aA
Šių metų Davoso pasaulinis ekonomikos forumas nepraėjo be diskusijų apie pajamų nelygybę, bet panašu, kad jos įstrigusios tame pačiame rate – didinkime mokesčius, perskirstykime daugiau per biudžetus, galbūt įveskime bazines pajamas. Diskusijos diskusijom, bet turtingiausių Davoso dalyvių valdomas turtas per pastarąjį dešimtmetį tik dar labiau išaugo.
© Asmeninio albumo nuotr.

Apžvalgininkai ir ekonomistai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad problemos sprendimo verta ieškoti ir didinant konkurencingumą.

Didier Jacobas savo straipsnyje pateikia duomenis, kad JAV milijardierių turtas sparčiau auga tose srityse, kurios yra priklausomos nuo valstybės (susiję su viešaisiais pirkimais, licencijų turėjimu ir pan.) bei tose, kuriose veikia tinklo išorės poveikio (angl. network externalities) bei intelektinės apsaugos kombinacija (pvz., IT) ar nepakankamos informacijos faktorius (pvz., finansai), dėl to susikuria tam tikro pobūdžio monopolijos.

Jei turtingiausių asmenų turtas tose mažiau konkurencingose srityse būtų augęs tokiu pat tempu kaip ir konkurencingose, JAV milijardieriai 2012 būtų sukaupę ne 1,626 trilijono dolerių vertės turto, o tik 427 milijardų.

Šie skaičiai atspindi JAV rezultatus, kur valstybės vaidmuo ekonomikoje nėra pats didžiausias, o korupcijos rodikliai gan žemi. Galima spėti, kad Rusijos ar Kinijos duomenys, kur milijardierių skaičius taip pat didelis, būtų dar įspūdingesni.

Konkurencingumo didinimas anaiptol nėra paprastai išsprendžiamas klausimas, bet jo aktualumas tik auga. Pasak „The Economist“, didieji rinkos žaidėjai ne tik suneša didžiulius pelnus savo savininkams, bet galiausiai ima riboti naujų rinkos žaidėjų atsiradimą, pvz., supirkdami technologinius startuolius, kurie ateityje galėtų tapti jų konkurentais. Taip pat juos saugo turimi patentai bei galimybė disponuoti didesniais duomenų kiekiais nei yra prieinami naujiems rinkos žaidėjams. Monopolistinės kainos, nustatytos galingųjų kompanijų, palaipsniui galėjo sumenkinti ir darbo užmokesčio perkamąją galią, o tai tik dar labiau paaštrina pajamų nelygybės klausimą.

Siekis apriboti monopolistines tendencijas ar per didelę rinkos koncentraciją nėra naujas. Lietuvoje nuolat pasigirsta pasisakymų, kad Skandinavijos bankų koncentraciją reikėtų skaldyti, kad mažėtų rizika mūsų finansų sistemai ir mūsų ekonomikai. Tačiau skaldymas yra kraštutinė priemonė, informacinių technologijų amžiuje jis gali net ir pakenkti vartotojams. Kaip alternatyvos išsakomi siūlymai didžiąsias technologijų kompanijas reguliuoti kaip viešųjų paslaugų teikėjus ar net perimti jas bendrai nuosavybei (angl. common ownership).

XXI a. technologijos ir ekonominės galios įgijimo būdai verčia peržiūrėti priemones, kurios užtikrintų tinkamą konkurencinę aplinką. Tarp pasiūlymų bei svarstytinų idėjų yra įpareigojimas didžiosioms kompanijoms suteikti prieigą (licencijuojant) kitiems rinkos žaidėjams prie jų valdomų duomenų, prieš tai juos nuasmeninus, trumpinti patentinės apsaugos laikotarpius, supaprastinti būdus ginčyti patentus teismuose.

Tokie siūlymai turėtų didžiausią potencialą didinat konkurencingumą informacinių technologijų srityje, ypač kai kalba eina apie prieigą prie duomenų.

Iš pirmo žvilgsnio informacinių technologijų rinka gali pasirodyti ypač konkurencinga, tačiau didžiųjų kompanijų įsigalėjimas verčia permąstyti strategijas. 2018 m. sudarytame „Sunday Times“ turtingiausių pasaulio asmenų sąraše apie penktadalis patekusiųjų yra susiję su informacinėmis technologijomis.

Ne mažiau svarbu ir plėsti diskusijas dėl patentinės apsaugos laikotarpių.

Tarptautinėje praktikoje susiformuotas 20 metų terminas, technologijoms vystantis ypač sparčiai, naujoms kompanijoms apsunkina galimybes įeiti į rinką, nes reikia įsigyti licencijas, branginančias jų produktus.

Tačiau pasaulinėje praktikoje pasitaiko ir malonių išimčių, kai lyderiaujančios kompanijos atsiveria ir taip sudaro prielaidas ateities inovacijoms ir rinkos dinamikai. Štai „Tesla“ paskelbė, kad visi gali naudotis jos patentais už dyką, o Elonas Muskas ir anksčiau yra pasisakęs, kad patentai riboja progresą ir įtvirtina didžiųjų korporacijų pozicijas.

Lietuva savo pavienėmis pastangomis vargu ar pakeis situaciją pasauliniu mastu, tačiau mes galime aktyviau išnaudoti savo teises ES. Didžiosios valstybės vis drąsiau imasi vertinti informacinių technologijų milžinų veiklą tiek ekonominiu, tiek socialiniu mastu. Lietuva, savo ruožtu, turėtų pasirengti vidinį planą, kuris numatytų mums naudingiausius scenarijus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(1 žmogus įvertino)
1.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaidotas Dauskurdas. Baltieji pradeda ir laimi: tikrosios „baltųjų finansų“ grėsmės

Lietuvos valdžia, deklaruodama tikslą per šiuos metus iš „šešėlio ištraukti“ 200 mln....

Kristina Kepsnytė-Bugaitienė. Ar Lietuva taps saulės šalimi? Pamatysime šią vasarą! (5)

Jei nors kiek domėjotės, kaip geriau įdarbinti sutaupytus pinigus ir uždirbti, šis straipsnis...

Romas Austinskas. Kodėl vilkikų vairuotojai tikrai balsuos Europos Parlamento rinkimuose? (7)

Kiek daugiau nei 13 proc. mūsų šalies BVP sukuria transporto sektorius, analitikų...

Renata Vasiliauskienė. BDAR nuostatų neapibrėžtumas priežiūros institucijos rankose (2)

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija toliau priima teisės aktus, kurie turėtų įnešti...

Marius Dubnikovas. Pirmieji pensijų reformos „viščiukai“ (8)

Jau praėjo du mėnesiai, kai galima apsispręsti, ką daryti su pensijos kaupimu II pakopoje....

Top naujienos

Šalis, kur prostitucija – tiesiog verslas: kaip tai atrodo iš arti (182)

Na, va jums ir prašome, dar viena spalvinga spalvingos šalies pusė. Aš su prostitucija...

Paaiškino, kodėl „klevai“ laikiną vairuotojo pažymėjimą turės 3 metus (27)

Keičiasi tvarka, nurodanti, kiek laiko galioja pradedantiesiems vairuotojams išduodamas laikinasis...

Europos čempionato atrankos starte Rusijos rinktinė gavo skambų antausį Briuselyje (12)

2020 metų Europos futbolo čempionato atranką Rusijos rinktinė pradėjo pralaimėjimu. Briuselyje...

Tobulą atostogų vietą atradę lietuviai įspėja tautiečius: higienos sąskaita taupyti nevalia, todėl nekartokite mūsų klaidos (44)

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika – nedidukė Pietryčių Azijos valstybėlė, gyventojų...

Suomis metimu su sirena išplėšė pergalę rungtynėse su „Barcelona“ (4)

Trijų pralaimėjimų iš eilės Eurolygoje seriją nutraukė Miuncheno „Bayern“ (13-15)...

Lietuvoje siaučiant tymų protrūkiui Veryga pripažįsta veiksmų plano neturintis (326)

Lietuvoje – tymų proveržis: šiemet jau užfiksuoti 224 atvejai. Pernai tokių buvo 30.

„Žalgirio“ svajonę pasvėręs Kuzminsko brolis: būtų nuostabu, jei tolyn patektų ir Kaunas, ir Milanas laida „Krepšinio zona“ (19)

Dar prieš tris savaites nekantriausi Lietuvos žurnalistai jau skubėjo laidoti Kauno „Žalgirio“...

Prašmatniame gimtadienyje – daugiau nei 100 kviestinių svečių (30)

Ketvirtadienio vakarą interjero tekstilės kompanija „Audrineta“ atšventė aštuonioliktą...

Ekspertas apie išvadas dėl buvusio Putino bendražygio mirties: nieko panašaus nebuvau matęs (96)

Lūžęs kaklo kaulas, kuris lūžta labai retai, nebent smaugimo ar dusinimo atveju, kraujo...

Netrukus vėl suksime laikrodžius – miegosime trumpiau (249)

Paskutinį kovo sekmadienį vėl teks pasukti laikrodžių rodykles – šį kartą jas suksime pirmyn...