Išaugęs bankrotų skaičius ir ilgėjantys mokėjimo terminai jau užfiksuoti kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Estijoje ir Vokietijoje. Didesnis estų įmonių bankrotų skaičius gali būti juntamas dėl mažesnės valstybės paramos. Prieš pusmetį neramių signalų pasigirdo ir apie Vokietiją, kur situacija stabilizavo valstybės skiriamos pagalbos priemonės. Sunkumus pasibaigus valstybės subsidijoms šiuo metu patiria ir lenkų ekonomika.
Viena vertus, iš to seka išvada, kad tose šalyse, kur valstybė aktyviau įsikišo į rinką ir padėjo įmonėms tvarkytis su neigiamomis pandemijos pasekmėmis, situacija yra švelnesnė. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad pagalbos priemonės turi ilgalaikį poveikį. Labai tikėtina, kad Lietuvoje parama leido įmonėms tiesiog atidėti problemas, o pasibaigus valstybės apsaugai bei atsirandant prievolei sumokėti atidėtus mokesčius, įmonių bankrotų skaičius išaugs.
Antra vertus, minėtų kaimyninių valstybių įmonės – pagrindinės lietuviško verslo partnerės, nuo kurių priklauso ir mūsų įmonių finansiniai rezultatai. Kadangi išoriniai sunkumai nurodo į bręstančias problemas viduje, verta pastebėti ir partnerių finansinę būklę.
Galiausiai, su sunkumais susiduriančių ar potencialiai susidursiančių įmonių darbuotojai taip pat gali tapti skolininkais. Dažniausiai – finansų institucijų, tad šios taip pat gali susidurti su vėluojančiais paskolos įmokas mokėti klientais. Tiesa, situacija darbo rinkoje gyventojams neįklimpti į skolas – ganėtinai palanki. Jau kurį laiką šalyje fiksuojami rekordiniai laisvų darbo vietų skaičiai, tad darbovietei susidūrus su sunkumais, gali būti ne itin sudėtinga pakeisti darbo vietą iš užsitikrinti stabilias pajamas bei finansinių įsipareigojimų vykdymą.
Įspėjimai: kaip pastebėti ir įvertinti, kad kažkas negerai?
Nuo klientų ar partnerių įsiskolinimo turbūt neapsaugotas niekas, tačiau siekiant laiku identifikuoti problemą, verta atkreipti dėmesį į keletą momentų.
Pirmiausia, raudona vėliavėle turėtų tapti vilkinami atsiskaitymų terminai, pasikeitę iki tol tvarkingai mokėjusio kliento atsiskaitymo įpročiai. Jei praėjus apmokėjimo terminui, nepavyksta sukontaktuoti, o sukontaktavus su skolininku vengiama konkrečių pažadų arba jie nevykdomi, greičiausiai susidurta su nemokumo atveju.
Įvertinti, kiek skolininkas yra pajėgus susimokėti skolą, galima remiantis keliais kriterijais. Skolininko bendravimas – vienas iš geriausiai skolos situaciją padedančių įsivertinti indikatorių. Jei jis pasirengęs nuolat komunikuoti, rodo iniciatyvą ieškant būdų padengti skolą, verta šiek tiek luktelėti, tuo pat metu atidžiai stebint pastangas skolą grąžinti.
Verta pasidomėti ir mokėjimų istorija: jei skolininkas yra vėlavęs praeityje, scenarijus gali pasikartoti. Taip pat reiktų atlikti ir kitus namų darbus – patikrinti skolininko finansinę bei kitą viešai prieinamą informaciją. Svarbu išsiaiškinti ir skolininko statusą: jei tai fizinis asmuo – ar jis yra dirbantis, jei juridinis – ar įmonė nėra bankrutuojanti.
Jei vienas ar keli iš įvardytų kriterijų nežada nieko gero, tokios skolos verčiau „nemarinuoti“ ir imtis ryžtingų sprendimų skolai valdyti. Vienas iš galimų pasirinkimų tokioje situacijoje – skolos administravimo perdavimas trečiosioms šalims.
Laikas – blogas sąjungininkas, kai susiduriama su skola
Priešingai nei kartais galvojama, išsitęsusios derybos su skolininku ir termino pratęsimas nereiškia geresnių verslo santykių ateityje. Veikiau tokiu būdu nukenčia kreditorius, ne tik neatgaunantis savo teisėto atlygio, bet ir naudojantis papildomus savo įmonės resursus situacijai suvaldyti.
Prielaida, kad skolininkui reikia duoti laiko, yra klaidinga ir todėl, kad kuo vėliau imamasi skolos atgavimo veiksmų, tuo didesnė tikimybė, jog ją atgauti bus sunkiau. Kadangi su laiku kliento finansinė būklė gali dar labiau suprastėti. Šio proceso finalas – bankrotas – skolos davėją pastatys į eilę, o proceso baigtis priklausys nuo įsiskolinimo dydžio, užsitikrinimo priemonių bei pozicijos kreditorių sąraše. Praktika rodo, kad smulkieji kreditoriai visą sumą atgauna labai retai, o dažnai neatgauna nieko. Siekiant išvengti nuostolių bei užsitikrinti įsipareigojimų vykdymą, darbą su skolininkais reiktų pradėti kuo anksčiau, kol yra kitų galimybių skolos išieškojimui.
Dėl išvardintų priežasčių ne delsimas, o savalaikis skolų pardavimas yra naudingas, nes asmuo ar organizacija dalį pinigų atgauna iškart, nenaudodama(s) savų resursų skolos išieškojimui. Galų gale, į skolų administravimo įmones verta kreiptis nepriklausomai nuo skolos dydžio. Specialistams efektyviau tvarkytis su mažų skolų srautais leidžia turimi ištekliai ir proceso išmanymas. Tuo metu turimas žinių bagažas geba patenkinti ir su didelėmis skolomis atsirandantį kompetencijos poreikį, kai, augant skoloms, sudėtingėja teisinė situacija.
