Apžvalgininkai ir ekonomistai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad problemos sprendimo verta ieškoti ir didinant konkurencingumą.

Didier Jacobas savo straipsnyje pateikia duomenis, kad JAV milijardierių turtas sparčiau auga tose srityse, kurios yra priklausomos nuo valstybės (susiję su viešaisiais pirkimais, licencijų turėjimu ir pan.) bei tose, kuriose veikia tinklo išorės poveikio (angl. network externalities) bei intelektinės apsaugos kombinacija (pvz., IT) ar nepakankamos informacijos faktorius (pvz., finansai), dėl to susikuria tam tikro pobūdžio monopolijos.

Jei turtingiausių asmenų turtas tose mažiau konkurencingose srityse būtų augęs tokiu pat tempu kaip ir konkurencingose, JAV milijardieriai 2012 būtų sukaupę ne 1,626 trilijono dolerių vertės turto, o tik 427 milijardų.

Šie skaičiai atspindi JAV rezultatus, kur valstybės vaidmuo ekonomikoje nėra pats didžiausias, o korupcijos rodikliai gan žemi. Galima spėti, kad Rusijos ar Kinijos duomenys, kur milijardierių skaičius taip pat didelis, būtų dar įspūdingesni.

Konkurencingumo didinimas anaiptol nėra paprastai išsprendžiamas klausimas, bet jo aktualumas tik auga. Pasak „The Economist“, didieji rinkos žaidėjai ne tik suneša didžiulius pelnus savo savininkams, bet galiausiai ima riboti naujų rinkos žaidėjų atsiradimą, pvz., supirkdami technologinius startuolius, kurie ateityje galėtų tapti jų konkurentais. Taip pat juos saugo turimi patentai bei galimybė disponuoti didesniais duomenų kiekiais nei yra prieinami naujiems rinkos žaidėjams. Monopolistinės kainos, nustatytos galingųjų kompanijų, palaipsniui galėjo sumenkinti ir darbo užmokesčio perkamąją galią, o tai tik dar labiau paaštrina pajamų nelygybės klausimą.

Siekis apriboti monopolistines tendencijas ar per didelę rinkos koncentraciją nėra naujas. Lietuvoje nuolat pasigirsta pasisakymų, kad Skandinavijos bankų koncentraciją reikėtų skaldyti, kad mažėtų rizika mūsų finansų sistemai ir mūsų ekonomikai. Tačiau skaldymas yra kraštutinė priemonė, informacinių technologijų amžiuje jis gali net ir pakenkti vartotojams. Kaip alternatyvos išsakomi siūlymai didžiąsias technologijų kompanijas reguliuoti kaip viešųjų paslaugų teikėjus ar net perimti jas bendrai nuosavybei (angl. common ownership).

XXI a. technologijos ir ekonominės galios įgijimo būdai verčia peržiūrėti priemones, kurios užtikrintų tinkamą konkurencinę aplinką. Tarp pasiūlymų bei svarstytinų idėjų yra įpareigojimas didžiosioms kompanijoms suteikti prieigą (licencijuojant) kitiems rinkos žaidėjams prie jų valdomų duomenų, prieš tai juos nuasmeninus, trumpinti patentinės apsaugos laikotarpius, supaprastinti būdus ginčyti patentus teismuose.

Tokie siūlymai turėtų didžiausią potencialą didinat konkurencingumą informacinių technologijų srityje, ypač kai kalba eina apie prieigą prie duomenų.

Iš pirmo žvilgsnio informacinių technologijų rinka gali pasirodyti ypač konkurencinga, tačiau didžiųjų kompanijų įsigalėjimas verčia permąstyti strategijas. 2018 m. sudarytame „Sunday Times“ turtingiausių pasaulio asmenų sąraše apie penktadalis patekusiųjų yra susiję su informacinėmis technologijomis.

Ne mažiau svarbu ir plėsti diskusijas dėl patentinės apsaugos laikotarpių.

Tarptautinėje praktikoje susiformuotas 20 metų terminas, technologijoms vystantis ypač sparčiai, naujoms kompanijoms apsunkina galimybes įeiti į rinką, nes reikia įsigyti licencijas, branginančias jų produktus.

Tačiau pasaulinėje praktikoje pasitaiko ir malonių išimčių, kai lyderiaujančios kompanijos atsiveria ir taip sudaro prielaidas ateities inovacijoms ir rinkos dinamikai. Štai „Tesla“ paskelbė, kad visi gali naudotis jos patentais už dyką, o Elonas Muskas ir anksčiau yra pasisakęs, kad patentai riboja progresą ir įtvirtina didžiųjų korporacijų pozicijas.

Lietuva savo pavienėmis pastangomis vargu ar pakeis situaciją pasauliniu mastu, tačiau mes galime aktyviau išnaudoti savo teises ES. Didžiosios valstybės vis drąsiau imasi vertinti informacinių technologijų milžinų veiklą tiek ekonominiu, tiek socialiniu mastu. Lietuva, savo ruožtu, turėtų pasirengti vidinį planą, kuris numatytų mums naudingiausius scenarijus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)