Būsto prieinamumas. Kaip didins būsto prieinamumą, Vyriausybė ketina apsispręsti turėdama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2021-2022 m. planuojamo atlikti tyrimo rekomendacijas. Kol šio tyrimo išvados nėra aiškios, priemonių plane nepaminėti du aspektai, kurių vienas jau netrukus gali turėti lemiamos įtakos būsto pasiūlai.
Pirmiausia – tai plėtra valstybinėje žemėje. Šiandien dauguma sklypų miestuose priklauso valstybei. Dėl neaiškių žemės naudojimo sąlygų ir nenuspėjamų mokesčių plėtotojai tokių sklypų vengia, o susiklosčiusi situacija augina įtampą naujo būsto pasiūloje, kas atsiliepia ir galutinėms kainoms. Jeigu bus priimtas dabar svarstomas Žemės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4274(2), naujos statybos kelsis į priemiesčius, kur daugiau privačių sklypų, arba brangs dar labiau. Atskirais skaičiavimais – bent 15 proc.
Vienas iš priemonių plano tikslų – patikslinti teisinį reguliavimą ir skatinimo mechanizmus, siekiant paspartinti teritorijų konversiją ir pertvarką miestuose. Tačiau tą bus sunku padaryti, nes dauguma apleistų teritorijų šiandien yra minėtuose valstybės valdomuose sklypuose, o už planavimą ir mokesčius atsakinga savivalda.
Antra priemonių plane neaptarta priemonė būsto prieinamumui gerinti – municipalinis būstas. Tai savivaldybėms priklausantis žemiau nei rinkos kaina nuomojamo būsto fondas. Ilgam laikotarpiui pigiau nei rinkoje tokį būstą gali išsinuomoti miestui reikalingų, tačiau mažiau apmokamų specialybių atstovai: mokytojai, gydytojai, gaisrininkai ar pan. Municipalinis būstas taip pat prisidėtų prie skaidrios, apskaitomos nuomos rinkos sukūrimo.
NT apmokestinimas. Priemonių plane užsimenama apie NT mokesčių peržiūrą, tačiau nėra aiškiai aptariamas vieningas ir visuotinis NT mokestis. Tokį NT apmokestinimą palaiko Europos Komisija, Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, kartu su vietos specialistais. Šiuo metu Lietuvoje galioja vadinamas prabangos mokestis, apmokestinamas asmens NT virš 150.000 eurų ribos ir renkamas į valstybės biudžetą. Bet toks principas klaidingas savo dvasia: jis turi būti mokamas visų NT šeimininkų nuo tam tikros vertės, galbūt su išimtimi pirmajam būstui ir surenkamas į savivaldybės biudžetus. O iš čia pinigai būtų skiriami socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai gerinti – taip auginant miestą ir mokesčių mokėtojų NT vertę.
Miestai galėtų tapti žemės šeimininkais. Pristatomame priemonių plane numatyta peržiūrėti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas ir pagal galimybes jas perduoti savivaldybėms. Šiandien miestai neturi įrankių savo žemės valdymui, dėl ko apsunkinta miestų plėtra ir investicijų pritraukimas. Jeigu miestams pavyks tapti žemės mieste šeimininkais, tai turėtų smarkiai prisidėti prie plėtros procesų skaidrumo, greičio ir efektyvumo.
Platesnės finansavimo galimybės. Sveikintinas Vyriausybės noras užtikrinti platesnį viešos ir privačios partnerystės naudojimą. Lietuvoje nelengvai įsibėgėjantis finansavimo modelis – Vakarų šalyse patvirtina ilgametė praktika plėtoti valstybei reikalinga socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą. Nors šiandien šis principas labiausiai taikomas kariniams objektams sukurti, galima tikėtis, kad gera patirtis bus perkelta ir į darželių, mokyklų, ar kitos socialinės infrastruktūros kūrimą.
Efektyviau valdomas valstybės turtas. Valstybės valdomo turto reforma per paskutinius metus pasistūmėjo į priekį. Nuo šių metų pradžios apie 140 valstybės institucijų, turinčios apie 600 tūkst. kv. m naudojamo ploto jį privalo nuomotis, o ne valdyti panaudos pagrindais kaip iki šiol. Pagrindinis tokios pertvarkos tikslas buvo iki 2030 m. sumažinti vienam valstybės tarnautojui tenkantį plotą nuo 26 iki 20 kv.m. Palyginimui – verslo nuomojamuose biuruose šis rodiklis maždaug per pusę mažesnis.
Todėl ši reforma galėtų būti ambicingesnė – taikoma platesne apimtimi, o valstybės įmonės raginamos nuomotis patalpas ne tik efektyviau, bet ir energiškai efektyviuose ir tvariuose pastatuose.
Daug dėmesio priemonių plane skiriama renovacijai. Žadama valstybės parama seną būstą renovuojantiems gyventojams, sukurti vieno langelio principą, skaitmenizuoti procesus ir skatinti kvartalinę renovaciją. Jeigu tai pavyktų įgyvendinti, tai būtų vienas iš esminių postūmių atnaujinant miestus. Nes norint tai padaryti efektyviai, būtina spręsti parkingo, poilsio zonų ir kitas istoriškai senos statybos kvartaluose vyraujančias problemas.
Paprastesnis reglamentavimas. Nuo sovietinių laikų esame paveldėję labai detalų ir inertišką statybų reglamentavimą, todėl Vyriausybės planai apjungti giminingus teisės aktus, taip mažinant jų skaičių, vengti besidubliuojančių procedūrų ir nuosekliai judėti link Statybų kodekso, leistų turėti sistemingą ir aktualų teisinį reglamentavimą. NT plėtrai reikalingas ir plane numatytas siekis parengti teisės aktus, reikalingus statybų skaitmenizavimui ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodų taikymui.
