aA
Premjeras Saulius Skvernelis radijo laidoje komentuodamas KlaipėdosGrigeo“ ir Alytaus „Ekologistikos“ sukeltas avarijas sakė, jog klausimas yra ne „ar“, o „kada ir kur vėl“ pasikartos panaši nelaimė. Du kartus jau pasimokėme – reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam, o siekiant įmonių atsakomybės reikia įgalinti ne tik viešąjį, bet ir privatų sektorių.
Raminta Žimkutė – Pinelė
Raminta Žimkutė – Pinelė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvą krečiančios ekologinės avarijos atskleidė paprastą tiesą – nepakankamai griežtas įmonių veiklos reguliavimas leidžia taupyti visuomenės saugumo sąskaita, o sukeltus nuostolius galiausiai kompensuoti turi valstybė, taigi – visi mokesčių mokėtojai.

Įvykus panašioms avarijoms vardijami skirtingi kaltininkai – verslas, aplinkosaugininkai, apie pažeidimus atsakingoms institucijoms nepranešantys darbuotojai, į gyventojų skundus nereaguojantys politikai. Ieškant galimų išeičių siūloma griežtinti įmonių atsakomybę, skirti daugiau finansavimo aplinkosaugininkams.

Norint išvengti panašių atvejų ateityje, veiksmingai paskatinti įmonių atsakomybę ir savireguliaciją, reikia pagalvoti ir apie reguliacines priemones, kurias galėtų vykdyti pats privatus sektorius.

Pavyzdžiui, galima ir reikia įvesti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą įmonėms, vykdančioms rizikingų pasekmių galinčią sukelti veiklą. Tai būtų papildoma, nieko valstybei nekainuojanti kontrolė, leidžianti nelaimės atveju tikėtis greito ir teisingo nuostolių atlyginimo visuomenei ir verslui.

Draustis privaloma tik tvarkantiems pavojingas atliekas, bet grėsmę aplinkai kelia beveik kiekvienas
Šiuo metu prievolė draustis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu numatyta tik pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms, bet ir draudimui keliami reikalavimai yra labai aptakūs: jais nenumatoma, kokios turėtų būti tokio draudimo sumos, draudimo apsaugos apimtys, kokie įvykiai būtų laikomi nedraudžiamaisiais ir kt.

Kitaip tariant, verslui, vykdančiam pavojingą veiklą, paliekama visiška laisvė pasirinkti, ką ir kokia suma drausti, o apie pasekmes ne visada pagalvojantis verslas renkasi taupyti ir draustis kuo mažesne apimtimi. Be kita ko, įprastinis bendrosios civilinės atsakomybės draudimas dengia tik tiesioginę žalą turtui ir sveikatai, tačiau nepadengia trečiųjų šalių patirtų finansinių nuostolių ir gamtos užteršimo rizikos.

Netikėta grimasa – nors Alytaus „Ekologistikos“ sandėlyje buvusios atliekos ir nebuvo

klasifikuojamos kaip pavojingos, tačiau po gaisro vien gamtai padaryta daugiau nei 5 milijonų eurų žala, neskaičiuojant žmonių sveikatai galimai sukeltų neigiamų pasekmių. Klaipėdos „Grigeo“ gamyklą irgi būtų sunku pavadinti pavojingą aplinkai veiklą vykdančia įmone, tačiau sukelta žala, remiantis įvairiais apskaičiavimais, gali siekti iki 60 milijonų eurų.

Lietuvoje veikiančios įmonės šiuo metu yra nekontroliuojamos sukeliamos rizikos prasme. Paprastai (geriausiu atveju) apsidraudžiama minimalia privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma ir apdraudžiamas savas turtas – formalūs kriterijai atitinkami, ir visiems ramu. Draudimo įmonės, savo ruožtu, standartiškai siūlo per mažas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sumas – tai, kas užsienio valstybėse draudžiama milijonais, pas mus – tik šimtais tūkstančių, o be standartinės draudimo apsaugos išplėtimų toks draudimas tampa tik apsaugos iliuzija. Štai „Ekologistika“, kaip buvo teigiama žiniasklaidoje, buvo apsidraudusi vos 18 tūkst. eurų už atliekų tvarkymą ir 30 tūkst. eurų civiline atsakomybe.

Bene lėčiausiai Europoje besivystančiai Lietuvos draudimo rinkai reikalinga valstybės pagalba

Europos Komisija, šiuo metu atliekanti tyrimą dėl direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), konstatuoja, kad Lietuva silpnai įgyvendino Direktyvos reikalavimus dėl gamtos užteršimo rizikų draudimo. Šiuo metu derinimui pateiktos ir Atliekų tvarkymo įstatymo korekcijos, tačiau jos yra nepakankamos, nes yra orientuotos tik į savanorišką rizikų draudimą.

Tenka apgailestauti, kad Lietuva šiuo metu yra dar tik bebręstančiame draudimo poreikių suvokimo lygyje, yra viena iš lėčiausiai besivystančių draudimo rinkų Europoje, todėl valstybės dalyvavimas skatinant rinkos plėtrą yra būtinas ir siektinas. Pirmiausia būtina sukurti draudimo rizikos ir būtinybės apskaičiavimo metodiką, grindžiamą objektyviais kriterijais (pavyzdžiui, įvertinant veiklos pobūdį, atsargų kiekį, pastatų plotą, geografinę vietą ir kt). Antra, būtina plėsti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo apimtį ir gilinti turinį.

Įvedus reikalavimą privalomai draustis civilinę atsakomybę visoms įmonėms, kurių veikla gali kelti grėsmę visuomenei, verslininkai būtų priversti rūpintis tinkamu saugos reikalavimų užtikrinimu, vykdomos veiklos ypatumų bei grėsmių įvertinimu bei atskleidimu ir suvaldymu, nes tuo rūpintųsi ir draudikai.

Turbūt aišku, kad civilinės atsakomybės draudimo polisas veiktų geriau nei daugybė priežiūros institucijų. Prieš įmonei išduodant ar pratęsiant tokios rūšies polisą, būtų įsitikinama, kad įmonėje tinkamai laikomasi saugumo standartų. Be to, toks mechanizmas būtų geras įmonės veiklos rizikos indikatorius: jei įmonė negautų draudimo pasiūlymo arba neišgalėtų įsigyti draudimo, vadinasi, ji sukelia per daug ir per didelių rizikų ir negali veikti. Galiausiai, nutikus nelaimei, būtų visiškai aišku, kas turi kompensuoti nuostolius ir atsakomybė nebūtų perkeliama ant mokesčių mokėtojų pečių.

Situacijos Alytuje ir Klaipėdoje groteskišku būdu įrodė, kad itin didelę grėsmę visuomenei ir gamtai kelia ne pačios atliekos, ne tik pavojingas atliekas tvarkančios įmonės, o ir įmonės veiklos pobūdis, jos vieta ar valdymas. Gaisrai, gamtos užteršimas ir kitos nelaimės gali kilti ne tik ten, kur tvarkomos pavojingos atliekos, bet ir ten, kur vykdoma iš pirmo žvilgsnio nepavojinga veikla.

Išvados aiškios: norint užtikrinti kompleksinį problemos sprendimo būdą, norint apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo galimo verslo neatsakingumo pasekmių ir norint išvengti panašių avarijų bei pitknaudžiavimų ateityje, vertėtų pasitelkti ne tik priemones, orientuotas į viešąjį sektorių ir kontrolę, bet ir priemones, paskatinančias rizikas sureguliuoti pačiam privačiam sektoriui.

Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.0000

Justinas Skaržauskas. Lietuvos pramonės ateitis – senas garvežys ar greitasis traukinys?

Ketvirtoji pramonės revoliucija („Pramonė 4.0“) – tai naujas ekonomikos raidos etapas, nuo...

Jurgita Navikienė. Kada buhalterijoje nebeliks nė vieno popieriaus lapo?

Tai gali įvykti jau šiandien! Jau dabar nerasime nė vieno teisės akto, kuris reikalautų, jog...

Antanas Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos...

Odeta Zubrienė. Moterys energetikos sektoriuje – retenybė, nors taip būti neturėtų

Įdomus ir prasmingas darbas, geras atlyginimas, plačios ateities perspektyvos – energetikos...

Vilius Tamkvaitis. Mineralinio prireiks – artėja ekonominės pagirios

Finansai – kaip alkoholis. Dažnam gyvenimas be jo nuobodokas, galima vartoti išmintingai ar net...

Top naujienos

Delfi iš Taivano: kaip jaučiasi čia gyvenantys – ar Kinija gali ryžtis tokiam žingsniui kaip Rusija (1)

Taivane gyvenantys lietuviai juokauja, kad mūsų šaliai padovanojus vakcinų nuo COVID-19, jie...

Verslas PliusAistė Žebrauskienė

Europos Honkongu turėjęs tapti Kaliningradas nukentės labiau nei likusi Rusija: kuo šis kraštas svarbus

Dėl savo išskirtinės geografinės padėties ir Vakarų atsako į Ukrainoje vykdomą karą...

JAV žvalgyba įvertino žiaurų Kyjivo apšaudymą: tai rusiškas metodas atsakyti į tarptautinius įvykius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į baltarusius, ragindamas neįsitraukti į...

Medvedevas grasina Trečiuoju pasauliniu karu (10)

Buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Rusija tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje

Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje ir tai turi būti pagrįsta...

Gyvybės langelyje Kaune rastas naujagimis: berniukas gimęs prieš 10 parų

Policijos departamentas informavo, kad gyvybės langelyje buvo paliktas naujagimis.

Laukiantiems NT atpigimo, ekspertas siunčia žinutę: tikimybė, kad būsto kainos kris, artima nuliui (4)

Maždaug 7 metus buvusiai neigiamai Euribor 6 mėn. palūkanų normai perkopus nulį ir tapus...

Ukraina gaus dovanų dar tris dronus „Bayraktar“

Turkijos bendrovė „ Baykar “ nusprendė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms padovanoti tris...

Vėsūs namai, kai lauke net +30 laipsnių: pasakoja apie sistemas, su kuriomis tikrai neteks prakaituoti Išsamus vaistininko komentaras

Kai termometro stulpelis lauke raudonuoja ties 30 laipsnių temperatūros riba, namuose tikrai norisi...