Mantas Gofmanas. Dar daugiau aiškumo dėl listinguojamų įmonių reguliacinių reikalavimų

Šie reikalavimai kilo pirmiausia iš Reglamento dėl piktnaudžiavimo rinka (toliau – MAR) ir jį įgyvendinančių kitų ES teisės aktų, taip pat iš Vertybinių popierių įstatymo, LB valdybos nutarimu patvirtintų Informacijos atskleidimo taisyklių ir kitų teisės aktų.

LB patvirtinus gaires, emitentams rekomenduojame peržiūrėti savo turimas viešai neatskleistos informacijos naudojimo, valdymo ir konfidencialumo užtikrinimo taisykles ir/ar kitus vidaus dokumentus, kuriuose aptariami klausimai dėl viešai neatskleistos informacijos, jos konfidencialumo užtikrinimo, atskleidimo proceso ir kitų susijusių klausimų, kad jie būtų tinkamai priderinti ne tik prie teisės aktų reikalavimų, tačiau ir prie gairėse papildomai numatytų LB rekomendacijų.

Tai ypač svarbu, nes tiek pagal Reglamentą dėl piktnaudžiavimo rinka (MAR), tiek pagal nacionalinį reguliavimą didžiausia dalis su aptariamais klausimais susijusių įpareigojimų ir iš to kylanti atsakomybė yra numatyta būtent patiems emitentams. Taigi, jie privalo užtikrinti, kad emitento viduje ne tik būtų patvirtintos aptariamos procedūros, tačiau ir, kas svarbiausia, jos faktiškai veiktų bei būtų vykdomos atitinkamų asmenų.

Nepaisant to, kad LB buvo priėmęs nemažai papildomų gairių, išaiškinimų ir kt. teisės aktų, jau iki MAR įsigaliojimo 2016 m. liepą, emitentams, jų vadovaujamas pareigas einantiems ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims, taip pat kitiems asmenims, kurių atžvilgiu taikomas šis reguliavimas, praktikoje kildavo nemažai klausimų dėl tam tikrų įpareigojimų, pvz. dėl to, kiek ir kokio pobūdžio informacijos apie sudarytus ar planuojamus sudaryti sandorius emitentas turėtų skelbti viešai, kaip ir kokiais atvejais emitentai turėtų reaguoti į paskleistus gandus dėl jų veiklos, galimai ketinamų sudaryti sutarčių ir kt., dėl prognozių skelbimo, jei emitentas pasirenka jas skelbti, ir būtinumo jas tikslinti, kas konkrečiai turėtų būti laikomi vadovaujamas pareigas einančiais ir su jais glaudžiai susijusiais asmenimis emitente ir kt. Šių ir panašių neaiškumų padaugėjo priėmus MAR ir kitus juos įgyvendinančius ES teisės aktus, kuriais didelė dalis vertybinių popierių reguliacinių reikalavimų buvo suvienodinti ES mastu.

Gairėmis būtent ir siekiama padėti emitentams ir kitiems subjektams, kuriems taikomas reguliavimas, detalizuoti ir paaiškinti reikalavimus, remiantis geriausios ir sektinos praktikos pavyzdžiais, taip pat užtikrinti vienodą jų taikymą. Kaip ir kitais atvejais, kuomet LB ar bet kokia kita institucija teikia savo gaires ar išaiškinimus, gairės laikomos daugiau rekomendacinio pobūdžio dokumentu.

Taigi, bet kokiu atveju privaloma remtis MAR ir kituose teisės aktuose numatytomis nuostatomis ir gairės jų nepakeičia, tačiau šiuo dokumentu LB pateikia savo nuomonę ir vertinimą, kaip reikėtų traktuoti vieną ar kitą reguliacinį reikalavimą, pasidalina savo požiūriu į tam tikrų nuostatų įgyvendinimo praktiką ir teikia atitinkamas rekomendacijas.

Taip pat svarbu, kad gairėmis būtų į vieną dokumentą apjungtos ir atnaujintos iki šiol daugelyje atskirų dokumentų (pvz. Viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo taisyklių taikymo gairėse, Emitentų vadovų ir su jais glaudžiai susijusių asmenų prekybos finansinėmis priemonėmis gairėse, Ikiprekybinės ir poprekybinės informacijos skelbimo gairėse, Piktnaudžiavimo rinka nustatymo gairėse ir kituose dokumentuose) nustatytos reguliatoriaus rekomendacijos.

Iš praktinės pusės labai svarbu, kad po patvirtinimo gairės netaptų statišku dokumentu, būtų nuolatos peržiūrimos ir ateityje pildomos aktualia informacija, nauja praktika, įvyksiančiais teisinio reguliavimo ir jo taikymo pokyčiais ir kt.