aA
Ekonomikos sukrėtimai be įvairiausių išbandymų jos dalyviams įdomūs ir tuo, kad suformuoja netikėtas galimybes. Dabartinis laikotarpis – ne išimtis: verslo žiniasklaida jau mirga pranešimais apie įmones, kurios sugebėjo greitai ir sklandžiai pagrindiniu pardavimų kanalu paversti elektroninę erdvę bei atitinkamai transformuoti tiekimo grandinę. Tiesa, ar ta sėkmė ilgalaikė? Ar krizės metu patiriamos transformacijos išliks tvaria veikla?
Marius Taparauskas
Marius Taparauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš atsakant į šiuos klausimus, reikia pažymėti, kad kalbame apie kontekstą, kuriame anksčiau prasilenkdavę interesai dabar sutampa. Ikipandeminiais laikais konkurencinio pranašumo vaisius užtikrindavusi prekybos įmonių nuosava logistika įvedus apribojimus virto fiksuotų kaštų peiliu po kaklu. O prekybininkų poreikius iki galo atitinkančio sprendimo anksčiau negalėjusioms pasiūlyti trečiųjų šalių logistikos įmonėms plačiai atsivėrė perspektyva pirmosioms nusigriebti grietinėlę sparčiai populiarėjančios paslaugos rinkoje.

Toks aplinkybių sutapimas gali tapti stipriu postūmiu užmegzti pokriziniu laikotarpiu daugybei verslų itin svarbiais tapsiančius santykius.

Vartotojų įpročiai keičiasi negrįžtamai

Akivaizdu – vartotojų įpročiai transformuojasi negrįžtamai ir į elektroninę erdvę teks sukti visiems, o kiekvienas iš Vyriausybės rūmų atskriejantis karantino pratęsimas šią tendenciją tik pagilins. Keičiantis prekybos modelio koncepcijai, viena iš pirmųjų sričių, kurioje reikalingi greiti, ryžtingi ir efektyvūs sprendimai – tiekimo grandinės pritaikymas naujajam modus operandi.

Nuosavas transportas, sandėliai, IT sprendimai ir darbuotojai ikipandeminės ekonomikos laikais prekybininkams leido į savo sąskaitą įsirašyti daugiau pliusų nei minusų: itin aukšto jautrumo tiekimo grandinė leido aukštai iškelti aptarnavimo lygio kartelę ir taip vartotojų akyse įgyti ne vieną konkurencinį karmos tašką. Akivaizdu, kad daugeliu atveju toks verslo vadovų pasirinkimas buvo strateginis sprendimas.

Tačiau žiemos pabaigoje tradicinėms tiekimo grandinėms ėmus eižėti, o prie stringančios pasiūlos problemų prisidėjus ir galvos skausmui dėl paklausos duobių, nuosavą logistiką turinčių prekybos įmonių fiksuoti kaštai ėmė slėgti skausmingu svoriu. Ši situacija ypatinga ir tuo, kad prekybininkų nepaguos mintis apie krizės laikinumą – šį kartą išgyvename ne nuosmukį, o transformaciją, kurios metu vyksta negrįžtami pokyčiai vartotojų įpročiuose.

Deja, situacijos neapibrėžtumas trukdo tiksliai nustatyti, kokio tipo ir jautrumo tiekimo grandinės dominuos ateityje, tad ir strateginius sprendimus šioje srityje priimti nėra lengva. Bet ruoštis tam reikia jau dabar.

Vadovėlinė išeitis su papildomomis sąlygomis

Pastaruoju metu Lietuvos trečiųjų šalių logistikos rinka stagnavo: miglota paklausa neskatino paslaugos teikėjų investuoti ir ženkliai stiprinti produktą, o nematydamos tinkamų sprendimų prekybos rinkos žaidėjos stengėsi tiekimo grandinės klausimus spręsti savarankiškai. Tačiau situacija dramatiškai keičiasi: sulig dėl viruso pandemijos įvesto karantino apribojimais trečiųjų šalių logistikos įmonių srautai ženkliai krito – vis dėlto, tai yra sritis, kuri viena pirmųjų patiria krizių poveikius.

Kita vertus, čia pat mindžikuoja daugybė potencialių klientų, kuriems gyvybiškai privalu operatyviai mažinti fiksuotų kaštų eilutę ir iš naujo užtikrinti sklandų tiekimo grandinių veikimą. Tokiomis neapibrėžtumo aplinkybėmis joms trečiųjų šalių logistikos paslaugos tampa tiesiog vadovėline išeitimi. O ir susitarti dėl finansinių sąlygų turėtų būti paprasčiau nei ekonomikos piko laikotarpiu.

Tad netikėtai sutapę dviejų pusių interesai gali suformuoti tvarias partnerystes, tačiau tam dar reikia keleto sąlygų išpildymo. Vienas didžiausių klausimų – kiek logistikos žaidėjų išdrįs nedelsiant transformuoti savo veiklą ir orientuoti ją į elektroninės prekybos operatorius? Iki šiol tokių turėjome vienetus. Kita vertus dar neseniai ir krepšinį galėjome žiūrėti tūkstantinėje minioje, o dabar tai atrodo sunkiai įtikėtina mintis šiame naujame pasaulyje.

Elektroninės prekybos segmento ir tradicinės mažmenos poreikiai reikalauja skirtingų kompetencijų, kitokio pobūdžio sandėlio aptarnavimo, tačiau pirmosios efektyviai prisitaikiusios įmonės turi puikias galimybes įsitvirtinti svarbioje nišoje ir tapti srities lyderėmis.

Transformacijai – strateginė reikšmė

Greitis, mobilumas, lankstumas ir nuolatinis paslaugų tobulinimas – šios savybės bus kertinės artimiausios ateities logistikos rinkos žaidėjams elektroninės prekybos pasaulyje, todėl be efektyvaus skaitmeninių paslaugų išnaudojimo jų užtikrinimas atrodo sunkiai įmanomas. Logistikos įmonės neišsivers be investicijų tiek į valdymo sistemų kokybės ir duomenų keitimosi su užsakovais tobulinimą, tiek į dalies procesų automatizavimą, lemiantį aukštesnį veiklos efektyvumą.

Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos jau dabar suteikia galimybes, užtikrinančias nuolatinį paslaugos kokybės kartelės kėlimą, o konkurencinio pranašumo paieška palaipsniui pereinant prie masinės elektroninės komercijos turėtų tik paspartinti visuotinį jų diegimą. Kaip ir kitose srityse, galimybė sugeneruoti ir apdoroti didesnį duomenų kiekį leis kurti naujas skaitmenines paslaugas ir gerinti ne tik klientų patirtis, bet ir pačios tiekimo grandinės kokybę.

Suprantama, transformacijų procesas gali būti nelengvas ir greičiausiai bus neapsieita be išorės specialistų pagalbos: prireiks sumodeliuoti ne tik dabartinius procesus, bet ir numatyti, kaip jie keisis ateityje, kaip tai paveiks paslaugų teikimo sąlygas, koks bus kainodaros mechanizmas keičiantis paslaugoms. Tam prireiks aukštos kompetencijos įsitraukimo tiek iš paslaugų teikėjų, tiek iš klientų pusės.

Vis dėlto tikiu, kad netrukus išvysime ne vieną tokį pokytį ir užsimezgusius naujus santykius. Svarbu nepamiršti ilgalaikių kontraktų gerųjų praktikų ir šiam klausimui įmonėje suteikti strateginę reikšmę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Jurgita Navikienė. Iš mažosios bendrijos nariui išsiimti 100 tūkst. eurų per metus – misija įmanoma (1)

Kaip iš savo mažosios bendrijos ( MB ) išsiimti nei daugiau, nei mažiau – būtent 100 000...

Mārtiņš Āboliņš. Baltijos šalyse tikimasi greito ekonomikos atsigavimo (1)

Nepaisant to, kad pasaulis tebėra COVID-19 pandemijos gniaužtuose, globali ekonominė situacija...

Elena Leontjeva. Išsaugokime žmonėms galimybę kaupti senatvei (2)

Privačiam pensijų kaupimui ir gyvybės draudimui vėl iškilo pavojus. Mokesčių atskaitymai į...

Tomas Kontautas. Lietuva imasi vystyti tvariųjų finansų modelį: ar pavyks pakartoti fintech sėkmės istoriją? (1)

Klimato kaitai keliant vis didesnius iššūkius, Europos Sąjunga pernai pristatė veiksmų...

Inga Langaitė. Lietuvos startuoliai ant didelių permainų slenksčio (1)

Apie Lietuvos startuolių rūpesčius ir džiaugsmus, mūsų šalies įstatymų spragas ir...

Top naujienos

Daktaras Rauba nurodė ypač veiksmingą būdą, kaip sumažinti virusų kiekį nosies gleivinėje: nekainuoja nieko (9)

Estijoje vaistines pasiekė nosies purškalas, kuris, esą, padeda laikinai apsisaugoti nuo...

Prieš liepą įsigaliosiantį draudimą – likučių išpardavimas dalyje parduotuvių (50)

Nuo liepos 3 dienos parduotuvėse Lietuvoje nebebus galima įsigyti daugelio vienkartinių plastiko...

Profesorius Skurvydas paaiškino, kuo rizikuoja nejudantys: padidėja rizika susirgti net 26 vėžinėmis formomis, kenčia smegenys (25)

Prieš metus prasidėjęs koronaviruso protrūkis greitai apėmė net ir mažiausius pasaulio kampus....

Jau ne tik Indija: virtinėje šalių – šokiruojantys pokyčiai dėl koronaviruso (196)

Ne tik Indija patiria vadinamąjį koronaviruso cunamį. Naujos nuožmios COVID-19 bangos talžo...

Vilniuje atsiradus papildomų „Vaxevria” dozių skiepui kviečiami registruotis 35 metų ir vyresni žmonės (134)

Šeštadienį Vilniuje atsiradus daugiau kaip tūkstančiui „AstraZeneca“ vakcinos dozių,...

Giedrius Drukteinis | D+

Pasmerktasis prancūziškos „išdavikų mašinos“ kūrėjas: dėl jo vardo reabilitacijos palikuonims teko kovoti visą gyvenimą

Iš visų didžiųjų prancūziškų automobilių kompanijų įkūrėjų, Louis Renault likimas buvo,...

Ministras: per šį mėnesį visi kariai bus gavę bent vieną COVID-19 skiepo dozę

Gavus pakankamą vakcinų kiekį, šį mėnesį tikimasi pirmąja vakcinos doze paskiepyti visus...

Šiems darbuotojams pandemija kito labai negailestingai: masiniai atleidimai ir per pus sumažėję atlyginimai (82)

Kokioms profesijoms pandemija kirto skaudžiausiai? Menininkai, rašytojai, užsidarius kavinėms –...

Lietuvoje nustatyti nauji 1486 koronaviruso atvejai, 4 žmonės mirė papildyta 10.02 (389)

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė...

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (374)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...