Vienas esminių dalykų, kurį kiekvienam iš mūsų būtina suvokti: kas yra taupymas, o kas – kaupimas. Suprantant skirtumą tarp šių dalykų, daug lengviau suprasti ir tai, kaip galima turėti daugiau finansų ne tik atostogų, bet ir kitiems gyvenimo atvejams.
Koks esminis skirtumas tarp taupymo ir kaupimo? Pirmasis taikytinas situacijai, kai staiga susiplanavus atostogas, tenka atsisakyti kai kurių kasdienių dalykų, kad sutaupyti pinigų kelionėms, pramogoms ir t.t. Antrasis – tai reguliariai, nuo mėnesinio atlyginimo atidedama suma nieko nekeičiant gyvenime ir to dėka sukauptas atitinkamas biudžetas, kuris atėjus laikui leidžia net nebegalvoti, ar galiu, o tik svarstyti, kur ir ką veiksiu per atostogas.
Na, o jeigu jau atostogoms rekomenduotina kaupti finansus, ką galima padaryti, kad tai įgyvendinti būtų lengviau?
Atostogas būtina planuoti pirmiau nei darbus
Kelionių agentūrų statistika sako, kad vienai poilsinei kelionei lietuvis vidutiniškai išleidžia 700-800 EUR. Ir tai yra gana nemažas skaičius jeigu lygintume su turtingesnių Europos šalių tokių kaip Vokietija, Prancūzija ir pan. vidurkiu, kuris, remiantis tyrimų platformos „Statista” duomenimis, 2021 m. buvo kiek didesnis nei 1500 EUR.
Kodėl net ir daug dirbantiems žmonėms ši vidutiniškai išleidžiama suma atostogoms gali pasirodyti kaip nemenkas iššūkis bendriems asmeniniams finansams? O kartais dėl sutaupymo priverčiantis net atsisakyti kasdienių, įprastų dalykų? Nes darbų apsuptyje ir pamirštama ta minėtoji pati paprasčiausia praktika – kaupimas. Tereikia suvokti, kad kaip ir automobiliui, būstui ar kitiems dalykams, taip ir atostogoms kas mėnesį nuo atlyginimo, pagal galimybes galima nesunkiai atidėti atitinkamą pinigų sumą. Ir garantuoju, jog tai būtų daug paprasčiau pritaikyti, jeigu tik pradėtume iš kitos pusės: pirmiau – suplanuotas ir apgalvotas pačių atostogų laikas, o tuomet – pradedamas darbų maratonas.
Pradėti iš kitos pusės, tai nereiškia, kad Jums gyvenime reikės kažką drastiškai keisti. Viskas labai paprasta. Pavyzdžiui, jeigu prieš pasineriant į darbus, dar metų pradžioje ar net anksčiau suplanuosite, jog vasarą norėsite pailsėti ir pakeliauti, o tuomet kaupimui kas mėnesį pareigingai atidėsite po 5 ar 10 proc. atlyginimo, įsitikinsite – atėjusios atostogos niekada nebus net menkiausias finansinis rūpestis. Nebus net jei ir laikysitės mokslininkų rekomendacijų, kurios sako, kad atostogoms per metus geriausia skirti nuo 4 iki 6 savaičių.
Svarbu ne tik disciplina, bet ir platesnis laiko bei situacijos suvokimas
Nė vienas dalykas gyvenime nėra lengvai pasiekiamas be disciplinos. O ji itin aktuali kaupiant finansus. Bet tam, kad disciplina kaupiant finansus atostogoms būtų tikslinga, turite suvokti, kad atostogos ne visada paremtos tik Jumis, bet ir draugų, giminių ar vaikų gyvenime vykstančiais dalykais.
Pavyzdžiui, reguliariai atliekamos apklausos rodo, kad daugiau nei 50 proc. lietuvių atostogauti ir keliauti linkę ne vieni, o su draugu, partneriu arba sutuoktiniu. Tad akivaizdu, kad norint turėti sėkmingą finansų planavimą atostogoms ir kelionėms per jas, žinoti kada ir kaip viskas vyksta Jūsų aplinkinių gyvenimuose yra tiesiog būtina.
Pažvelkite į viską iš praktinės pusės. Atostogos gali būti planuojamos ne tik vasarą, kuomet didžiausia dalis žmonių mėgsta ilsėtis, tačiau ir pavasarį, kai mokyklose ar universitetuose skelbiamos Velykų atostogos. Arba gruodį – Kalėdų (žiemos) atostogų metu. O galbūt patogiausias laikas poilsiui yra priklausomai nuo Jūsų draugo ar antrosios pusės sezoninių darbų? Juk kai kuriose srityse tam tikrais metų laikais darbų būna kur kas mažiau nei kitais.
Perprasti papildomas, būtinas išlaidas ir vartojimo kultūrą
Planuojant atostogas, ruošiant savo finansus poilsinėms kelionėms itin svarbios ir dėl tokių dalykų kaip COVID-19 atsiradusios, papildomos išlaidos. Pavyzdžiui, specialiai COVID-19 skirti kelioniniai draudimai bei tyrimai, kurių reikalauja kai kurios vietovės. Todėl akivaizdu, kad visa tai tapo papildomu ir visiškai būtinu į biudžetą įtraukti dalyku. Juk priklausomai nuo to, kokiam kiekiui žmonių planuojamos atostogos, tai gali atsieiti gana brangiai.
Bet dar svarbiau yra nepamiršti, kad papildomos išlaidos – tai tos, kurių beveik niekada iš anksto tiksliai žinoti neįmanoma. Tai yra atostogaujant patikę ir įsigyjami suvenyrai, lauktuvės ir t.t. Tad ruošiantis atostogoms pirmiausia verta giliau apmąstyti, ar įvairūs suvenyrai apskritai yra būtini. Na, o jeigu ir taip – tuomet vėl atsiremti į gilesnį planavimą: apgalvoti, kokią konkrečią sumą tokiems dalykams galima skirti. Geriausia iš anksto žinoti, kad, pavyzdžiui, suvenyrams bus skirta ne daugiau nei tam tikras procentas viso kelionės biudžeto.
Kita vertus, įvairios papildomos išlaidos yra ne kas kita, kaip paprasčiausia psichologija. Juk galbūt atostogose kur kas svarbiau patirtos emocijos, o ne įsigyti, materialūs daiktai?
Kaip sakoma – norėdami nudirbti didingus darbus, turime ne tik veikti, bet ir kurti planus, tikėti jais. Būtent tie, kurie galvoja apie ateitį, mąsto racionaliai ir planuoja geba gyventi ramų gyvenimą net ir maištingesniais laikotarpiais.
