Pasaulio ekonomika auga per lėtai
Nors pastarosiomis dienomis akcijos nebekyla taip sparčiai, tol, kol centriniai bankai nevaržys pinigų politikos, o ekonomika išlaikys nors ir kuklų augimą tikėtina, kad akcijų rinkos išliks aukštumose.
JAV ir Kinijos prekybos karas bei ore tvyrantis politinis neužtikrintumas gerokai sulėtino ekonomikos augimo lūkesčius. „Danske Bank“ prognozuoja, kad JAV BVP augimas šiais metais turėtų sumažėti iki 2,5 proc., o euro zonos ekonomika plėsis vos 1,2 proc. tempu. Vangesnį augimą galima įžvelgti prastėjančiose pramoninių įmonių produkcijos apimtyse ir sentimentų rodikliuose. Kartu akcijų rinkos šiais metais tikisi vos teigiamo įmonių pelno pokyčio.
Vis dėlto, paslaugų ir vartojimo rodikliai išlieka stabilūs – paslaugų sektoriaus ekonominiai lūkesčiai kol kas yra gyvybingi, o kaistančios darbo rinkos sąlygoja spartesnį atlyginimų augimą ir gan tvirtą vartojimą. Todėl nors JAV ir Europos ekonomikos šiuo metu nešuoliuoja kaip tigrai, jos ir nekrenta nuo skardžio. Deja, paprastai, ne itin puikaus, bet ir ne tragiško ekonomikos vystymosi neužtenka pozityvioms nuotaikoms akcijų rinkose palaikyti.
Skatinimas papildoma deguonies doze
Paprastai JAV Federalinis rezervas ir Europos centrinis bankas pinigų politikos diržus atlaisvina, kai įvyksta kažkas negero: sulėtėja ekonomikos augimas, prasideda recesija arba rinkose kyla panika. Centrinių bankų veiksmų arsenalas gana gausus: pinigų politika į skatinimo režimą gali būti perjungta recesijos metu, norint suvaldyti jau vykstančios krizės padarinius, arba iš anksto siekiant užkirsti kelią nuosmukiui, kol investuotojų ir verslo nuotaikos dar nėra pesimistiškos.
Sulėtėjusi ekonomika ir tvyrantis neužtikrintumas ir dabar provokuoja JAV Federalinį rezervą ir Europos centrinį banką imtis veiksmų. Abu centriniai bankai pažėrė užuominų, jog pinigų politika vėl bus atlaisvinta kertant palūkanų normas, taip pat ieškant kitų sprendimų. Tokie veiksmai turi teigiamą poveikį ekonomikai ir akcijų rinkoms. Mažesnės centrinių bankų palūkanos leidžia įmonėms ir vartotojams pigiau skolintis, o verslo projektai tampa pelningesni. Taip įsibėgėja ekonomikos augimas, padidėja įmonių pelnai, o kartu ir grąža investuotojams. Todėl laisvesnė centrinių bankų politika paprastai daro itin teigiamą poveikį akcijų rinkoms.
Vis dėlto, kai pinigų politika atlaisvinama krizės arba didelės panikos metu, poveikis akcijoms gali būti net ir neigiamas: investuotojai gali tai priimti kaip ženklą, kad ekonominė situacija yra prastesnė nei tikėtasi o „augimo duobės“ dugnas yra giliau nei atrodo. Laimei, situacija yra kitokia, kai centriniai bankai skatina ekonomiką, siekdami apsidrausti nuo kylančių rizikų. Tokiais atvejais, ekonomika vis dar gali kvėpuoti pati, bet jai yra suteikiama papildoma deguonies dozė. Todėl investuotojai stimuliuojančią pinigų politiką gali priimti teigiamai, nesibaimindami dėl ekonominio neužtikrintumo.
Dabartinis centrinių bankų skatinimo etapas yra panašesnis į apsidraudimą nuo kylančių ekonominių ir politinių rizikų. Iš tiesų, nors ekonomika auga lėčiau, kaitrios darbo rinkos, stabilus vartojimas ir paslaugų sektorius sufleruoja, kad neartėjame link nuosmukio ir depresijos etapo. Taip centriniams bankams mažinant palūkanas, JAV ir Europos akcijų rinkos laikosi netoli šių metų aukštumų, net kai bendras augimo tempas nedžiugina, o prekybos karas lieka iki galo neišspręstas. Todėl kol centriniai bankai palaikys laisvą požiūrį į pinigų politiką, akcijų rinkoms gali užtekti net ir vidutiniško ekonomikos vystymosi.
