Kartais užtenka nesunkiai ir greitai pašalinti keistas kliūtis verslo konkurencijai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžia, kad sustiprinta konkurencija skatina inovacijas, stiprina verslo pasitikėjimą, mažina korupciją ir, žinoma, paspartina BVP augimą.
Viena iš tokių kliūčių – stipriai apribota konkurencija energetikos versle, nes ES piliečiams ir įmonėms beveik neįmanoma Lietuvoje teikti energetikos įrenginių eksploatavimo paslaugų. Priežastis paprasta – valstybė nepripažįsta šių profesionalų kvalifikacijos ir teisių bei verčia juos papildomai atestuotis, sertifikuotis.
Dėl tokios prastos politikos užsieniečiai net nedalyvauja konkursuose arba iš jų automatiškai iškrenta. Todėl, nesant konkurencijos, vietos verslas priverstas už elektrą ir susijusias paslaugas mokėti daugiau, o naujos technologijos į Lietuvą ateina gerokai lėčiau nei galėtų.
Ši ir ankstesnės vyriausybės gali teisintis, kad anksčiau visas energetikos sektorius buvo valstybinis, o Lietuvoje nebuvo daug tarptautinių projektų. Tad ir nebuvo reikalo pripažinti kitų šalių profesionalų.
Taip savo rinką vis dar linkusios ginti Rytų Europos valstybės. Savo ruožtu tokiose šalyse kaip Ispanija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija energetikos įrenginių eksploatavimas vykdomas gerokai atviriau ir konkurencingiau. Verslas ir pačios valstybės iš to tik laimi.
Bet kuriuo atveju, dabartinė Vyriausybė jau negali teisintis tuo, kad šalies energetikos sektorius yra valstybinis. Situacija stipriai pasikeitė Lietuvai pradėjus įgyvendinti ES finansuojamus energetikos projektus. Nepaisant to, užsieniečiams vis dar sudėtinga Lietuvoje teikti energetikos įrenginių eksploatavimo paslaugas. Tai skamba ypatingai keistai, kai profesinių kvalifikacijų pripažinimas yra viena iš ES piliečių teisių, laisvo asmenų judėjimo svarbiausių dalių.
Tampa (ne)juokinga, kai pasauliniu mastu žinoma ir ES sertifikuota įmonė, pavyzdžiui, JAV kompanijai „General Eletric“ priklausanti „Alstom“ verčiama pateikti papildomus sertifikatus, atestatus arba įsteigti Lietuvoje filialą.
Dar keisčiau pasidaro, kad iš esmės uždarydama savo rinką energetikos profesionalams, Lietuva prašo ir gauna ES lėšų savo energetikos projektams. Klausimas, kas atsitiks, kai ES institucijos pagaliau pastebės šią neteisybę?
Maža to, nors Lietuva labai detaliai reglamentuoja profesijas energetikos įrenginių eksploatavimo srityje, valstybė slepia šią informaciją nuo ES. O tai leidžia galvoti, kad Lietuva pažeidžia ES direktyvas ir mano, kad ES neturi kompetencijos kontroliuoti reglamentuojamas profesijas.
Tokie apribojimai laisvam profesionalų judėjimui ir slepiama informacija jau dabar brangiai kainuoja, tačiau gali kainuoti dar daugiau. Galime pasidžiaugti bent tuo, kad įmanoma nesunkiai išvengti didesnių nuostolių ar net sankcijų.
Energetikos ministerija jau žengė pirmą žingsnelį šia kryptimi – peržiūri Energetikos įstatymą. Norime paraginti ministerijos tarnautojus tęsti pradėtą darbą, nes dabar pasiūlytas Energetikos įstatymo pakeitimas problemos neišsprendžia.
Energetikos ministerija gali nesunkiai pasinaudoti statybų sektoriaus patirtimi – čia ES profesionalų kvalifikacija bei teisės jau pripažįstami ir Lietuvoje. Ši geroji praktika į energetikos sektorių gali būti perkelta leidus ES, Šveicarijos ar Europos ekonominės erdvės valstybių profesionalams laisvai teikti energetikos įrenginių eksploatavimo paslaugas ir Lietuvoje. Be jokių papildomų atestatų, sertifikatų ar egzaminų.
To užtektų, kad konkurencija energetikos įrenginių eksploatavimo srityje išaugtų. O tai leistų atpiginti elektrą, sparčiau modernizuoti elektros ūkį ir suteiktų papildomų argumentų didinti BVP prognozes. Ar ne to siekia Vyriausybė?
