1. Per didelis sukauptų atsargų lygis
Pirmasis blogųjų įpročių sąraše – per didelis atsargų lygis. Pasitikrinti, ar jis yra tinkamas, ar ne, gana paprasta – reikėtų apskaičiuoti, kiek laiko žaliavos ar jau pagaminta produkcija užsibūna sandėlyje. Jei, pavyzdžiui, žaliavos sandėlyje skaičiuoja daugiau nei 90 dienų, tai dažniausiai reiškia, kad jų lygis iš tiesų pernelyg didelis.
Per didelis sukauptų atsargų kiekis reiškia tiek įšaldytas lėšas, tiek ir papildomas palūkanas, jeigu jų įsigijimas buvo finansuojamas skolintomis lėšomis. Be to, kyla grėsmė, kad sukauptos žaliavos ar prekės tiesiog pasens ir nuvertės, o tuomet jas teks pardavinėti pigiau nei savikaina ar net nurašyti į nuostolius.
Vienas iš tokių prekių pavyzdžių – padangos. Neparduodant kelis sezonus, jos ima nuvertėti, nes ilgainiui tiesiog kinta tokio pobūdžio prekėms keliami kokybės kriterijai, atsiranda naujesnių ir geresnių modelių. Galimas tokios situacijos sprendimas – sandėlio procesų skaitmenizavimas ir automatizavimas.
2. Nesuplanuotas ir nesuvaldytas augimas
Verslo įmonei atradus galimybių auginti pardavimus, kartu su jais auga ir apyvartinis kapitalas. Iš čia kyla antroji rizika – pamiršta būtinybė įvertinti, kiek lėšų gali prireikti siekiant tinkamai suvaldyti verslo augimą. Užsitikrinti apyvartinio kapitalo finansavimą svarbu tam, kad įmonė pati galėtų laiku atsiskaityti su skolintojais ar tiekėjais, kol, pavyzdžiui, laukia atsiskaitymų iš savo klientų.
Norint apskaičiuoti grynojo apyvartinio kapitalo, kurį įmonei reikia finansuoti, poreikį, pirmiausia reikia pasitikrinti, per kiek laiko į veiklą investuotos lėšos sugrįžta pardavus pagamintas prekes, ir numatyti ateinančio laikotarpio pardavimus. Tuomet suskaičiuoti, kokia lėšų dalis bus įšaldyta kaip gautinos sumos ar atsargos, o kokią jų dalį galės kredituoti tiekėjai. Galiausiai prie gautinų sumų reikia pridėti sukauptų atsargų vertę ir atimti tiekėjams mokėtinas sumas. Gautas rezultatas ir bus suma, kurią reikia užsitikrinti įmonės ar išorinių finansuotojų lėšomis.
3. Pamiršta pirkėjų atsiskaitymo kontrolė
Verslas-verslui segmente veikiančios įmonės dažnai vienos kitoms suteikia atidėjimus, kurių trukmė gali siekti vidutiniškai 60 dienų. Tačiau, kaip rodo mūsų klientų, besinaudojančių faktoringo paslauga, patirtis, pasibaigęs atidėjimo terminas nebūtinai reiškia, kad išrašyta sąskaita bus apmokėta laiku. Tai gali nulemti pačios įvairiausios priežastys – nuo pasimetusių dokumentų iki paprasčiausios pirkėjo drausmės stokos.
Užkirsti kelią tokioms situacijoms padeda nuolatinė komunikacija su pirkėju – tiek aiškus sistemos, kaip atsiskaitoma už gautas prekes ir sąskaitas aptarimas, tiek ir reguliarūs priminimai vėlavimo atveju. Pastebime, kad kaip drausminanti priemonė gana gerai veikia ir faktoringo paslauga, nes tokiu atveju pranešimus apie vėlavimą klientui siunčia jau ne pardavėjas, o jį atstovaujantis bankas.
Išvengti iššūkių, kuriuos gali sukelti neapmokėtos sąskaitos, gali draudimo bendrovių teikiamas pirkėjų atsiskaitymų draudimas. Pastaruoju metu ši paslauga populiarėja, nors anksčiau įmonės vengdavo ja naudotis ir tikėdavosi, kad draudikų pagalbos neprireiks. Visgi, ji ypač praverčia tais atvejais, kuomet su finansiniais sunkumais susiduria stambus pirkėjas ir įmonei tampa sunku susidoroti su tokios situacijos sukeltais nuostoliais.
4. Vėlavimai sumokėti tiekėjams
Tikintis drausmės iš klientų ir partnerių, svarbu jos laikytis ir patiems – gautas sąskaitas už paslaugas ar prekes apmokėti laiku.
Toks punktualumas tampa itin svarbus, kai nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ar atėjus sunkmečiui sutrinka pinigų srautai. Pirmas vaistas tokioje situacijoje – paprašyti, kad prekių ar paslaugų teikėjai suteiktų atidėjimus tam tikram laikotarpiui. Juos kur kas lengviau gauti tada, kai partneriai pasitiki įmone ir žino, kad ji atsiskaitymus iki šiol vykdė laiku.
Laiku atsiskaityti už paslaugas ir prekes svarbu ir todėl, kad informacija apie vėlavimus jau galima dalintis viešai. Tai reiškia, kad ji pasiekiama ir būsimiems partneriams, ir kredito įstaigoms, o prasta įmonės reputacija gali sumažinti jų pasitikėjimą ir su tuo susijusias galimybes ateityje.
5. Pernelyg ilgi atsiskaitymų terminai
Nors atsiskaitymų atidėjimai versle yra įprasta praktika ir kartais netgi tampa derybiniu privalumu, padedančiu privilioti naujų klientų, svarbu apsibrėžti aiškias taisykles. Tam visuomet patariame išnagrinėti situaciją rinkoje, pasitikrinti, kokios trukmės atidėjimus suteikia konkurentai ir tuomet nustatyti savus terminus, per kiek laiko klientai turi apmokėti sąskaitas. Tinkamai juos nustatyti padeda ir paskaičiavimai, kiek papildomai įmonei atsieina toks klientų kreditavimas, kiek pelno maržos jis „suvalgo“.
