Kandidatai, pretenduojantys į vidurinės grandies vadovų pozicijas, kaip pagrindinį motyvą, paskatinusį galvoti apie karjeros pokyčius, įvardija norą kilti ir tobulėti, o paprastai tariant – norą tapti vadovu. Ir tame nėra nieko bloga.
Tūkstantmečio kartą, arba kartą Y, kokia tradiciškai laikomi gimusieji maždaug tarp 1984 ir 2003 metų, iš inercijos dažnai vadina jaunųjų vadovų karta, nors dažnu atveju jie nebėra tokie jauni ir yra užėmę tvirtą vietą vadovavimo elite.
Lietuvoje 30-40-mečiai – geidžiamiausi vadovai. Tai pirmoji karta, užaugusi technologijų pasaulyje. Jie yra sukaupę pakankamai patirties bei kompetencijų, susidėlioję gyvenimo prioritetus ir lūkesčius, turi motyvacijos ir energijos demonstruoti aukščiausius rezultatus, nebijo keisti ir keistis, demonstruoja naują lyderystės modelį. Jie yra šiuolaikinės organizacijos varomoji jėga.
JAV atliktas tyrimas parodė, kad 62 proc. tūkstantmečio kartos darbuotojų jau yra vadovai. Absoliuti dauguma šios kartos darbuotojų vadovo pareigas mato kaip vienintelį tolimesnės karjeros kelią, leidžiantį augti bei didinti pajamas. 61 proc. apklaustų Y kartos vadovų teigia, jog pasirinko vadovo kelią, nes kitų galimybių pasididinti pajamas ir daryti karjerą nebuvo. Jie turi aiškų karjeros planą ir kryptingai juda tikslų link.
Su tūkstantmečio kartos atėjimu į darbo rinką vadovavimo samprata keičiasi iš esmės: iš ,,nurodyti, nuspręsti, įsakyti, kontroliuoti” keičiasi į ,,įkvėpti, įtraukti, skatinti, motyvuoti, įgalinti, bendradarbiauti, pasitikėti”. Jie daug lengviau prisitaiko prie pokyčių ir dabartinio nestabilumo. Jie greičiau reaguoja, nedvejodami keičia nepasiteisinusias taktikas ir planuoja naujus žingsnius užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Būtent šios kartos vadovai puikiai susitvarkė su pandemijos iššūkiais ir toliau sėkmingai vadovauja nuotoliu dirbančioms komandoms.
Nors „EBV Finance“ komandoje yra keturių kartų atstovų, tačiau net 74 proc. visų darbuotojų sudaro tūkstantmečio karta. Nebėra anksčiau buvusios įprastos ribos, kad vadovai yra brandūs, o komandose pagrindą sudaro jauni specialistai – vidutinis vidurinės grandies vadovų amžius mūsų grupėje – 32 metai. Galima sakyti, jog vadovų ir specialistų amžiaus vidurkis yra beveik toks pats. Didžioji dalis mūsų vidurinės grandies vadovų yra buvę puikūs specialistai, kuriems, įvertinus potencialą, buvo pasiūlyta kilti į vadovų pozicijas įmonės viduje. Turime net tokių atvejų, kai užimti grupės vadovo poziciją buvo pasiūlyta į specialisto poziciją pretendavusiam kandidatui, prieš tai apskritai neturėjusiam vadovavimo patirties, ir šiuo metu jis yra vienas iš sėkmingiausių vadovų.
Žinoma, su tūkstantmečio kartos vadovais gali kilti ir iššūkių, ir ne tik tada, kai jauni vadovai ima vadovauti gerokai už save vyresniems specialistams. Kartais gali būti sunku suprasti, kad trisdešimtmečiai ir dvidešimtmečiai yra dvi visiškai skirtingos kartos. Pavyzdžiui, tūkstantmečio karta yra puikūs komandos žaidėjai, vertinantys komandines pergales, noriai susiburiantys ir bendraujantys po darbo. Tuo tarpu jauniausios kartos atstovai daug stipriau konkuruoja tarpusavyje, dažniau siekia asmeninių laimėjimų, didelė jų draugų dalis yra virtualūs, taip pat ir bendravimas dažniau skaitmeninis nei gyvas. Skirtumus galima įveikti, tik juos reikia suprasti.
Organizacijoms su tūkstantmečio kartos vadovais kyla skaudesnis iššūkis – išlaikymas ir lojalumas įmonei. Tai yra pirma vadovų karta, kuri ypač lengvai ryžtasi daryti pokyčius, yra atvira įdomiems darbo pasiūlymams, naujoms galimybėms ir tikslingai siekia juos motyvuojančio atlygio. Padėdami ir suteikdami galimybes jiems organizacijos viduje daryti karjerą, tuo pačiu šiek tiek rizikuojame šios kartos darbuotojus prarasti, atverdami jiems naujas galimybes už įmonės ribų. Tačiau nerizikuodami – tikrai pralaimime.
