aA
Pasaulinė skola pasiekė rekordinį lygį – 164 trilijonus JAV dolerių, paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Skola sudaro 225 proc. BVP, pagrindinis jos augimo veiksnys buvo Kinija. Lietuvos valstybės skola pasauliniame pinigų sraute yra mažareikšmė ir nesiekia nė 18 mlrd. eurų (maždaug po 6200 eurų kiekvienam piliečiui), ir daugelis ekonomistų vertina, kad šiandieninis lygis yra tvarus. Tačiau, net ir nesant nemokumo grėsmės, turbūt verta išgirsti TVF argumentus, kad šiandien yra pats geriausias laikotarpis pasirengti „lietingoms dienoms“.
Linas Sesickas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pastarojo dešimtmečio Lietuvos skolos dinamikoje nerimą kelia kelios tendencijos. Pirma, susidūrus su krize valstybės skola augo žaibiškai. Nuo 2008 m. vos per kelerius metus skola padvigubėjo nuo 5 iki 10 mlrd. eurų, o neilgai trukus ir patrigubėjo.

Nepaneigsiu, kad valdžia daug kalbėjo apie rezervo sukūrimą, kuris sukurtų „pagalvę“ ateičiai, tačiau faktiniai skaičiai kuklūs – rezerviniame (stabilizavimo) fonde turime sukaupę tik 163 mln. eurų. Palyginti – praėjusių metų viduryje Estijos stabilizavimo rezervo dydis buvo 412,9 mln. eurų, be to, reikėtų įvertinti, kad Estijos BVP yra mažesnis nei Lietuvos, tad realiai atotrūkis tarp Lietuvos ir Estijos šiuo aspektu yra didžiulis. Jei ištiktų panašaus lygio krizė kaip 2008 metais, Lietuvos stabilizavimo fondas išnyktų akimirksniu, nes vien 2009 m. Lietuva skolą padidino 2,8 mlrd. eurų, tuo tarpu visa Estijos valstybės skola dabar yra kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų, tad tikėtina, kad bent kurį laiką jiems skolintis nereikėtų arba tai darytų žymiai geresnėmis sąlygomis.

Antroji nerimą kelianti tendencija, kad skolinimasis ypač mažomis palūkanomis nesitęs amžinai ir mūsų skolos aptarnavimo kaštai kils, o skolas sumažinti bus sunku dar ir dėl demografinių tendencijų.

Pastarieji metai Lietuvos ekonomikai buvo gana geri, todėl buvo natūralu tikėtis, kad tai leis sumažinti ir valstybės skolas bei ateityje tikėtis mažesnių skolos aptarnavimo kaštų. Štai citata iš 2014 m. balandį publikuoto straipsnio: „Vyriausybė skaičiuoja, kad šiuo metu apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekianti valstybės skola per dvejus metus sumažės dešimtadaliu.“ Tačiau realūs rezultatai kiek kitokie: skola artėja prie 18 mlrd. eurų ir 42 proc. nuo BVP.

Jei pasižiūrėsime į Valstybės kontrolės prognozes, vaizdas dar liūdnesnis: „Valdžios sektoriaus skola nuo 2016 m. nuosaikiai mažės, tačiau nuo 2024 m. dėl išlaidų, susijusių su amžiumi, ir vadinamojo sniego gniūžtės efekto skola ir vėl ims sparčiai didėti. Per dešimtmetį ji išaugs apie 20 proc. BVP. Pažymima, kad, jei visi valstybės įsipareigojimai bus finansuojami, tai bus labai sunku užtikrinti, kad projektuojama skola dar keliasdešimt metų atitiktų valdžios sektoriaus finansų tvarumo kriterijų ir neviršytų 60 proc. BVP“.

Šitie skaičiavimai neįvertina galimų finansinių krizių, tad kyla klausimas, ar realiai mes dar turime rezervą skolintis ateities kartų sąskaita?

Kiekviena valdžios skola galiausiai gula ant jos piliečių ir verslo pečių. Ir nors šiuo atveju antstolis nepasibels į kiekvieno iš mūsų duris ir neparodys valstybės pasirašyto skolos raštelio su reikalavimu gražinti pinigus, tačiau, iškilus krizei gali staiga padidėti PVM tarifas, sumažėti atlyginimai, prapulti mokesčių lengvatos ar sutrumpėti motinystės/tėvystės atostogos. Ir visa tai dėl švento tikslo – subalansuoti viešuosius finansus.

Matant šiuos skaičius nenuostabu, kad Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko pareiškimai dėl planuojamos mokesčių reformos yra santūriai teigiami. Tiek TVF, tiek ir Lietuvos banko vadovas sutinka, kad šiandieninis laikotarpis yra proga vykdyti struktūrines reformas, tačiau kyla klausimas, ar tų reformų pakanka norint ateityje užtikrinti tvarius viešuosius finansus. Lietuvoje per biudžetą perskirstoma per mažai lėšų. Nepakeitę šios tendencijos, trūkumus socialinėje, sveikatos ar švietimo sferoje turėsime finansuoti didindami valstybės skolą. Taip pat akivaizdu, kad mažės ir ES parama, o tai dar labiau apsunkins biudžeto padėtį. Iš TVF pranešimo matyti, kad Lietuvoje jau dabar valstybės investicijos į nefinansinį turtą vos padengia nusidėvėjimą, tuo tarpu Estija turi teigiamą rodiklį. Ateityje užtikrinti aukštą investicijų lygį bus dar sunkiau.

Baigiant verta pažymėti, kad Vyriausybė žengė pirmą žingsnį tobulindama mokesčių sistemą verslui palankesne kryptimi ir laikas reformoms tinkamas, tačiau, matant atsilikimą nuo Estijos kaupiant rezervą „lietingoms dienoms“, svarbu tęsti diskusijas, ar viskas yra daroma, kad neatsidurtume krizės smaigalyje po kelerių metų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (7)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Jolanta Blažytė. Kova su skurdu, arba kaip rūpintojėlis pametė erškėčių vainiką (216)

Kol visuomenė karštai diskutuoja, kuri profesija yra labiau prestižinė – mokytojo ar...

Aistis Radavičius. Naujas politinis sezonas: kokie įvykiai laukia Lietuvos energetikos? (3)

Praėjusi vasara buvo gausi Lietuvos energetikai svarbių įvykių, tačiau ne mažiau aktyvus bei...

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (586)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (52)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Orai: laukia kardinalūs pokyčiai (2)

Vasarai būdinga šiluma mėgausimės iki penktadienio. Po to šalyje įsivyraus apniukę ir vėsūs...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (81)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį (34)

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (54)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (855)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų (140)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

9 idėjos glamonėms, jei jūsų partnerio veiksmai tapo nuobodūs (6)

Po kelių mėnesių sekso su tuo pačiu asmeniu gali išryškėti keista tendencija: visi jūsų...

Penkių įvarčių trileryje „Liverpool“ 92 minutę išplėšė pergalę prieš PSG visi ČL rezultatai (7)

Antradienio vakarą atidarytas naujasis UEFA Čempionų lygos sezonas, kurio pirmojo turo centrinė...