Statistika rodo, kad įsiskolinimai tampa vis mažesne našta tiek mažiausias, tiek ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Statistikos departamento duomenimis, labai didele našta paskolos grąžinimą pernai įvardijo 35 proc. skurdžiausios pajamų grupės gyventojų. 2016 m. taip teigė 47 proc. gaunančių mažiausias pajamas. Su didesniais ar mažesniais svyravimais panašios tendencijos matyti ir kitose pajamų grupėse.
Tai iš dalies paaiškina tendenciją, kurią ne vienus metus stebi skolų išieškotojai – vis rečiau stengiamės atsikratyti skolų prieš didžiąsias metų šventes. Dar daugiau, šiandieną ne tik rečiau dedame pastangas Naujuosius sutikti be skolų, bet ir esame linkę skolintis tam, kad juos sutiktume sočiau, linksmiau ir triukšmingiau. Ką daryti, kad išvengtume skausmingų naujametinių finansinių pagirių?
7 patarimai finansiškai tvaresnei metų sandūrai
Susikurkite biudžetą. Neturėdami susidarę asmeninio ar šeimos biudžeto galime nė nejusti, kad leidžiame pinigus ne pagal savo išgales ar nukreipiame juos ne pačia finansiškai naudingiausia linkme. Asmeninis biudžetas – ne raketų mokslas: tam tereikia paprastos „excel“ lentelės, kurioje būtų surašytos visų mūsų būtinųjų ir nebūtinųjų mėnesio išlaidų eilutės, o jose padalyta mūsų gaunamų pajamų suma.
Žinodami, kiek neišvengiamai privalome skirti būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui, pernelyg neišpūsime nebūtinųjų išlaidų biudžeto. Tai taip pat padės mums įsivertinti, kokią dalį iš tiesų galime skirti (pa)skolos grąžinimui.
Suplanuokite šventines išlaidas. Kalėdinėmis dovanomis visuomet verta pradėti rūpintis likus 2–3 mėnesiams iki švenčių ar bent jau taupyti joms iš anksto. Iš anksto verta pataupyti ir vaišių stalui. Tačiau jei taip nenutiko, pasistenkite realiai įsivertinti sumą, kurią galite skirti dovanoms bei vaišėms, ir nuo juos nenukrypkite, kad mėnesio gale nepritrūktų finansų. Tai ypač aktualu tiems, kas gruodžio mėnesio atlyginimą gauna dar prieš naujuosius ir kito turi laukti apie 40 dienų.
Sekite išlaidas. Vien susirašyti, kam ir kiek pajamų reikėtų skirti, nepakaks. Siekiant efektyviai valdyti savo finansus bei atrasti galimybių daugiau sutaupyti, neįsiskolinti ar grąžinti skolas, reikėtų sekti savo išlaidas. Šiais laikais tam padeda išmanūs įrankiai, neretai siūlomi bankų jų programėlėse, tačiau kaupti atsiskaitymo čekius ir skirti laiko išlaidų peržiūrai tikrai nepakenks. Tikėtina, kad pamatysime, jog net ir smulkios, ne itin svarbios, tačiau gan dažnos mūsų išlaidos mėnesio gale sudaro reikšmingą dalį.
Netipinius pirkinius atidėkite iki kito atlyginimo. Labai dažnai patenkame į užburtą ratą, kada kiekvieno mėnesio pabaigoje pritrūksta pinigų, nes pirkinius, kurie nėra būtinosios mūsų išlaidos, perkame iškart gavę atlyginimą. Šiems pirkiniams skirtą sumą verta atsidėti iki kito atlyginimo. Mėnesį iki kito atlygimo taip pat „neturėsime“ atidėtų pinigų, tačiau kartu turėsime rezervą finansiniams netikėtumams.
Nusistatykite tikslą. Elgsenos specialistai labai aiškiai sutaria dėl vieno – norint sutaupyti, mažiau išleisti ar pasiekti kitokių pokyčių, labai svarbu nusistatyti tikslą. Jis turi būti konkretus, išmatuojamas, pasiekiamas. „Grąžinti skolą“ neturi šių dedamųjų, tačiau jei apsibrėšime, kad per mėnesį skolos grąžinimui turime sukaupti sumą X, o po pusmečio kas mėnesį grąžindami po tokią skolos dalį tapsime finansiškai laisvi, turėsime konkretų, aiškų ir išmatuojamą tikslą, kurio siekti bus lengviau.
Pirmiausia – brangiausios skolos. Siekdami atsikratyti įsiskolinimų, pirmenybę teikite brangiausiems. Tai reiškia, kad jums reikėtų peržiūrėti, kokios jūsų turimos paskolos yra su didžiausiomis palūkanomis ir pirmiausia stengtis atsiskaityti su kreditoriais padengiant būtent jas.
Nesiskolinkite ankstesnių skolų padengimui. Kartais gali pasirodyti gera mintis slegiančią skolą grąžinti pasiskolinus lėšų iš kito šaltinio. Tai – vienas ydingiausių galimų scenarijų, vedančių prie dar didesnio ir finansiškai bei psichologiškai sunkesnio įsiskolinimo. Verčiau žengti aukščiau įvardytus žingsnius, kurį laiką šiek tiek pasispausti, nei rizikuoti atsidurti tokiame užburtame rate.
Skolinimasis tam, kad pasigerintume savo buitį ar patenkintume svarbius poreikius savaime nėra blogis, svarbu skolintis pagal išgales. Vis dėlto, čia labai svarbi finansinė drausmė ir efektyvus asmeninių finansų valdymas, o juos dar prieš šventes įsirašyti į Naujųjų metų rezoliucijų sąrašą nepakenktų daugeliui.
