aA
Jei imsime dešimtmetį, prabėgusį nuo ekonominio sunkmečio pradžios, šiuo metu gyvename vieną geriausių Lietuvos ekonomikai laikotarpių. Per 2017-uosius Lietuvos realusis BVP didėjo 3,9 proc., ir tai gerokai daugiau nei 2016-aisiais, kai ekonomika stiepėsi 2,3 proc.
Natalja Kozikienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Bendras ekonomikos augimas skatino ir paskolų verslui plėtrą. Metinis ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelio augimas 2018 m. I ketvirtį siekė +2,4 proc. Kaip teigė šių metų gegužę „Finansinio stabilumo apžvalgą“ pristatęs Lietuvos bankas, pastaruoju metu augimo potencialas jau pasiektas, t. y. į kalno viršūnę iš esmės įkopta – laukia santykinio stabilumo fazė, kuomet daugiau „judesio“ atsiranda ne vertikalioje, o horizontalioje plotmėje – klientai peržiūri skolinimosi politiką, ieško geresnių paskolų sąlygų, refinansuoja senas paskolas. Juolab tokių galimybių daugėja.

Verslo paskolos augo

Įdomu, kad 2018 m. I ketvirtį paskolų smulkiam ir vidutiniam verslui portfelis augo greičiau nei didelių įmonių. Jei didelėms įmonėms paskolų išduota 4,1 proc. daugiau, tai smulkioms ir vidutinėms – jau 9,3 proc. Viena to priežasčių – stambūs ūkio subjektai šiuo metu turi daug nuosavų lėšų, be to, gali rinktis iš daugiau finansinių instrumentų, net ir tokių, kaip ICO (pirminis kriptovaliutos platinimas).

Apžvelgiamą ketvirtį paskolų, kurių vertė yra iki 0,25 mln. Eur, suteikta 13,3 proc. daugiau (per 1 mln. Eur – 3,4 proc. mažiau). Atitinkamai reagavo ir paskolų palūkanų normos. Šių metų balandį paskoloms iki 1 mln. eurų jos svyravo ties 3,11 proc. (prieš metus – 2,83 proc.), didesniems nei 1 mln. eurų – smuktelėjo nuo 3,06 iki 2,69 proc. Tiesa, būtina pažymėti, kad šios palūkanų normos buvo taikytos daugiausiai tik didelėms įmonėms; mažesnėms ir vidutinėms, priklausomai nuo paskolos davėjo, taikytinos didesnės, iki 11–12 proc. siekiančios palūkanos.

Daugiausiai skolinęsi

2017 m. reikšmingai didėjo paskolos prekybos (161 mln. Eur), transporto (124 mln. Eur) ir gamybos (120 mln. Eur) įmonėms. Paskolų vertė mažėjo komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms (–158 mln. Eur), taip pat NT sektoriaus įmonėms, įskaitant statybos sektorių (–78 mln. Eur). Šalia svarbiausių šio mažėjimo priežasčių verta paminėti atsargesnį bankų požiūrį į paskolas statybų sektoriui, nes dėl gerokai ūgtelėjusios pasiūlos didėja neparduoto NT kiekis. UAB „Eika“ duomenimis, 2017 m. pabaigoje Vilniuje ir Kaune susikaupė apie 5,4 tūkst. neparduotų butų. Tai sudaro prielaidas kainos mažėjimui bei didina investicijų į statybos projektus riziką.

Augant įmonių investicijoms, o aktyvumui būsto rinkoje išliekant aukštam, tikėtina, kad bankų 2018 m. teikiamų paskolų apimtis tebebus didelė. Šviesiausios perspektyvos toliau prognozuojamos pramonės bei prekybos įmonių, taip pat gyventojams išduodamoms paskoloms. Sparčiausio augimo tikimasi mažų ir vidutinių įmonių bei vartojimo paskolų segmentuose (5,8 proc.).

NT sektoriaus problematika

Iš daugiau nei 8 mlrd. Eur paskolų verslui, kurias suteikė Lietuvos finansų įstaigos, apie 2 mlrd. Eur teko NT sektoriui. Šiuo metu tai vienas veržliausiai besivystančių sektorių. Į rinką ateina vis naujos NT plėtros bendrovės ir investuotojai. Aštrėjant konkurencijai, ieškoma naujų būdų išsiskirti, kuriami NT projektai, stebinantys išskirtinumu, drąsiomis idėjomis ir sprendimais.

Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbų apie NT kainų kritimą. Jei 2017 m. kovą nė vienas bankas Lietuvoje neprognozavo kad NT kainos kris, tai lygiai po metų tokių jau buvo 17 proc. Be to, palyginti žema paskolų kaina traukia investuotojus labiau rizikuoti, pavyzdžiui, komercinių pastatų statybos pradedamos neturint nuomininkų, arba vertintojai turtą vertina pernelyg optimistiškai, perkamas dar net nepastatytas NT objektas.

Dar viena aštrėjanti problema – demografinė. Jau antrus metus mažėja 25–35 metų gyventojų, kurie ir yra aktyviausi NT pirkėjai (apie 50 proc.). Visa tai skatina bankus ir Lietuvos finansų rinkos reguliuotoją į paskolas NT sričiai žiūrėti konservatyviau, neleisti rinkai perkaisti. Štai 2018 m. pirmąjį pusmetį statybų įmonėms suteiktų naujų paskolų palūkanos, palyginti su kitais sektoriais, buvo didžiausios. Pastebimai brango stambios paskolos statybų veiklą vykdančioms įmonėms. Dėl augančios rizikos bankai skatina komercinių NT projektų vystytojus daugiau prisidėti nuosavomis lėšomis.

Mažųjų įmonių padėtis

Nepaisant optimistinių bankų prognozių dėl tolimesnio paskolų augimo, beveik pusė Lietuvos banko 2018 m. apklausoje dalyvavusių verslo subjektų nurodė, kad šiuo metu skolinimas verslui yra ribotas. Per pusmetį taip manančių įmonių dalis išaugo 7 proc. Apklausos duomenimis, bankų paskolos sunkiau prieinamos mažoms ir prekybos įmonėms – visiškai apribotu skolinimu skundėsi atitinkamai apie 20 ir 15 proc. tokių įmonių. Stambių įmonių segmente ši dalis sudarė vos 6 proc. Didelį vaidmenį vaidina ir tai, kad procedūra, išduodant 50 tūkst. ir 5 mln. Eur paskolą bankuose iš esmės nesiskiria, tad jiems naudingiau dirbti su stambiais klientais.

Kaip teigė apklausos dalyviai, lyginant su 2017 m., gerokai išaugo atmestų prašymų skaičius. Apie 40 proc. mažų įmonių, kurios kreipėsi į bankus, teigė, kad jų prašymai buvo atmesti. Pagrindinės to priežastys nepasikeitė. Beveik 30 proc. prašymų nebuvo patenkinti dėl prastos įmonės finansinės būklės.

Šios problemos ypač aštrios žinant, kad artimiausiu metu verslo plėtrą planuoja apie 40 proc. apklaustų bendrovių, dažniausiai mažosios ir paslaugas teikiančios įmonės. Beveik pusę plėtrai reikalingų lėšų jos ketina skirti įrenginiams atnaujinti.

Konkurencijos persiskirstymas

Po to, kai „Danske bankas“ atsisakė bankinės veiklos Lietuvoje, o „Nordea“ ir „DNB“ bankai susijungė į „Luminor“, Lietuvos finansų rinkoje gerokai sumažėjo konkurencija. Kaip pastebi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, koncentracija bankų sektoriuje didėja. Iš vienos pusės, mąsto ekonomijos prasme, efektyvumas nėra blogai. Bet tai kelia pavojų konkurencijos mažėjimui, o tai, be jokios abejonės, nėra gerai.

Tad nenuostabu, kad verslas vis aktyviau ieško alternatyvų tradiciniams bankams. Lietuvos banko 2017 m. rengtoje apklausoje alternatyvaus finansavimo galimybių pasigedo 19 proc. apklaustų verslo atstovų, kai šiemet tokių būta jau 22 proc. O štai patenkintų situacija su esamu finansavimu per metus sumažėjo 5 procentais.

Visgi atkreipčiau dėmesį, kad sąlygos verslui imti paskolas yra ne tik didžiuosiuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose. Lietuvos banko duomenimis, vartojimo paskolų rinkoje tradiciniai bankai jau turi tik 62 proc. rinkos, kai likusius 38 proc. tarpusavyje dalijasi specializuotos paskolų įstaigos, susietojo vartojimo paskolų (lizingo) įmonės bei sutelktinio skolinimo ir tarpusavio skolinimo platformos . Nemaža dalis šių naujų paskolų davėjų siūlo finansavimą ir verslui. Tiesa, tokie paskolų davėjai, kaip tarpusavio bei sutelktinio skolinimo platformos dėl koncepcijos naujumo ir kol kas neilgo gyvavimo rinkoje norinčiųjų skolintis gali būti vertinami atsargiau; kiek kita situacija – su specializuotais paskolų bankais, jau ilgiau veikiančiais rinkoje.

Spaudimas tradiciniams bankams

Kol kas didžiausią spaudimą tradiciniai bankai patiria mokėjimų, vartojamųjų paskolų srityse, tačiau konkurencija stiprėja ir paskolose verslui. Ypač tas pasakytina apie smulkaus ir vidutinio verslo sektorių, nes kiti paskolų davėjai jų atžvilgiu yra lankstesni.

Paskolas verslui siūlo ir specializuoti bankai, jų sumos siekia iki kelių milijonų eurų. Be to, šios finansinės įstaigos dažnai turi savų „arkliukų“, tarkime, NT projektų finansavimą – paskolos davėją verslas gali rinktis ir pagal tai, ir, žinoma, pagal jam palankiausias paskolos sąlygas.

Šios pasirinkimo galimybės dar didės. Lietuvos bankas svarsto paraiškas atidaryti vieną naują skolinimo platformą ir 3 specializuotus bankus. Dar bent 35 įmonės iš Lietuvos ir užsienio domisi sąlygomis gauti banko licenciją. Tad galimybių geresnėmis sąlygomis pasiskolinti verslo plėtrai ar apyvartinėms lėšoms turėtų tik padaugėti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (4)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (6)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Donatas Jankauskas. Kodėl smulkusis verslas nesinaudoja FinTech sprendimais?

Lietuva – Europos finansinių technologijų centras. Tai girdėję, skaitę ir matę esame...

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Top naujienos

Dramų šeimose grimasos: prestižiniame sostinės rajone praskeltos galvos, kraujas ir be galo išsigandęs aštuonmetis (67)

Į iškvietimus vykstanti vaiko teisių apsaugos specialistė su DELFI sutiko pasidalinti istorijomis,...

Klientai perrašo taisykles: ką daryti įmonėms, kurioms kilo didelė grėsmė (5)

Gyvename kliento amžiuje, kai jie perrašo verslo taisykles ir verčia įmones nuolat sukti galvą,...

Lietuvių pamėgtoje saloje – galinga stichija: bangos tiesiog nušlavė apartamentų balkonus (19)

Gavus pranešimų apie smarkią audrą, dėl saugumo evakuotos kelios dešimtys lietuvių pamėgtos...

Nausėda apie prezidentės neišvykimą į Latviją: aš būčiau važiavęs netgi dviračiu (274)

Buvęs SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda , komentuodamas prezidentės...

Apie diagnozuotą vėžį prisipažinęs Stano: papasakosiu, kas nutiko per pastarąsias dienas (8)

Penktadienį apie diagnozuotą vėžį prisipažinęs atlikėjas Stanislovas Stavickis – Stano...

Prabilo dramatiškai iš Šiaurės Korėjos pabėgęs karys, jis – generolo sūnus (4)

Šiaurės Korėjos karys, kuris pernai lydimas kulkų pabėgo į Pietų Korėją , yra generolo...

Dar tik lapkritis, o namus jau papuošė tūkstančiais kalėdinių lempučių: tikslas priverčia susigraudinti

Šeima transformavo savo namą į kalėdinę pasakų šalį panaudodami 30 tūkstančių...

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (296)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (43)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta? (80)

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....