aA
Šių metų Davoso pasaulinis ekonomikos forumas nepraėjo be diskusijų apie pajamų nelygybę, bet panašu, kad jos įstrigusios tame pačiame rate – didinkime mokesčius, perskirstykime daugiau per biudžetus, galbūt įveskime bazines pajamas. Diskusijos diskusijom, bet turtingiausių Davoso dalyvių valdomas turtas per pastarąjį dešimtmetį tik dar labiau išaugo.
Linas Sesickas. Vaistas nuo pajamų nelygybės – konkurencingumas
© Asmeninio albumo nuotr.

Apžvalgininkai ir ekonomistai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad problemos sprendimo verta ieškoti ir didinant konkurencingumą.

Didier Jacobas savo straipsnyje pateikia duomenis, kad JAV milijardierių turtas sparčiau auga tose srityse, kurios yra priklausomos nuo valstybės (susiję su viešaisiais pirkimais, licencijų turėjimu ir pan.) bei tose, kuriose veikia tinklo išorės poveikio (angl. network externalities) bei intelektinės apsaugos kombinacija (pvz., IT) ar nepakankamos informacijos faktorius (pvz., finansai), dėl to susikuria tam tikro pobūdžio monopolijos.

Jei turtingiausių asmenų turtas tose mažiau konkurencingose srityse būtų augęs tokiu pat tempu kaip ir konkurencingose, JAV milijardieriai 2012 būtų sukaupę ne 1,626 trilijono dolerių vertės turto, o tik 427 milijardų.

Šie skaičiai atspindi JAV rezultatus, kur valstybės vaidmuo ekonomikoje nėra pats didžiausias, o korupcijos rodikliai gan žemi. Galima spėti, kad Rusijos ar Kinijos duomenys, kur milijardierių skaičius taip pat didelis, būtų dar įspūdingesni.

Konkurencingumo didinimas anaiptol nėra paprastai išsprendžiamas klausimas, bet jo aktualumas tik auga. Pasak „The Economist“, didieji rinkos žaidėjai ne tik suneša didžiulius pelnus savo savininkams, bet galiausiai ima riboti naujų rinkos žaidėjų atsiradimą, pvz., supirkdami technologinius startuolius, kurie ateityje galėtų tapti jų konkurentais. Taip pat juos saugo turimi patentai bei galimybė disponuoti didesniais duomenų kiekiais nei yra prieinami naujiems rinkos žaidėjams. Monopolistinės kainos, nustatytos galingųjų kompanijų, palaipsniui galėjo sumenkinti ir darbo užmokesčio perkamąją galią, o tai tik dar labiau paaštrina pajamų nelygybės klausimą.

Siekis apriboti monopolistines tendencijas ar per didelę rinkos koncentraciją nėra naujas. Lietuvoje nuolat pasigirsta pasisakymų, kad Skandinavijos bankų koncentraciją reikėtų skaldyti, kad mažėtų rizika mūsų finansų sistemai ir mūsų ekonomikai. Tačiau skaldymas yra kraštutinė priemonė, informacinių technologijų amžiuje jis gali net ir pakenkti vartotojams. Kaip alternatyvos išsakomi siūlymai didžiąsias technologijų kompanijas reguliuoti kaip viešųjų paslaugų teikėjus ar net perimti jas bendrai nuosavybei (angl. common ownership).

XXI a. technologijos ir ekonominės galios įgijimo būdai verčia peržiūrėti priemones, kurios užtikrintų tinkamą konkurencinę aplinką. Tarp pasiūlymų bei svarstytinų idėjų yra įpareigojimas didžiosioms kompanijoms suteikti prieigą (licencijuojant) kitiems rinkos žaidėjams prie jų valdomų duomenų, prieš tai juos nuasmeninus, trumpinti patentinės apsaugos laikotarpius, supaprastinti būdus ginčyti patentus teismuose.

Tokie siūlymai turėtų didžiausią potencialą didinat konkurencingumą informacinių technologijų srityje, ypač kai kalba eina apie prieigą prie duomenų.

Iš pirmo žvilgsnio informacinių technologijų rinka gali pasirodyti ypač konkurencinga, tačiau didžiųjų kompanijų įsigalėjimas verčia permąstyti strategijas. 2018 m. sudarytame „Sunday Times“ turtingiausių pasaulio asmenų sąraše apie penktadalis patekusiųjų yra susiję su informacinėmis technologijomis.

Ne mažiau svarbu ir plėsti diskusijas dėl patentinės apsaugos laikotarpių.

Tarptautinėje praktikoje susiformuotas 20 metų terminas, technologijoms vystantis ypač sparčiai, naujoms kompanijoms apsunkina galimybes įeiti į rinką, nes reikia įsigyti licencijas, branginančias jų produktus.

Tačiau pasaulinėje praktikoje pasitaiko ir malonių išimčių, kai lyderiaujančios kompanijos atsiveria ir taip sudaro prielaidas ateities inovacijoms ir rinkos dinamikai. Štai „Tesla“ paskelbė, kad visi gali naudotis jos patentais už dyką, o Elonas Muskas ir anksčiau yra pasisakęs, kad patentai riboja progresą ir įtvirtina didžiųjų korporacijų pozicijas.

Lietuva savo pavienėmis pastangomis vargu ar pakeis situaciją pasauliniu mastu, tačiau mes galime aktyviau išnaudoti savo teises ES. Didžiosios valstybės vis drąsiau imasi vertinti informacinių technologijų milžinų veiklą tiek ekonominiu, tiek socialiniu mastu. Lietuva, savo ruožtu, turėtų pasirengti vidinį planą, kuris numatytų mums naudingiausius scenarijus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Giedrė Cesiulytė. Darbo sutarčių pasirašymas elektroniniu būdu: kokios dažniausiai kylančios problemos?

Šiais nenuspėjamais pandemijos laikais, ne vienas darbdavys turėjo susidurti su nauja realybe –...

Adomas Vincas Rakšnys, Arvydas Guogis. Dėl gerovės valstybių buvimo/nebuvimo Rytų Azijoje (1)

Šis klausimas apie esančias ar nesančias gerovės valstybes Rytų Azijoje iškyla ne tik...

Inga Ruginienė. Ar valstybė reikalinga tik tada, kai „susimauna“ laisvoji rinka? (5)

Naujoji centro dešinės koalicija į valdžią atėjo išties nedėkingu laikotarpiu. Prisimindami...

Liutauras Varanavičius. Elektros kainas Lietuvoje į viršų traukia Europos rinkų dinamika (6)

Vasarą aukštumas pasiekusi elektros energijos kaina toliau šuoliuoja į viršų. Tokias tendencijas...

Vilma Sabaliauskienė. Aplinkosauginis reguliavimas verslui – griežtėjimui ribų nėra? (3)

Nuo 2020 m. pavasario „Klaipėdos paketo“ teisės aktai gamintojams, prekybininkams ir kitiems...

Top naujienos

Vilniuje teisiama akušerė ginekologė: prokurorų teigimu, dėl jos kaltės nėščioji neteko kūdikio (38)

Vilniaus Antakalnio poliklinikoje dirbanti gydytoja akušerė ginekologė Laura Bražėnienė...

Išvardino vakcinacijos klaidas Lietuvoje: kalbant apie mirčių gausą, šiems žmonėms – didžiausias pavojus (163)

Delfi laidoje „Iš esmės“ sveikatos ekspertai nesutarė dėl vakcinacijos proceso ir mirčių...

Seime – šūsnis Darbo kodekso pakeitimų: pokyčiai būtų ir dėl išeitinių, ir dėl „mamadienių“ bei „tėvadienių“ (6)

Parlamentarai ir vėl siūlo keisti Darbo kodeksą – šįsyk pokyčius inicijuoja tiek valdantieji,...

Dėl Afganistano Bideno laukia rimtas išbandymas: gali išsipildyti pražūtingas scenarijus

JAV prezidento Joe Bideno administracijos nenoras švelninti sankcijas Talibanui rizikuos įstumti...

Lietuvos įmonė patiria sunkumų dėl Kinijos: nepratęsiamos ir nesudaromos naujos sutartys, stringa žaliavų tiekimas (142)

Kai kurios su Kinija dirbančios Lietuvos įmonės praneša, kad pašlijus Vilniaus ir Pekino...

Fausta Marija Leščiauskaitė. O jeigu nemokėsiu elgtis prabangiame restorane?

Kaip jau ko gero nemaža dalis mano skaitytojų galėjo pastebėti, vakar išpildžiau vieną savo...

Arūnas Milašius. Per daug išlepome, dėl to ir bijome darbo bei pabėgėlių (4)

Valdžia pati susipainiojo, kas išsprendė atbėgėlių krizę, ir ar išvis išsprendė, politikai...

Džiugina gausus rudens gėrybių derlius? Maisto ekspertė patarė, kaip tinkamai šaldyti cukinijas ir burokėlius

Rugsėjis – cukinijų ir burokėlių derliaus mėnuo. Gausiai užderėjus šioms gerybėms...

Prezidentūros ir valdančiųjų žingsniai suvaldant migracijos krizę: kas už uždarų durų priiminėjo lemtingus sprendimus (156)

Žiežirbos dėl indėlio į migrantų krizės valdymą pažiro ir iš Prezidentūros, ir iš...

Prancūzijos vartotojų asociacija pareiškė ieškinį „Vinted“ dėl žmonių klaidinimo (72)

Prancūzijos vartotojų asociacija „UFC-Que Choisir“ dėl vartotojų klaidinimo pareiškė...