių skenavimo technologiją Baltijos šalyse.

Ši priemonė yra po visą prekybos plotą nešiojamas prekių skenavimo aparatas identifikuoto pirkėjo rankose. Naudojimo procesas paprastas: pirkėjas renkasi prekes, iškart jas skenuoja ir pakuoja į norimą krepšį – belieka už jas susimokėti išeinant iš parduotuvės. Tokių kompaktiškų terminalų parduotuvėje gali būti dešimtis kartų daugiau nei tradicinių ir savitarnos kasų.

Apsipirkimas be eilės – tik vienas naujo įrankio privalumų. Mobilaus prekių skenavimo technologija yra ir priemonė, leidžianti racionaliai ir taupiai išnaudoti prekybos plotą. Be to, sumažėja tradicinių kasų, todėl menksta ir kasininkų poreikis. Vadinasi, tai padeda taupyti personalo išlaidas.

Yra ir dar vienas privalumas, kurį įvertino pirkėjai. Ši priemonė siūlo pirkėjams įdomią ir naudingą patirtį, kontroliuojant savo išlaidas realiu laiku, nes tai įgalina matyti tarpinio krepšelio kainos sumą, įskaitant pritaikytas nuolaidas. Produkto kuriamą gerą patirtį patvirtina ir analogiškų sprendimų populiarumas Skandinavijos šalyse bei Estijoje. Skandinavijos šalyse pirmieji tokie mobilūs prekių skenavimo įrenginiai pasirodė 1998 metais, Estijoje – 2009 metais.

Prekybos centre atsiskaitymo už prekes procese didžiausią laiką užima prekių skenavimas. Tai ir lemia eiles tiek prie įprastų, tiek ir prie savitarnos kasų, ypač piko valandomis.
Rimantas Mažulis

Šalyse, kuriose yra plačiau paplitęs savitarnos skenavimas, prekybininkai pastebi 7–14 proc. pardavimų augimą įdiegus sistemą. Tokį augimą galima paaiškinti tuo, kad patraukli apsipirkimo patirtis skatina pirkėją dažniau apsilankyti parduotuvėje. Vadinasi, parduotuvė su galimybe pačiupinėti ir akimis pamatyti prekę pirkėjui nėra nemaloni veikla, atgrasi patirtis – stovėti eilėje.

Skandinavijos ir Estijos praktika taip pat parodė, kad nuogąstauti dėl išaugsiančių vagysčių skaičiaus irgi nėra pagrindo. Vagysčių prevenciją užtikrina pirmiausia tai, kad mobilų prekių skenavimo įrenginį gaunantis pirkėjas yra identifikuojamas. Panaudojus asmeninius duomenis, pirkėjui išduodama lojalumo kortelė. Sistema turi galimybę įvertinti pirkėjo patikimumo lygį, kuris pirkėjams priskiriamas pagal jo elgseną parduotuvėje. Pagal šiuos lygius pirkėjams gali būti taikomas pakartotinis dalinis ir visų prekių skenavimas. Tarkime, jei pirkėjas pakartotinai skenuoja ir anuliuoja nuskenuotos prekės duomenis, asistentas jam neabejotinai pasiūlys savo paslaugą – patikrins, ar klientas nepadarė klaidų skenuodamas.

Atlikti tyrimai taip pat patvirtina, kad vagys nelinkę naudotis nauja apsipirkimo priemone, o ir toliau elgiasi kaip įpratę – stengiasi kuo greičiau įeiti ir išeiti iš parduotuvės nepastebėti.

Pirkėjo lojalumo kortelė, įdiegus šį sprendimą, kol kas lieka pagrindinė kliento identifikavimo priemonė, nors Skandinavijoje naudojami ir kiti asmens dokumentai, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimas. Dar viena priemonė yra išmanusis telefonas su programėle, bet tai turi savų minusų: skenuojant prekes negali naudoti telefone esamo pirkinių sąrašo, kalbėtis telefonu ar ieškoti recepto, renkant pirkinių krepšelį.

Atlikti tyrimai taip pat patvirtina, kad vagys nelinkę naudotis nauja apsipirkimo priemone, o ir toliau elgiasi kaip įpratę – stengiasi kuo greičiau įeiti ir išeiti iš parduotuvės nepastebėti.
Rimantas Mažulis

Vystant sprendimą, apsipirkti viename pirkėjo ir kasininko vaidmenyje gali būti ir dar smagiau. Priklausomai nuo prekybininkų poreikių, gali būti įdiegiama daugiau mobilaus skenavimo įrenginio funkcijų. Pavyzdžiui, tai galėtų būti pirkinių sąrašo įkėlimo funkcija ar katalogo prekių grupavimas pagal parduotuvės prekių išdėstymą, kad nereikėtų vaikščioti iš vieno prekybos salės galo į kitą, taip pat išmanioji prekių paieška ar recepto suformavimas nuskenavus tam tikras prekes.

Kuo daugiau funkcijų – tuo patrauklesnis sprendimas bei didesnė nauda tiek pirkėjui, tiek ir pardavėjui. Labiausiai tokie sprendimai patrauklūs grynųjų pinigų nenaudojančioms šeimoms, o vaikams tokie skenavimo įrenginiai ypač patinka. Tuo tarpu Skandinavijoje pastebėta, kad šiuo sprendimu naudojasi nemažai solidaus amžiaus žmonių.

Atsižvelgiant į jau minėtų šalių patirtį, galima spėti, tokių projektų tikslinis klientas Lietuvoje būtų jaunas ir vidutinio amžiaus pirkėjas bei šeimos, kurios prioritetą teikia atsiskaitymui banko kortele. Žinoma, galutinį rezultatą lemtų tiek rinkodaros sprendimai, tiek ir personalo mokymų strategijos. Šios apsipirkimo technologijos efektyvumo rodiklis yra jos išnaudojimo lygis procentais, vertinant konkrečias parduotuvės pajamas. Estijoje šių technologijų efektas tikrai nemažas – kartais net trečdalis pirkimų atliekama mobilaus skenavimo savitarnos būdu. Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia net 55–60 procentų.

Prekybininkų investicijos į šią novatorišką apsipirkimo technologiją priklauso nuo parduotuvės dydžio ir norimo įrenginių skaičiaus parduotuvėje. Per kiek laiko atsiperka investicija, priklauso nuo to, kaip intensyviai šie įrenginiai išnaudojami. Sėkmės atveju toks sprendimas gali atsipirkti ir per vienerius ar dvejus metus. Daugiausia iš šios naujos technologijos, žinoma, laimės pirkėjas, kuris ilgainiui užmirš stovėjimo eilėse patirtį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.8571
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Artūras Kapitanovas. Mokesčių amnestija: viena ranka glosto, kita – muša? (5)

Mokesčių amnestija – štai kuo gali pasinaudoti Lietuvos gyventojai ir įmonės iki liepos...

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (3)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Linas Ivanauskas. Kur Lietuva pakasė savo elektronikos atliekas? (3)

Ne iš gero gyvenimo aplinkosaugos idėjos išgyvena naują pakilimą. Prieš klimato kaitą kovoja...

Vilius Tamkvaitis. „Apple“ fiasko ar naujos eros pradžia? (2)

JAV technologijų milžinė „Apple“ neseniai paskelbė plečianti savo atsiskaitymų paslaugų...

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (37)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (19)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (7)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (534)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (464)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (76)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (249)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (13)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (43)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...

Absurdiškiausi patarimai sekso tema kitados pateikti kaip labai rimtos rekomendacijos (15)

Įvairiuose gyvenimo būdo, psichologiniuose ir pramoginiuose žurnaluose galima rasti galybę kartais...