aA
Premjeras Saulius Skvernelis radijo laidoje komentuodamas KlaipėdosGrigeo“ ir Alytaus „Ekologistikos“ sukeltas avarijas sakė, jog klausimas yra ne „ar“, o „kada ir kur vėl“ pasikartos panaši nelaimė. Du kartus jau pasimokėme – reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam, o siekiant įmonių atsakomybės reikia įgalinti ne tik viešąjį, bet ir privatų sektorių.
Raminta Žimkutė – Pinelė
Raminta Žimkutė – Pinelė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvą krečiančios ekologinės avarijos atskleidė paprastą tiesą – nepakankamai griežtas įmonių veiklos reguliavimas leidžia taupyti visuomenės saugumo sąskaita, o sukeltus nuostolius galiausiai kompensuoti turi valstybė, taigi – visi mokesčių mokėtojai.

Įvykus panašioms avarijoms vardijami skirtingi kaltininkai – verslas, aplinkosaugininkai, apie pažeidimus atsakingoms institucijoms nepranešantys darbuotojai, į gyventojų skundus nereaguojantys politikai. Ieškant galimų išeičių siūloma griežtinti įmonių atsakomybę, skirti daugiau finansavimo aplinkosaugininkams.

Norint išvengti panašių atvejų ateityje, veiksmingai paskatinti įmonių atsakomybę ir savireguliaciją, reikia pagalvoti ir apie reguliacines priemones, kurias galėtų vykdyti pats privatus sektorius.

Pavyzdžiui, galima ir reikia įvesti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą įmonėms, vykdančioms rizikingų pasekmių galinčią sukelti veiklą. Tai būtų papildoma, nieko valstybei nekainuojanti kontrolė, leidžianti nelaimės atveju tikėtis greito ir teisingo nuostolių atlyginimo visuomenei ir verslui.

Draustis privaloma tik tvarkantiems pavojingas atliekas, bet grėsmę aplinkai kelia beveik kiekvienas
Šiuo metu prievolė draustis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu numatyta tik pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms, bet ir draudimui keliami reikalavimai yra labai aptakūs: jais nenumatoma, kokios turėtų būti tokio draudimo sumos, draudimo apsaugos apimtys, kokie įvykiai būtų laikomi nedraudžiamaisiais ir kt.

Kitaip tariant, verslui, vykdančiam pavojingą veiklą, paliekama visiška laisvė pasirinkti, ką ir kokia suma drausti, o apie pasekmes ne visada pagalvojantis verslas renkasi taupyti ir draustis kuo mažesne apimtimi. Be kita ko, įprastinis bendrosios civilinės atsakomybės draudimas dengia tik tiesioginę žalą turtui ir sveikatai, tačiau nepadengia trečiųjų šalių patirtų finansinių nuostolių ir gamtos užteršimo rizikos.

Netikėta grimasa – nors Alytaus „Ekologistikos“ sandėlyje buvusios atliekos ir nebuvo

klasifikuojamos kaip pavojingos, tačiau po gaisro vien gamtai padaryta daugiau nei 5 milijonų eurų žala, neskaičiuojant žmonių sveikatai galimai sukeltų neigiamų pasekmių. Klaipėdos „Grigeo“ gamyklą irgi būtų sunku pavadinti pavojingą aplinkai veiklą vykdančia įmone, tačiau sukelta žala, remiantis įvairiais apskaičiavimais, gali siekti iki 60 milijonų eurų.

Lietuvoje veikiančios įmonės šiuo metu yra nekontroliuojamos sukeliamos rizikos prasme. Paprastai (geriausiu atveju) apsidraudžiama minimalia privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma ir apdraudžiamas savas turtas – formalūs kriterijai atitinkami, ir visiems ramu. Draudimo įmonės, savo ruožtu, standartiškai siūlo per mažas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sumas – tai, kas užsienio valstybėse draudžiama milijonais, pas mus – tik šimtais tūkstančių, o be standartinės draudimo apsaugos išplėtimų toks draudimas tampa tik apsaugos iliuzija. Štai „Ekologistika“, kaip buvo teigiama žiniasklaidoje, buvo apsidraudusi vos 18 tūkst. eurų už atliekų tvarkymą ir 30 tūkst. eurų civiline atsakomybe.

Bene lėčiausiai Europoje besivystančiai Lietuvos draudimo rinkai reikalinga valstybės pagalba

Europos Komisija, šiuo metu atliekanti tyrimą dėl direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), konstatuoja, kad Lietuva silpnai įgyvendino Direktyvos reikalavimus dėl gamtos užteršimo rizikų draudimo. Šiuo metu derinimui pateiktos ir Atliekų tvarkymo įstatymo korekcijos, tačiau jos yra nepakankamos, nes yra orientuotos tik į savanorišką rizikų draudimą.

Tenka apgailestauti, kad Lietuva šiuo metu yra dar tik bebręstančiame draudimo poreikių suvokimo lygyje, yra viena iš lėčiausiai besivystančių draudimo rinkų Europoje, todėl valstybės dalyvavimas skatinant rinkos plėtrą yra būtinas ir siektinas. Pirmiausia būtina sukurti draudimo rizikos ir būtinybės apskaičiavimo metodiką, grindžiamą objektyviais kriterijais (pavyzdžiui, įvertinant veiklos pobūdį, atsargų kiekį, pastatų plotą, geografinę vietą ir kt). Antra, būtina plėsti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo apimtį ir gilinti turinį.

Įvedus reikalavimą privalomai draustis civilinę atsakomybę visoms įmonėms, kurių veikla gali kelti grėsmę visuomenei, verslininkai būtų priversti rūpintis tinkamu saugos reikalavimų užtikrinimu, vykdomos veiklos ypatumų bei grėsmių įvertinimu bei atskleidimu ir suvaldymu, nes tuo rūpintųsi ir draudikai.

Turbūt aišku, kad civilinės atsakomybės draudimo polisas veiktų geriau nei daugybė priežiūros institucijų. Prieš įmonei išduodant ar pratęsiant tokios rūšies polisą, būtų įsitikinama, kad įmonėje tinkamai laikomasi saugumo standartų. Be to, toks mechanizmas būtų geras įmonės veiklos rizikos indikatorius: jei įmonė negautų draudimo pasiūlymo arba neišgalėtų įsigyti draudimo, vadinasi, ji sukelia per daug ir per didelių rizikų ir negali veikti. Galiausiai, nutikus nelaimei, būtų visiškai aišku, kas turi kompensuoti nuostolius ir atsakomybė nebūtų perkeliama ant mokesčių mokėtojų pečių.

Situacijos Alytuje ir Klaipėdoje groteskišku būdu įrodė, kad itin didelę grėsmę visuomenei ir gamtai kelia ne pačios atliekos, ne tik pavojingas atliekas tvarkančios įmonės, o ir įmonės veiklos pobūdis, jos vieta ar valdymas. Gaisrai, gamtos užteršimas ir kitos nelaimės gali kilti ne tik ten, kur tvarkomos pavojingos atliekos, bet ir ten, kur vykdoma iš pirmo žvilgsnio nepavojinga veikla.

Išvados aiškios: norint užtikrinti kompleksinį problemos sprendimo būdą, norint apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo galimo verslo neatsakingumo pasekmių ir norint išvengti panašių avarijų bei pitknaudžiavimų ateityje, vertėtų pasitelkti ne tik priemones, orientuotas į viešąjį sektorių ir kontrolę, bet ir priemones, paskatinančias rizikas sureguliuoti pačiam privačiam sektoriui.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.0000

Egidijus Langys. Didysis Brolis jus mato ir stebi: kur raudoną liniją brėžia BDAR?

Namuose mes stebime potencialius vagis. Automobilį – mūsų automobilį – gadinančius kitus...

Marius Galdikas. Pasaulis be grynųjų pinigų: 5 tendencijos (9)

Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai...

Martynas Giga. Elektros neutralumas klimatui: kiek žingsnių jau žengta ir kiek dar liko?

Nors elektra yra neatsiejama gyvenimo dalis, ją nėra lengva vertinti kaip vartojimo produktą. Jei...

Jurgita Navikienė. Iš mažosios bendrijos nariui išsiimti 100 tūkst. eurų per metus – misija įmanoma (2)

Kaip iš savo mažosios bendrijos ( MB ) išsiimti nei daugiau, nei mažiau – būtent 100 000...

Mārtiņš Āboliņš. Baltijos šalyse tikimasi greito ekonomikos atsigavimo (1)

Nepaisant to, kad pasaulis tebėra COVID-19 pandemijos gniaužtuose, globali ekonominė situacija...

Top naujienos

Restoranuose drastiškai trūksta darbuotojų: sugrįžusieji iš prastovų susirenka išmokas ir patraukia kitur (12)

Neseniai atsidarius lauko terasoms, maitinimo įstaigos jau jaučia darbuotojų stygių. Pusę metų...

Gydytojas įvardijo, koks skausmas mus labai sendina: patarė nedelsti du skaičiai parodys, ar efektyviai sportuojate (1)

Pradėdami sportuoti, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, sporto salėje kartais nesupranta...

Nepavykęs Kremliaus noras įgelti: lietuviai, rinkitės – ginklai arba vakcinos (325)

Lietuvos kariuomenės įsigijimai visada buvo ir išliko Kremliaus propagandistų dėmesio centre: tai...

Mirė garsi virtuvės šefė, „barbekiu mama“ Halina Bovševič (27)

Gegužės 9-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma virtuvės šefė, barbekiu mama vadinta Halina...

Perspėja apie įžūlių sukčių pinkles feisbuke – pirko suknelę ir vos neprarado pinigų nedarykite šios klaidos (15)

Savaitgalį pabandžiau nusipirkti įstabaus grožio suknelę internetu ir vos per plauką...

Tyli ir sunki plaučių liga: laiku nediagnozavus gali tekti net persodinti širdį (12)

Apie arterinę hipertenziją ar padidėjusį kraujo spaudimą yra girdėjęs bene kiekvienas. Tačiau...

Triumfo šūksniai Londone išjudino pornografijos žvaigždę: ispanų klubas kviečiasi ją skristi į Lenkiją

„Villarreal“ futbolininkai vėlų ketvirtadienio vakarą išvykoje 0:0 baigė susitikimą su...

Sužinojusi, kad jos sūnus homoseksualus, pradėjo kovą: teko pakeisti ir kirpėją, ir pažįstamus turgaus pardavėjus (90)

Iki šiol dauguma LGBT žmonių ir jų artimųjų apie netradicinę lytinę orientaciją yra linkę...

Rusijos apžvalgininkas: Putino nurodymas suglumino net Lavrovą (344)

Po dar vienos Rusijos prezidento Vladimiro Putino akistatos su Vakarais Rusijos piliečiai...

Miške dingo buvęs vyriausiasis gydytojas ligoninės, į kurią atvežė Navalną (243)

Omsko srities miškuose dingo regiono sveikatos apsaugos ministras Aleksandras Murachovskis ,...