aA
Šių metų Davoso pasaulinis ekonomikos forumas nepraėjo be diskusijų apie pajamų nelygybę, bet panašu, kad jos įstrigusios tame pačiame rate – didinkime mokesčius, perskirstykime daugiau per biudžetus, galbūt įveskime bazines pajamas. Diskusijos diskusijom, bet turtingiausių Davoso dalyvių valdomas turtas per pastarąjį dešimtmetį tik dar labiau išaugo.
© Asmeninio albumo nuotr.

Apžvalgininkai ir ekonomistai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad problemos sprendimo verta ieškoti ir didinant konkurencingumą.

Didier Jacobas savo straipsnyje pateikia duomenis, kad JAV milijardierių turtas sparčiau auga tose srityse, kurios yra priklausomos nuo valstybės (susiję su viešaisiais pirkimais, licencijų turėjimu ir pan.) bei tose, kuriose veikia tinklo išorės poveikio (angl. network externalities) bei intelektinės apsaugos kombinacija (pvz., IT) ar nepakankamos informacijos faktorius (pvz., finansai), dėl to susikuria tam tikro pobūdžio monopolijos.

Jei turtingiausių asmenų turtas tose mažiau konkurencingose srityse būtų augęs tokiu pat tempu kaip ir konkurencingose, JAV milijardieriai 2012 būtų sukaupę ne 1,626 trilijono dolerių vertės turto, o tik 427 milijardų.

Šie skaičiai atspindi JAV rezultatus, kur valstybės vaidmuo ekonomikoje nėra pats didžiausias, o korupcijos rodikliai gan žemi. Galima spėti, kad Rusijos ar Kinijos duomenys, kur milijardierių skaičius taip pat didelis, būtų dar įspūdingesni.

Konkurencingumo didinimas anaiptol nėra paprastai išsprendžiamas klausimas, bet jo aktualumas tik auga. Pasak „The Economist“, didieji rinkos žaidėjai ne tik suneša didžiulius pelnus savo savininkams, bet galiausiai ima riboti naujų rinkos žaidėjų atsiradimą, pvz., supirkdami technologinius startuolius, kurie ateityje galėtų tapti jų konkurentais. Taip pat juos saugo turimi patentai bei galimybė disponuoti didesniais duomenų kiekiais nei yra prieinami naujiems rinkos žaidėjams. Monopolistinės kainos, nustatytos galingųjų kompanijų, palaipsniui galėjo sumenkinti ir darbo užmokesčio perkamąją galią, o tai tik dar labiau paaštrina pajamų nelygybės klausimą.

Siekis apriboti monopolistines tendencijas ar per didelę rinkos koncentraciją nėra naujas. Lietuvoje nuolat pasigirsta pasisakymų, kad Skandinavijos bankų koncentraciją reikėtų skaldyti, kad mažėtų rizika mūsų finansų sistemai ir mūsų ekonomikai. Tačiau skaldymas yra kraštutinė priemonė, informacinių technologijų amžiuje jis gali net ir pakenkti vartotojams. Kaip alternatyvos išsakomi siūlymai didžiąsias technologijų kompanijas reguliuoti kaip viešųjų paslaugų teikėjus ar net perimti jas bendrai nuosavybei (angl. common ownership).

XXI a. technologijos ir ekonominės galios įgijimo būdai verčia peržiūrėti priemones, kurios užtikrintų tinkamą konkurencinę aplinką. Tarp pasiūlymų bei svarstytinų idėjų yra įpareigojimas didžiosioms kompanijoms suteikti prieigą (licencijuojant) kitiems rinkos žaidėjams prie jų valdomų duomenų, prieš tai juos nuasmeninus, trumpinti patentinės apsaugos laikotarpius, supaprastinti būdus ginčyti patentus teismuose.

Tokie siūlymai turėtų didžiausią potencialą didinat konkurencingumą informacinių technologijų srityje, ypač kai kalba eina apie prieigą prie duomenų.

Iš pirmo žvilgsnio informacinių technologijų rinka gali pasirodyti ypač konkurencinga, tačiau didžiųjų kompanijų įsigalėjimas verčia permąstyti strategijas. 2018 m. sudarytame „Sunday Times“ turtingiausių pasaulio asmenų sąraše apie penktadalis patekusiųjų yra susiję su informacinėmis technologijomis.

Ne mažiau svarbu ir plėsti diskusijas dėl patentinės apsaugos laikotarpių.

Tarptautinėje praktikoje susiformuotas 20 metų terminas, technologijoms vystantis ypač sparčiai, naujoms kompanijoms apsunkina galimybes įeiti į rinką, nes reikia įsigyti licencijas, branginančias jų produktus.

Tačiau pasaulinėje praktikoje pasitaiko ir malonių išimčių, kai lyderiaujančios kompanijos atsiveria ir taip sudaro prielaidas ateities inovacijoms ir rinkos dinamikai. Štai „Tesla“ paskelbė, kad visi gali naudotis jos patentais už dyką, o Elonas Muskas ir anksčiau yra pasisakęs, kad patentai riboja progresą ir įtvirtina didžiųjų korporacijų pozicijas.

Lietuva savo pavienėmis pastangomis vargu ar pakeis situaciją pasauliniu mastu, tačiau mes galime aktyviau išnaudoti savo teises ES. Didžiosios valstybės vis drąsiau imasi vertinti informacinių technologijų milžinų veiklą tiek ekonominiu, tiek socialiniu mastu. Lietuva, savo ruožtu, turėtų pasirengti vidinį planą, kuris numatytų mums naudingiausius scenarijus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tomas Mieliauskas. Pavežėjų reguliavimas: vėl einame perteklinių draudimų keliu (3)

Pavežėjų populiarėjimas pasaulyje sudarė sąlygas laisviau reguliuoti keleivių vežimą, o tuo...

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas – nepasiekiamas miražas?

Augantis darbo bei gyvenimo tempas išpopuliarino subalansuoto profesinio ir asmeninio gyvenimo...

Artūras Kapitanovas. Mokesčių amnestija: viena ranka glosto, kita – muša? (3)

Mokesčių amnestija – štai kuo gali pasinaudoti Lietuvos gyventojai ir įmonės iki liepos...

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (8)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Top naujienos

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (55)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (26)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1356)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Orai: ruoškitės, kasdien bus vis šilčiau (5)

Šiandien ir artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems anticiklonas.

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (769)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (24)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (90)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (12)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...

Danų milijardierius Šri Lankoje neteko trijų iš keturių savo vaikų (192)

Danų milijardierius verslininkas, kuris yra pagrindinis internetinio mados verslo milžino ASOS...

Rimvydas Valatka. Blogas Gaidys, labai blogas (354)

Kokia didžiausia tragedija įvyko Didžiąją savaitę? Ne, tai ne Notre-Dame de Paris gaisras,...