Sparčiai augantis susirgimo COVID-19 atvejų skaičius rudenį privertė daugelį šalių laikytis griežtesnių saugumo reikalavimų ir smarkiai apriboti paslaugų teikimą. Visgi gera žinia ta, kad antrosios bangos poveikis ekonomikai yra mažesnis nei pirmosios 2020 m. pavasarį. Gamintojai šįkart nusiteikę optimistiškiau – BVP traukimasis sulėtėjo, mažėja nedarbo lygis, į buvusį lygį grįžo pasaulinės prekybos apimtis.
Visgi pasaulio ekonomika atsigauna netolygiai. Ribotas vakcinos prieinamumas ir abejonės dėl labiau užkrečiamų koronaviruso mutacijų reiškia, kad kai kurie ekonomikos ribojimai išliks bent iki pavasario. Tad ūkis šiemet atsigaus lėčiau, nei prognozuota.
Baltijos šalys vis dar lenkia Europą
Baltijos šalių ekonomikos atsigavimas 2020 m. antrą pusmetį buvo netikėtai spartus, todėl pernai metų nuosmukis bus gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Palyginti su ankstesniais metais, 2020 m. trečią ketvirtį euro zonos BVP susitraukė 4,4 proc., o Lietuvos BVP ketvirtą ketvirtį mažėjo 1,3 proc., Latvijos BVP smuko 1,4 proc., Estijos – 1,9 procento.
Tiesa, padėtis skirtinguose ekonomikos sektoriuose nevienoda. Per 2020 m. trečią ketvirtį gamybos ir prekybos apimtis grįžo į ankstesnį lygį, tačiau situacija paslaugų sektoriuje išliko sudėtinga, o nauji apribojimai ją dar labiau pablogino. COVID-19, atrodo, yra sezoninė liga, sergamumas ja padidėjo prasidėjus šaltajam metų sezonui. Tai skatina tikėtis, kad užsikrėtimo atvejų pavasarį sumažės, nors kai kurių ribojimų gali tekti laikytis net iki balandžio arba gegužės.
Gera žinia yra ir tai, kad po pirmosios bangos paslaugų sektorius atsigavo labai sparčiai, todėl galime to paties tikėtis ir pasibaigus antrajai. Žinoma, svarbi sąlyga yra masinis vakcinavimas.
Ekonomikos nuosmukis antrosios bangos metu – mažesnis
Antroji COVID-19 banga Baltijos šalyse tikriausiai sukels dar vieną ekonomikos nuosmukį, tačiau jis bus kur kas mažesnis nei pernai pavasarį. Baltijos šalių verslo savininkų optimizmas lapkričio ir gruodžio mėnesiais šiek tiek sumažėjo, tačiau nuotaikos išlieka kur kas geresnės negu pirmosios bangos metu. Kitaip negu per pirmąją pandemijos bangą, nuotaikos blogėjo tik paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriuose, kuriuos nauji apribojimai paveikė tiesiogiai.
Statybos ir gamybos verslo savininkų optimizmas labai nesikeitė. Stabilumą gamybos sektoriuje patvirtina ir elektros energijos suvartojimas gruodžio bei sausio mėnesiais. Be to, atsiskaitymų kredito kortelėmis apimtis taip pat rodo, kad išlaidos antrosios bangos metu išliko daugmaž stabilios. Kredito kortelių apyvarta pirmosiomis sausio savaitėmis buvo didesnė nei per pirmąją bangą. Atrodo, kad mažesnes išlaidas paslaugoms šį kartą pakeitė išaugusios išlaidos įvairioms prekėms.
Infliacija augins vartojimo prekių kainas
Šiuo metu infliacija Baltijos šalyse yra artima 0 proc., nes dėl COVID-19 įvestų ribojimų ekonominės veiklos mastas yra sumažėjęs. Visgi tikėtina, kad šiais metais infliacija augs. Nors pasaulinės ekonomikos krizės tikimybė išlieka, o padidėjęs nedarbo lygis pristabdo darbo užmokesčio ir kainų augimą, visame pasaulyje jau kyla išteklių kainos. Pavyzdžiui, maisto kainos pasaulyje nuo 2020 m. pavasario padidėjo 20 proc., naftos – 40 proc., kai kurie metalai pabrango daugiau nei 50 procentų.
Per antrą metų pusmetį infliacija spartės dėl numatomo pasaulinės ekonomikos atsigavimo ciklo, žinoma, jeigu skiepijimo tempas nelėtės ir COVID-19 pandemija bus įveikta iki rudens. Trumpalaikį kainų augimą gali lydėti ilgesnės trukmės infliacija, susijusi su ekonomikos monetarinio ir fiskalinio skatinimo priemonėmis. Dėl tokių paskatų JAV pinigų pasiūla (M3) pernai išaugo maždaug 25 proc. – tai didžiausias šuolis nuo Antrojo pasaulinio karo, o pinigų pasiūla euro zonoje padidėjo apie 10 proc. – sparčiausiai nuo 2008-ųjų.
Vartojimo prekių kainų infliacija kol kas nepalietė, sulėtėjo vartojimas. Kita vertus, reikia prisiminti, kad, net po 2008–2009 m. finansų krizės rekordiškai nukritus palūkanų normoms, centrinių bankų vykdomas finansinio turto pirkimas ir didelis fiskalinis deficitas kėlė nerimą dėl infliacijos, tačiau taip galiausiai neįvyko.
Padėtis darbo rinkoje geresnė, nei prognozuota
Nedarbas Baltijos šalyse 2020 m. augo mažiau, nei tikėtasi: trečią metų ketvirtį Lietuvoje jis buvo 9,3 proc., Latvijoje – 8,4 proc., Estijoje – 7,7 procento. Antrosios COVID-19 bangos metu nedarbas Baltijos šalyse vėl paaugo, tačiau mažiau nei pavasarį. Be to, darbo užmokestis Baltijos šalyse 2020 m. ir toliau didėjo. Remiantis oficialiosios statistikos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2020 m. buvo net 10,4 proc. didesnis nei 2019 m., darbo užmokestis augo ir Latvijoje bei Estijoje – atitinkamai 5,9 proc. ir 3,2 procento. Visgi faktinės pajamos didės kur kas mažiau, nei būtų galima prognozuoti pagal vidutinį darbo užmokestį – tai lems sumažėjęs užimtumas ir mažesnis dirbtų valandų skaičius.
Santaupų bankuose taip pat sparčiai daugėjo
Nepaisant ekonomikos nuosmukio, namų ūkių indėliai Baltijos šalyse 2020 m. didėjo 12–14 proc., o verslo klientų indėliai Lietuvoje išaugo net 36 procentais. Tai rodo, kad Baltijos šalyse yra laisvų pinigų, kurie, turint omenyje galimą infliaciją, galėtų būti panaudoti vartoti ar investuoti. Per krizę sukauptos papildomos santaupos yra vienas veiksnių, galinčių paskatinti greitą vartojimo paslaugų sektoriaus atsigavimą antroje metų pusėje.
Spartesnio ekonomikos pagerėjimo tikimasi tik metų viduryje
Remiantis mūsų skaičiavimais, BVP kritimas paskutinį 2020 m. ir pirmą 2021 m. ketvirčiais bus kur kas mažesnis, nei buvo 2020 m. pavasarį, nors, kaip jau dabar aišku, apribojimai dėl COVID-19 bus taikomi iki pat pavasario. Pirmas šių metų pusmetis gerokai skirsis nuo antro, tačiau bendras šių metų BVP augimas Baltijos šalyse sudarys apie 2–3 procentus. Nerimą kelia tai, kad pernai fiksuotas augimas šiemet sulėtėjo sektoriuose, kurių COVID-19 pandemija tiesiogiai nepaveikė, pavyzdžiui, IT paslaugų.
Didžiausia rizika šiuo metu susijusi su masinio skiepijimo sėkme ir ar skiepai veiksmingai apsaugos nuo naujų viruso mutacijų. Tačiau nepamirškime ir kitų rizikų, galinčių paveikti ekonomikos atsigavimą – tai ir nepagrįstas optimizmas finansų rinkose, augant infliacijai stiprėsiančios abejonės ekonomikos skatinimo politikos tvarumu, geopolitinė situacija ir prekybos konfliktai, šalių ir įmonių skolų lygis.
Visgi žvelgdami į ateitį galime tikėtis, kad 2022-ieji gali tapti labai gerais metais, nes į ekonomiką bus įlietos didelės ES investicijos, tad BVP Baltijos šalyse kils dvigubai daugiau, nei prognozuojama šiemet – 5 procentais.
