Nekilnojamojo turto sektorius, stambūs verslo sandoriai, sklandus finansų institucijų darbas bei finansinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas – tai tik kelios gyvybiškai svarbios valstybės ūkio sritys, reikalaujančios sklandaus notarų ir antstolių darbo. Praėjusią savaitę laisvųjų teisinių profesijų biurams užvėrus duris turėjome galimybę tuo akivaizdžiai įsitikinti. Net ir nusprendus atnaujinti jų veiklą, rizikuojame netrukus vėl susidurti su rimtomis problemomis. Notarų ir antstolių bendruomenė Lietuvoje labai nedidelė (244 notarai ir 113 antstolių) ir mikliai gali būti paralyžiuota koronaviruso.
Spaudžiant laikui bene vienintelis pragmatiškas sprendimas yra nuotolinių teisinių paslaugų įgalinimas, ką ir pasiūlė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Lietuvoje jau dešimtmetį sėkmingai naudojamos nekilnojamojo turto elektroninių sandorių, juridinių asmenų registravimo informacinės sistemos. Antstoliai taip pat turi savo pažangius technologinius sprendimus. Visi šie įrankiai tapo tokie kasdieniški, trivialūs, jog jau pamiršome metų metus jų kūrimą lydėjusius vargus, vyresnės teisininkų kartos skundus ir verslo raukymąsi dėl būtinybės naudoti elektroninį parašą.
Šiandieniniai teisinių paslaugų tiekėjai ir vartotojai (ypač – verslo segmente) yra visiškai pasirengę kitam logiškam žingsniui – visiškai nuotolinei sąveikai. Kvalifikuoto elektroninio parašo ir jo alternatyvų naudojimas verslo bendruomenėje yra visuotinis reiškinys. Su elektroniniais dokumentais ir verslas, ir teisininkų bendruomenė taip pat seniai susidraugavo. O startuoliai ir technologijų milžinai siūlo platų alternatyvių asmens tapatybės internetu bei nuotolinės sąveikos sprendimų pasirinkimą.
Veido biometrinių duomenų ir asmens tapatybės dokumentų nuotolinę patikrą šiandien sėkmingai naudoja finansų įstaigos, dalinimosi transportu paslaugų bendrovės ir kiti verslai. Notarui nebereikia savo biure fiziškai apklausti asmenį, norint įsitikinti jo veiksnumu ar laisva valia sudaryti sandorį – nuo tokią galimybę suteikiančių mokamų ir atvirų platformų raibsta akys. Sudaromo dokumento pasirašymą taip pat seniai galima inicijuoti nuotoliniu būdu: aktyvuojant elektroninį parašą ar atsiunčiant kvietimą pasirašyti dokumentą elektroniniu paštu ar SMS žinute.
Nei vieno iš minėtų nuotolinio klientų aptarnavimo sprendimų nebereikia kurti „nuo nulio“, kaip tai teko daryti prieš dešimtmetį valstybinių informacinių sistemų diegėjams. Šių pasiūla yra didelė, kainos – žemos, o diegimo ir suderinamumo su kitomis informacinėmis sistemomis galimybės – praktiškai neribotos. Verslo lyderystė šioje srityje yra neginčijama, ir niekas kitas tokio pokyčio neįgyvendins greičiau, pigiau ar geriau.
Taigi, vienintelė išties šiandien trūkstama detalė nuotolinių teisinių paslaugų įgalinimo dėlionėje yra pačių teisinių profesijų noras ir ryžtas žengti dar vieną žingsnį. Ir aš tvirtai tikiu, kad notarai ir antstoliai gali sėkmingai tą žingsnį žengti. Mūsų ir savo pačių labui. Be rizikos netekti uždarbio – veikiau priešingai. O mes, verslo atstovai, mielai padėsime jiems transformuotis.
Greitai. Kokybiškai. Be milijoninių ES fondų investicijų.
Lietuvos antstolių rūmų atsakymas
Reaguodami į šią publikaciją komentarą su prašymu papildyti atsiuntė Lietuvos antstolių rūmai. Delfi pateikia jų komentarą:
„Norime atverti akis šio teksto autoriui ir juo galbūt patikėjusiems skaitytojams. Gerbiamieji, Just do it! Pasidomėkite, kaip iš tiesų organizuojamas antstolių darbas!
Karantinas nesustabdė antstolių veiklos ne tik savaitei, bet ir vienai dienai. Nuo kovo 16 d. persiorientavusios į darbą nuotoliniu būdu, antstolių kontoros karantino laikotarpiu kreditoriams ir skolininkams toliau teikia didžiąją dalį įprastų paslaugų. Antstoliai supranta, kad laikina ekstremali padėtis ir karantinas nepanaikina jų profesinės pareigos vykdyti valstybės patikėtas funkcijas ir padėti civilinių procesų šalims užtikrinti savo interesus.
Kol tiesioginiai kontaktai apriboti, antstoliai ir kontorų darbuotojai su proceso dalyviais komunikuoja telefonu, elektroniniu paštu, per vykdomosios bylos portalą www.antstoliai.lt arba įprastu paštu. Šių priemonių visiškai pakanka asmenų konsultavimui ir reikiamos informacijos ar dokumentų perdavimui. Skolininkai ir kreditoriai nuotoliniu būdu teikia antstoliams prašymus, skundus, pažymas apie gaunamų lėšų kilmę ar kitus dokumentus. Antstoliai tais pačiais kanalais reikiamus dokumentus pateikia proceso dalyviams.
Karantinas nėra kliūtis ir naujų vykdomųjų dokumentų pateikimui: rašytiniai vykdomieji dokumentai antstoliams gali būti pateikiami paštu, o elektroniniai vykdomieji dokumentai – elektroniniu paštu arba internetu, per vykdomosios bylos portalą prisijungiant prie Antstolių informacinės sistemos.
It's already done! Galimybės bendrauti su antstoliais nuotoliniu būdu jau sukurtos, reikia tik jomis naudotis. Visos jos buvo įdiegtos ne „spaudžiant laikui“, bet siekiant sukurti efektyvias, proceso dalyviams patogias procedūras. Būtent antstolių iniciatyva didelė dalis su darbu susijusių procesų perkelti į virtualiąją erdvę. Jau 2003 m. buvo sukurtas pirmasis Baltijos regione E. varžytinių portalas. Didžioji dalis antstolių vykdomų procedūrų taip pat atliekama virtualioje erdvėje Vykdomasis dokumentas surašomas, pateikiamas ir grąžinamas elektroniniu būdu. Proceso šalys gali tiesiogiai sekti sprendimo vykdymo eigą, teikti prašymus ir inicijuoti procesinius veiksmus internete.
Nepaisant to, kad antstoliai ir notarai yra liberaliais pagrindais veikiančios teisinės profesijos, jų darbo pobūdis kardinaliai skiriasi. Visiškai skirtingos ir vykdomos funkcijos, ir joms naudojamos priemonės. Tai, kas ranka pasirašinėjantiems notarams yra tik ateitis, antstoliams jau seniai – praeitis. Informacinių technologijų pritaikymo srityje Lietuvos antstolių kontoros yra aplenkusios net pažangiausių Europos valstybių antstolius.“
