aA
Įvertinus paviešintą Vyriausybės nuostatų įgyvendinimo planą, galima pasveikinti ministrų kabinetą už ryžtą daugiau dėmesio skirti efektyviam valstybės turto valdymui ar judėti link Statybų teisyno kūrimo, tačiau pamiršti esminiai klausimai, kurie būsto prieinamumą gali sumažinti jau visai netrukus.
Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Būsto prieinamumas. Kaip didins būsto prieinamumą, Vyriausybė ketina apsispręsti turėdama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2021-2022 m. planuojamo atlikti tyrimo rekomendacijas. Kol šio tyrimo išvados nėra aiškios, priemonių plane nepaminėti du aspektai, kurių vienas jau netrukus gali turėti lemiamos įtakos būsto pasiūlai.

Pirmiausia – tai plėtra valstybinėje žemėje. Šiandien dauguma sklypų miestuose priklauso valstybei. Dėl neaiškių žemės naudojimo sąlygų ir nenuspėjamų mokesčių plėtotojai tokių sklypų vengia, o susiklosčiusi situacija augina įtampą naujo būsto pasiūloje, kas atsiliepia ir galutinėms kainoms. Jeigu bus priimtas dabar svarstomas Žemės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4274(2), naujos statybos kelsis į priemiesčius, kur daugiau privačių sklypų, arba brangs dar labiau. Atskirais skaičiavimais – bent 15 proc.

Vienas iš priemonių plano tikslų – patikslinti teisinį reguliavimą ir skatinimo mechanizmus, siekiant paspartinti teritorijų konversiją ir pertvarką miestuose. Tačiau tą bus sunku padaryti, nes dauguma apleistų teritorijų šiandien yra minėtuose valstybės valdomuose sklypuose, o už planavimą ir mokesčius atsakinga savivalda.

Antra priemonių plane neaptarta priemonė būsto prieinamumui gerinti – municipalinis būstas. Tai savivaldybėms priklausantis žemiau nei rinkos kaina nuomojamo būsto fondas. Ilgam laikotarpiui pigiau nei rinkoje tokį būstą gali išsinuomoti miestui reikalingų, tačiau mažiau apmokamų specialybių atstovai: mokytojai, gydytojai, gaisrininkai ar pan. Municipalinis būstas taip pat prisidėtų prie skaidrios, apskaitomos nuomos rinkos sukūrimo.

NT apmokestinimas. Priemonių plane užsimenama apie NT mokesčių peržiūrą, tačiau nėra aiškiai aptariamas vieningas ir visuotinis NT mokestis. Tokį NT apmokestinimą palaiko Europos Komisija, Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, kartu su vietos specialistais. Šiuo metu Lietuvoje galioja vadinamas prabangos mokestis, apmokestinamas asmens NT virš 150.000 eurų ribos ir renkamas į valstybės biudžetą. Bet toks principas klaidingas savo dvasia: jis turi būti mokamas visų NT šeimininkų nuo tam tikros vertės, galbūt su išimtimi pirmajam būstui ir surenkamas į savivaldybės biudžetus. O iš čia pinigai būtų skiriami socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai gerinti – taip auginant miestą ir mokesčių mokėtojų NT vertę.

Miestai galėtų tapti žemės šeimininkais. Pristatomame priemonių plane numatyta peržiūrėti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas ir pagal galimybes jas perduoti savivaldybėms. Šiandien miestai neturi įrankių savo žemės valdymui, dėl ko apsunkinta miestų plėtra ir investicijų pritraukimas. Jeigu miestams pavyks tapti žemės mieste šeimininkais, tai turėtų smarkiai prisidėti prie plėtros procesų skaidrumo, greičio ir efektyvumo.

Platesnės finansavimo galimybės. Sveikintinas Vyriausybės noras užtikrinti platesnį viešos ir privačios partnerystės naudojimą. Lietuvoje nelengvai įsibėgėjantis finansavimo modelis – Vakarų šalyse patvirtina ilgametė praktika plėtoti valstybei reikalinga socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą. Nors šiandien šis principas labiausiai taikomas kariniams objektams sukurti, galima tikėtis, kad gera patirtis bus perkelta ir į darželių, mokyklų, ar kitos socialinės infrastruktūros kūrimą.

Efektyviau valdomas valstybės turtas. Valstybės valdomo turto reforma per paskutinius metus pasistūmėjo į priekį. Nuo šių metų pradžios apie 140 valstybės institucijų, turinčios apie 600 tūkst. kv. m naudojamo ploto jį privalo nuomotis, o ne valdyti panaudos pagrindais kaip iki šiol. Pagrindinis tokios pertvarkos tikslas buvo iki 2030 m. sumažinti vienam valstybės tarnautojui tenkantį plotą nuo 26 iki 20 kv.m. Palyginimui – verslo nuomojamuose biuruose šis rodiklis maždaug per pusę mažesnis.

Todėl ši reforma galėtų būti ambicingesnė – taikoma platesne apimtimi, o valstybės įmonės raginamos nuomotis patalpas ne tik efektyviau, bet ir energiškai efektyviuose ir tvariuose pastatuose.

Daug dėmesio priemonių plane skiriama renovacijai. Žadama valstybės parama seną būstą renovuojantiems gyventojams, sukurti vieno langelio principą, skaitmenizuoti procesus ir skatinti kvartalinę renovaciją. Jeigu tai pavyktų įgyvendinti, tai būtų vienas iš esminių postūmių atnaujinant miestus. Nes norint tai padaryti efektyviai, būtina spręsti parkingo, poilsio zonų ir kitas istoriškai senos statybos kvartaluose vyraujančias problemas.

Paprastesnis reglamentavimas. Nuo sovietinių laikų esame paveldėję labai detalų ir inertišką statybų reglamentavimą, todėl Vyriausybės planai apjungti giminingus teisės aktus, taip mažinant jų skaičių, vengti besidubliuojančių procedūrų ir nuosekliai judėti link Statybų kodekso, leistų turėti sistemingą ir aktualų teisinį reglamentavimą. NT plėtrai reikalingas ir plane numatytas siekis parengti teisės aktus, reikalingus statybų skaitmenizavimui ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodų taikymui.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Gintaras Černius: Ar verta jaudintis dėl finansų?

Nors, ekonomistų teigimu, palyginti ilgą laiką gyvenome „aukso amžiuje“, dauguma žmonių...

Eduardas Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti?

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes,...

Vilius Juzikis. Lietuvos vežėjams iššūkiai dėl karo Ukrainoje dar tik prasideda

Pokyčiai, susitelkimas ir nežinomybė – taip būtų galima apibūdinti Lietuvos vežėjų...

Vaiva Mašidlauskienė. Augant išlaidoms, verslas didina kainas vartotojams: ką šiems reikėtų žinoti

Pastaruoju metu kylant elektros energijos, kuro ir šildymo kainoms, į tai priversti reaguoti ir...

Laura Ryzgelytė. Naujos konkurencijos teisės taisyklės tiekėjams ir platintojams: daugiau aiškumo ar rizikų verslo atstovams?

Europos Komisija gegužės 10 d. priėmė naujas taisykles, taikomas vertikaliesiems susitarimams,...

Top naujienos

Maršalo fondo ekspertė: Lietuvos sprendimas apstulbino kinus nemano, kad JAV paseks Lietuvos pavyzdžiu  (10)

Maršalo fondo Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser sako nemananti, kad JAV pervadintų...

Kritikuoja kompensacijas elektros vartotojams: valstybės pinigai nuguls tarpininkų kišenėse (2)

Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo antrasis etapas artėja prie pabaigos, bet dar...

Šaltiniai: Turkija blokuoja Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO derybas Erdoganas iškėlė sąlygą (3)

Turkija blokuoja Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO derybų pradžią, trečiadienį dpa patvirtino...

Medikai mato atsiveriančią problemą: jei taip bus ir toliau, daugės kyšių, o pacientai tik kentės (3)

Kovo mėnesį per visą Lietuvą nuskambėjo žinia, kad buvusiam Santaros klinikų vadovui gydytojui...

Karas Ukrainoje. Rusija iš „Azovstal“ evakuotiems kariams nieko gero nežada: pasirodė nežmoniškų siūlymų Zelenskis: Ukrainos šiaurė jau išvaduota, atgauname Charkivo sritį (6)

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Krepšinio Eurovizijoje – lūkestis dėl Ukrainos, Šaro alkis ir pažadas Belgrade specialiai „Delfi“ iš Belgrado

Krepšinio Eurovizija – taip galima įvardinti keturių dienų krepšinio fiestą Belgrade,...

Tiesioginė transliacija / Iš esmės: ar Vytautui Landsbergiui reikia suteikti valstybės vadovo statusą?

Į seimo darbotvarkę grįžęs klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo profesoriui...

Iš Ukrainos – nauja prognozė dėl karo: iš tikrųjų viskas toli gražu ne taip (4)

Ukraina Rusiją įveiktų per penkis mėnesius. Tokią prognozę per interviu Dmitrijui Gordonui...

Delfi PliusKarolis Paulavičius

Nenugalėtas boksininkas iš Aušvico: nacių pramoga tapusiame bokso ringe jis kovėsi už gyvybę

Tai nebuvo įprastas bokso ringas, tai vieta, kuri dvelkė mirtimi. 1943-iaisiais jį sulaikė nacių...

Stuburo išvaržą turinčiai Kristinai viskas pasikeitė per vieną naktį – su siaubu prisimena tą nenumalšinamą skausmą ir dingusius kūno pojūčius Profesoriaus komentaras

Kristinai, mūsų pašnekovei, stuburo išvarža išoperuota prieš trejus metus. Tačiau šimtu...