aA
Lietuvoje vyksta diskusijos dėl draudimo auginti kailinius žvėrelius. Tokios diskusijos vyksta kelis dešimtmečius Europoje ir yra labai daug praktikos, kai kur yra priimti sprendimai drausti, tačiau įgyvendinimo keliai skirtingi. Daugiausia Lietuvoje tai aktualu audinių fermoms, kurios turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje ir valdo 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos, priklausomai nuo metų.
Marius Dubnikovas
Marius Dubnikovas
© DELFI / Andrius Ufartas

Gali būti, kad draudimo sprendimas bus priimtas, tačiau kyla klausimas, kokiu keliu: kiek reikės kompensacijų, kaip bus perkvalifikuoti ūkiuose dirbantys žmonės ir kaip bus utilizuotos fermos, jei toks sprendimas bus priimtas.

Visų pirma, reikia pasakyti, kad valdantieji gali priimti sprendimą drausti vieną ar kitą verslą dėl moralinių ar vertybinių motyvų, tačiau tokie sprendimai yra brangūs ir turi būti lydimi ištisų kompensacinių sistemų. Negalima tiesiog pasakyti, kad iki šiol teisėtas ir mokesčius mokantis verslas nėra norimas šalies teritorijoje – reikia nuspręsti, kaip jis bus uždaromas ir kaip jam bus kompensuotos negautos pajamos dėl priimto sprendimo.

Europoje yra 19 valstybių, kurios yra uždraudusios auginti kailinius žvėrelius. 9 verslui prarastų pajamų nekompensavo ir dešimt – kompensavo. Tarp nekompensavusiųjų yra tokios šalys kaip Kroatija, Serbija, Slovėnija, Slovakija, Bosnija ir Hercegovina, Liuksemburgas, Estija bei Latvija, kuri sprendimą atidėjo dar penkeriems metams ir bylinėjasi su įmonėmis dėl verslo sunaikinimo. Daugumoje įvardytų valstybių ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo – pavyzdžiui, Liuksemburgas 2018 metais uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nė vienos fermos.

Šalyse, kuriose šis verslas egzistavo ir buvo nutarta uždrausti, buvo mokamos rimtos kompensacijos. Kompensacijos mokamos už veislinę patelę, kuri yra ūkio ašis ir kokybės standartas. Jei panagrinėtume šalių, kurios uždarinėjo savo verslus, duomenis, tai skaičiai yra įspūdingi. Didžioji Britanija 2003 metais uždarinėjo kailinių žvėrelių verslus ir už vieną patelę mokėjo 540 eurų už vienetą to meto kursu. Airija – iki 320 eurų, Belgija – 500 eurų už vienetą, Norvegija – 500 eurų, o taip pat kompensavo fermų griovimą ir utilizavimą.

Jei Lietuvos valdantieji nuspręs pritarti verslo uždarymui, bus formuojamas precedentas, kaip politikai gali atimti verslą, nusprendę, kad šaliai ne pakeliui, ir galime išmesti 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos. Ar bus pasirinktas Rytų Europos kelias, kur nekompensuojama, ar bus pasirinktas normalus Vakarų požiūris, kur kažką uždraudus, kas buvo legalu, – reikia kompensuoti. Tai gali laukti ir kitų verslų sričių, kurios kažkokiu kampu nepatinka ar nėra patogios mažai žmonių grupei, todėl ši istorija yra labai svarbi.

Jei vis tik Lietuvos atveju būtų pasukta kompensacijų keliu, tada reikia įvardyti, kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams – mums visiems. Visų pirma, bus uždarytas verslas, kuris moka mokesčius ir įdarbina žmones regionuose, kur reikės jais pasirūpinti, ir čia skaičiai, priklausomai nuo krašto, – sunkiai apskaičiuojami. Tačiau tiesioginės kompensacijos pagal veislines pateles gali būti apskaičiuojamos. Taigi minėtos Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, Lietuvos verslams reikėtų sumokėti 230 mln. eurų, Airijos – apie 130 mln. eurų, Norvegijos – 170 mln. eurų ir t. t. Pigiausiai Lietuvai kompensuoti kainuotų olandišku pavyzdžiu, kuris Lietuvos atveju pareikalautų apie 72 milijonų eurų, tačiau ten situacija buvo išskirtinė, nes prie šio skaičiaus buvo metamos milžiniškos lėšos perkvalifikavimui ir aplinkos sutvarkymui, siekiant apskritai sumažinti auginamos gyvūnijos kiekį, kuris yra vienas tankiausių Europoje. Beje, Olandijos atveju diskusijos truko daugiau nei dešimtmetį, o draudimas įsigalios nuo kitų metų.

Šioje diskusijoje norėtųsi daugiau konstruktyvumo nei dabar. Reikia užduoti klausimus: ar Lietuvos valdininkai atimdami verslą turi kompensuoti? Ar mokesčių mokėtojai pasirengę sumokėti kelis šimtus milijonų, kad sunaikintų pasaulio lygio verslą? Visa tai yra įmanoma, tačiau reikia turėti mintyje, kad kažkurią dieną ir kitas verslas gali tapti nepatrauklus kažkokiai grupei žmonių ir precedentas tokiu atveju bus labai svarbus.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.8750

Eleonora Maciejevska. Pavasarinė dilema: būti ar nebūti sodininkų bendrijos nariu?

Sodininkų bendrijose prasideda aktyvusis metas: užmiesčio teritorijose esantys sodai vėl atgyja ir...

Ema Kontaraitė. Pasibaigė finansiniai metai: ar nepamiršote pateikti finansinių įmonės ataskaitų Registrų centrui?

Pasibaigė finansiniai metai, taigi akcinės bendrovės po truputį turėtų teikti Registrų centrui...

Raminta Stravinskaitė. Teisė susipažinti su asmens duomenimis: kokias ribas gali nubrėžti verslas?

Versle gali dažnai kilti su asmens duomenimis susijusių situacijų, kuomet pagrįstai kyla klausimas...

Kotryna Tomkevičiūtė. Inovacijos švietimo srityje: kodėl jų reikia ir kaip atliepti XXI a. rinkos poreikius?

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau įsibėgėjo, tad darbuotojų paklausa darbo rinkoje keičiasi...

Ana Šurpickaja. Užsieniečių įdarbinimas: kokias klaidas dažniausiai daro darbdaviai?

Užsieniečių įdarbinimo klausimai šiandien yra aktualūs daugeliui įmonių, tačiau darbdaviai...

Top naujienos

Pirmosios interviu akimirkos pribloškė ilgai viešumoje nesirodžiusį Rusijos ambasadorių (1)

Rusijos ambasadorius Australijoje Aleksejus Pavlovskis po ilgos pertraukos bendravo su žiniasklaida....

Alytiškė pasibaisėjo elektros atjungimais: mes ne kaimiečiai ir ne durneliai patarimai, ką daryti

Stovintis verslas, neveikianti saulės elektrinė, per plauką išvengta gaisro – tokius patirtus...

Šokiruojanti statistika: suskaičiavo dingusius asmenis Lietuvoje (4)

Iš namų kasmet dingsta vien po kelis tūkstančius vaikų. Dėl kokių priežasčių bėgama, kiek...

Karas Ukrainoje. Pastarąją parą Ukraina 17 kartų smūgiavo į okupantų susitelkimo vietas situacija Bachmute gerėja; Rusija jau neteko apie 169 890 karių

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė manantis, kad Kinija kol kas nėra perdavusi...

Baltarusijos ir Rusijos piliečius Lietuvoje šokiravęs pasiūlymas bus tikslinamas: taip elgtis tiesiog negalima (38)

Antradienį Seimas per svarstymą balsų daugumą pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma...

Reed ir Ambrulevičius pasaulio šokių ant ledo čempionate užfiksavo geriausią karjeroje rezultatą

Pajėgiausia Lietuvos šokių ant ledo pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius Saitamoje,...

Verslas PliusEglė Girdenytė

Europos Sąjungoje – naujas užmojis: prie vairo jaunuoliai galėtų sėsti anksčiau (15)

Nors vis dažniau vairuotojai raginami atsisakyti nuosavų automobilių ir keliauti kitomis...

Rokiškyje vyrą užpuolusi trijulė išvežė jam nežinoma kryptimi

Pas rokiškėną atėję nekviesti svečiai žmogų pakvietė į lauką, kur sumušė, o netrukus jį...

Jankauskas po mačo Belgrade: nesiruošiu žaidėjams sakyti nė vieno priekaišto (1)

Lietuvos rinktinė Europos čempionato atrankos starte penktadienio vakare išvykoje 0:2 pralaimėjo...

Transliacija / Alfo didysis šou. Patiekalas, kurį vieni dievina, o kiti nedrįsta paragauti, šaldytos žuvies mitai ir valgomas vazonas šunims Kodėl neverta sandėliuoti stiklainių ir ar prieš rūšiuojant reikia juos plauti?

Šį šeštadienį Alfas kvies pasitikėti savo skonio receptoriais: dažnai akys mus paveda skonio...