aA
Nuo 2018 m. gegužės 25 d. ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas kiekvienam mūsų garantuos „teisę būti ištrintam (pamirštam)“ – mūsų asmeninei informacijai praradus aktualumą mes turėsime teisę prašyti, kad ji būtų pašalinta iš interneto paieškos rezultatų, socialinių tinklų ir interneto svetainių.
© Asm. albumo nuotr.

Deja, ši teisė stipriai mitologizuojama. Žemiau pateikiu populiariausius mitus.

Mitas Nr. 1. Teisė garantuoja absoliučiai visos asmeninės informacijos internete pašalinimą

BDAR garantuojama teisė nėra absoliuti.

Pirma priežastis – tinklinė interneto prigimtis. Informacija tuo pat metu gali egzistuoti skirtinguose tinklapiuose (per nuorodas į kitus tinklapius, citavimą, komentarus, ir pan.).

Vien tai, kad informacija bus pašalinta iš „pradinio“ tinklapio, nereiškia, kad jos nebeliks ir visose kitose vietose, kuriose ši informacija yra pacituota, nurodyta.

Antroji priežastis – mūsų privatumo poreikis balansuoja su visuomenės teise žinoti.

Gavęs prašymą panaikinti prieigą prie asmeninės informacijos, interneto paslaugų teikėjas privalės pasverti visuomenės interesą žinoti (šis neturi peraugti į smalsumą ir skandalingų žiniasklaidos antraščių vaikymąsi), įvertinti asmens privatumo lūkestį (viešas asmuo gali tikėtis mažiau privatumo) ir kitus kriterijus (pvz., viešąjį interesą edukuoti visuomenę apie grėsmes saugumui, pan.).

Trečioji priežastis – socialinė interneto prigimtis. „Google“ pašalinus su asmenvardžiais susijusių užklausų rezultatus iš paieškos rezultatų sąrašo, BBC ir kai kurie kiti internetiniai portalai paskelbia tokių „Google“ pašalintų URL sąrašą – jie ne tik lieka toliau prieinami BBC interneto archyvuose, bet skaitytojams yra papildomai primenama apie jų pašalinimą iš „Google“.

Taip provokuojamas „Streisand“ efektas (vietoje to, kad informacija būtų pamiršta, ji dar labiau eskaluojama – 2003 m. Barbra Streisand į teismą padavė fotografus, viešai publikavusius jos namo Malibu nuotraukas; ieškinys buvo atmestas, o internete patalpintų nuotraukų peržiūrų skaičius smarkiai išaugo).

Mitas Nr. 2. Teisė būti pamirštam užtikrins didesnį privatumo apsaugos lygį

„Teisė būti pamirštam“ viso labo atspindi šiuo metu nusistovėjusį balansą tarp dviejų vertybių – privatumo ir visuomenės teisės žinoti. Teisės įtakos socialiniams reiškiniams nereikėtų nuvertinti, tačiau privatumas nebeišsitenka net ir kaip socialinis reiškinys – jo subjektyvi esmė aptinkama psichologinėje kiekvieno individo įtampoje, o taip pat ir jo ekonominiame apsisprendime.

Tai primena cenzūrą, kuri tampa interneto, kaip uždaro, tačiau beveik viešo ir vis labiau lankomo sodo, realybe. Sodo, kuriame galioja savos taisyklės. Sodo, kuris toks didelis, kad lankytojai ilgainiui užsimiršta, kad už jo taip pat vyksta gyvenimas.

Laikui bėgant šio reiškinio pavidalai kinta, o objektyviai privatumo yra lygiai tiek, kiek jo užtenka vyraujančiai masei. Technologijų aušroje internetas buvo uždaras tinklas. Ilgainiui naršymo greitis, produktų įsigijimo patogumas nusvėrė naudotojų rūpestį dėl privatumo. Pastaruoju metu visuomenė vėl vis labiau nerimauja dėl savo asmeninės informacijos likimo, pastebimas atsigręžimas į save, kaip individą.

Internetinės paieškų sistemos, socialiniai tinklai ir informacinių paslaugų teikėjai susidurs su didelio srauto informacijos tikrinimu ir pretenzijų nagrinėjimu, o šiuos kaštus perkels kitiems rinkos dalyviams (reklamos agentūroms, žiniasklaidai), kurių dalis palies vartotojus (pvz., dėl to gali pabrangti internetinės žiniasklaidos abonementai ir pan.).

Mitas Nr. 3. Teisė būti pamirštam užtikrins didesnį teisinį aiškumą

Įdomu tai, kad paieškos varikliai ir socialinių tinklai tampa svarbiausiais „teisės būti pamirštam“ garantais. Tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“ nustato priimtino turinio ribas (nepainiokime su teisėtu turiniu), kurias vienodai prižiūri savo uždarame informacijos sode. Nacionaliniai teisės aktai ir jų taikymas nueina į antrą planą.

Neseniai „Facebook“ pašalino Pulitzer premijos laureato fotografiją apie Vietnamo karą, motyvuojant tuo, kad jis pažeidė socialinio tinklo turinio standartus („Facebook editorial content standards“). Nuoroda buvo pašalinta iš Norvegijos rašytojo paskyros, po to ją savo paskyroje paskelbė Norvegijos dienraštis „Aftenposten“, „Facebook“ pašalino nuotrauką ir iš jos. Galiausiai atėjo ir Norvegijos premjerės „Facebook“ paskyros eilė – nuoroda buvo pašalinta ir iš jos. Tai sukėlė nemažus debatus.

Po kurio laiko „Facebook“ pripažino, kad dėl nuotraukos poveikio ir neeilinės reikšmės, nuotraukos demonstravimo vertė atsveria visuomenės („Facebook“ bendruomenės) interesą būti apsaugotai nuo nepadoraus turinio, todėl buvo nuspręsta atstatyti prieigą prie pašalintos nuotraukos. Visai neseniai „Facebook“ užblokavo 16 amžiaus Neptūno skulptūros Bolonijoje nuotrauką, nes ji demonstruoja nuogybes. Nuotrauką savo „Facebook“ tinklapiui apie Bolonijos istoriją, įdomybes ir požiūrius buvo pasirinkusi vietinė rašytoja.

Tai primena cenzūrą, kuri tampa interneto, kaip uždaro, tačiau beveik viešo ir vis labiau lankomo sodo, realybe. Sodo, kuriame galioja savos taisyklės. Sodo, kuris toks didelis, kad lankytojai ilgainiui užsimiršta, kad už jo taip pat vyksta gyvenimas.

Teisė būti pamirštam gali sukurti savo asmeninės informacijos kontrolės regimybę. „Facebook“ sode augs tik su jo taisyklėmis suderinami augalai, bet kas nuspręs, išrauti ar palikti asmeninę piktžolę? O jeigu ji visai neblogai dera su likusiais augaliukais? O jeigu būtent dėl tokių piktžolių daugėja sodo lankytojų? O jeigu tinklas nuspręs automatiškai pašalinti kai kuriuos atviresnius mūsų „šedevrus“ (pvz., nuotraukas apsinuoginusių skulptūrų fone)?

Mitas Nr. 4. Teisė būti pamirštam turės didelį poveikį interneto turiniui

Visuotinio apsinuoginimo epochoje gali tiesiog nebelikti ką besaugoti nuo pašalinių akių. Vargu, ar interneto turiniui „teisė būti pamirštam“ darys didesnį poveikį. Jos didžiausias poveikis – mūsų kolektyvinėje pasąmonėje glūdinčiam saugumo pradui, kurį vis labiau atliepia noras pasislėpti nuo visuomenės.

Tinklinėje visuomenėje pasislėpti nėra lengva, o ir pats privatumas čia jokia ne vertybė – socialiniai tinklai kuria regimybę, kad jei tavęs nėra mūsų tinkle („mūsų sode“), tavęs nėra išvis. Visgi, kaip tik būtent dėl šios tinklinės prigimties pats tinklas nuolat atsinaujina, ir gali privatumą imti vertinti kaip madingą vertybę. Nuogalių sodui nebetenkinant jų lūkesčių, lankytojai persigrupuos, sukurdami naujas jungtis, grindžiamas pagarba diskretiškumui, privatumui. Nebemadingas sodas nusibosta ir jį lankytojai apleidžia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes?

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove?

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Mauricas: Lietuva negaus 500 mln. eurų paramos, nes yra per „pigi“ (4)

Ne paslaptis buvo tai, kad nuo 2020 metų Lietuvai mažės Europos Sąjungos (ES) finansinė parama....

Kručinskai paviešino tarnyboms įteiktą pareiškimą: toks mokymas mums yra amoralus (227)

Gintaras Kručinskas savo socialinio tinklo paskyroje paviešino pareiškimą, kurį vakar įteikė...

„MG Baltic“ byloje Landsbergis pasakojo apie susitikimus su Kurlianskiu nuolat atnaujinama (241)

Teisėjai konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui taiko išskirtines sąlygas, nors šis to...

Amerikiečių ekspertai: Rusija Ukrainoje planuoja sukelti masinę isteriją Ukrainos admirolas: Putinas dabar ypač susinervinęs (407)

Kaip rodo naujai atlikta analizė, panašu, kad Rusija ir toliau kurstys nesantaiką Ukrainoje: jau...

Geriausias amžius pastoti: įvardijo, nuo kada vaisingumas ima sparčiai mažėti (8)

Kada tinkamiausias metas pastoti ? Pasirodo, ko bepaklaustum, sulauksi skirtingų atsakymų....

Besilaukiančios Gerdos Žemaitės namuose gyva eglutė pridarė nemažai rūpesčių

Gandrų laukimo emocijomis gyvenantys Gerda ir Andrius Žemaičiai savo namuose po ilgos pertraukos ir...

Skvernelis gauna atsakymus iš žvalgybos institucijų: konservatoriams tos informacijos neteiks (334)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia iš žvalgybos subjektų jau sulaukęs pirmųjų atsakymų į...

Kas antro automobilio žibintai šviečia kreivai – paaiškino, kaip pasitikrinti patiems (29)

Lietuvos techninės apžiūros ( TA ) įmonės bei asociacija „ Transeksta “ lapkričio pabaigoje...

Paluckas: Grybauskaitė padėjo Skverneliui pradėti prezidentinę kampaniją (38)

Valdančiųjų konfrontacija su prezidente yra ryšių su visuomene akcija, skirta artėjantiems...