Deja, tokiose situacijose net ir nepelnytai apkaltintiems verslininkams gali tekti susidurti su teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dažniausiai – turto areštu. Tad, kaip nuo jo gintis ir ką daryti su turto arešto laikotarpiu patirta žala?
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą.
Areštavus ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir banko sąskaitas, asmuo negali atsiskaityti su tiekėjais, vykdyti kitų svarbių įsipareigojimų. Tiesa, vertėtų žinoti, kad turto areštas nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio kiek sušvelnintas. Pernai įsigaliojo Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimas numatantis, jog teismas net ir esant lėšų areštui gali nurodyti, kad iš areštuotų lėšų leidžiama atlikti tam tikras operacijas ir jų mastą.
Nepagrįstas turto areštas? Surinkite įrodymus ir skųskite
Nuo turto arešto galima gintis paduodant atskirąjį skundą aukštesnės instancijos teismui. Skunde būtina nurodyti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, kokią žalą tai galėtų sukelti atsakovui.
Ginantis rekomenduotina teismui pateikti įrodymus, kad nepritaikius turto arešto nebus grėsmės teismo sprendimo įvykdymui t.y. net ir laimėjimo atveju ieškovas turėtų galimybes be vargo išieškoti priteistas sumas.
Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, bet būtina žinoti, kad skundo padavimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesustabdo.
Kuomet teismas gauna skundą dėl turto arešto, kuriame pateikiami įrodymai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nereikėjo, nes nėra jokios grėsmės (ieškinys aiškiai nepagrįstas, atsakovas turi pakankamai turto ir pan.) turi teisę jį panaikinti.
Taip pat yra dar vienas būdas išvengti turto arešto. Atsakovas gali sumokėti ieškiniu prašomą sumą į teismo depozitą, įkeisti NT prašomai sumai arba susirasti laiduotoją. Visgi, neturint prašomos sumos ar reikiamos vertės, NT lieka tik paskutinis iš minėtų variantų – laidavimas, tačiau praktikoje tai nelabai veikia, mat suradus laiduotoją reikia teismui pateikti dokumentus ir įrodyti, kad laiduotojas yra pajėgus laiduoti, o tam prireikia nemažai laiko.
Teisė į žalos atlyginimą
Pasitaiko atvejų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriama milijoninė žala, kuri gali tapti netgi įmonės bankroto priežastimi.
Žinoma, priemonė būtų efektyvi, jei paaiškėtų, kad ieškovas byloje teisus ir tokiu būdu siekė apginti savo intelektinę nuosavybę, tačiau nagrinėjant bylą gali būti priimamas sprendimas, kad ieškovo nuosavybės teisė nebuvo pažeista, o laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribojo atsakovo teises. Tuomet ir kyla klausimas, kas atlygins atsakovo patirtą žalą?
Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato galimybę atsakovui kreiptis į teismą ir reikalauti iš ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra suformavęs praktiką, kad dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo ieškovui yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė. Taigi, ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, turi numatyti, kad neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo – gali tekti atlyginti atsakovo patirtus nuostolius.
Teismo depozitas – prevencija nepagrįstiems ieškiniams
Vertėtų žinoti, kad kuomet teismas pritaiko turto areštą, galima teismo prašyti, kad šis įpareigotų ir ieškovą. Atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas užtikrintų preliminarius nuostolius – įneštų atitinkamą pinigų sumą į teismo depozitą arba pateiktų banko garantiją. Ieškovui to nepadarius iki teismo nustatyto termino, laikinosios apsaugos priemonės privalo būti panaikintos.
Ši procedūra santykinai lengvesnė ir efektyvesnė, nes leidžia užbėgti už akių nepagrįstoms laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kadangi ieškovas, jeigu jį teismas įpareigoja įnešti nemažą pinigų sumą į depozitą, jau detaliau apsvarsto, ar verta ši investicija lyginant su nauda, kurią jis gautų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
