Pasaulinė skola pasiekė rekordinį lygį – 164 trilijonus JAV dolerių, paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Skola sudaro 225 proc. BVP, pagrindinis jos augimo veiksnys buvo Kinija. Lietuvos valstybės skola pasauliniame pinigų sraute yra mažareikšmė ir nesiekia nė 18 mlrd. eurų (maždaug po 6200 eurų kiekvienam piliečiui), ir daugelis ekonomistų vertina, kad šiandieninis lygis yra tvarus. Tačiau, net ir nesant nemokumo grėsmės, turbūt verta išgirsti TVF argumentus, kad šiandien yra pats geriausias laikotarpis pasirengti „lietingoms dienoms“.
Linas Sesickas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pastarojo dešimtmečio Lietuvos skolos dinamikoje nerimą kelia kelios tendencijos. Pirma, susidūrus su krize valstybės skola augo žaibiškai. Nuo 2008 m. vos per kelerius metus skola padvigubėjo nuo 5 iki 10 mlrd. eurų, o neilgai trukus ir patrigubėjo.

Nepaneigsiu, kad valdžia daug kalbėjo apie rezervo sukūrimą, kuris sukurtų „pagalvę“ ateičiai, tačiau faktiniai skaičiai kuklūs – rezerviniame (stabilizavimo) fonde turime sukaupę tik 163 mln. eurų. Palyginti – praėjusių metų viduryje Estijos stabilizavimo rezervo dydis buvo 412,9 mln. eurų, be to, reikėtų įvertinti, kad Estijos BVP yra mažesnis nei Lietuvos, tad realiai atotrūkis tarp Lietuvos ir Estijos šiuo aspektu yra didžiulis. Jei ištiktų panašaus lygio krizė kaip 2008 metais, Lietuvos stabilizavimo fondas išnyktų akimirksniu, nes vien 2009 m. Lietuva skolą padidino 2,8 mlrd. eurų, tuo tarpu visa Estijos valstybės skola dabar yra kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų, tad tikėtina, kad bent kurį laiką jiems skolintis nereikėtų arba tai darytų žymiai geresnėmis sąlygomis.

Antroji nerimą kelianti tendencija, kad skolinimasis ypač mažomis palūkanomis nesitęs amžinai ir mūsų skolos aptarnavimo kaštai kils, o skolas sumažinti bus sunku dar ir dėl demografinių tendencijų.

Pastarieji metai Lietuvos ekonomikai buvo gana geri, todėl buvo natūralu tikėtis, kad tai leis sumažinti ir valstybės skolas bei ateityje tikėtis mažesnių skolos aptarnavimo kaštų. Štai citata iš 2014 m. balandį publikuoto straipsnio: „Vyriausybė skaičiuoja, kad šiuo metu apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekianti valstybės skola per dvejus metus sumažės dešimtadaliu.“ Tačiau realūs rezultatai kiek kitokie: skola artėja prie 18 mlrd. eurų ir 42 proc. nuo BVP.

Jei pasižiūrėsime į Valstybės kontrolės prognozes, vaizdas dar liūdnesnis: „Valdžios sektoriaus skola nuo 2016 m. nuosaikiai mažės, tačiau nuo 2024 m. dėl išlaidų, susijusių su amžiumi, ir vadinamojo sniego gniūžtės efekto skola ir vėl ims sparčiai didėti. Per dešimtmetį ji išaugs apie 20 proc. BVP. Pažymima, kad, jei visi valstybės įsipareigojimai bus finansuojami, tai bus labai sunku užtikrinti, kad projektuojama skola dar keliasdešimt metų atitiktų valdžios sektoriaus finansų tvarumo kriterijų ir neviršytų 60 proc. BVP“.

Šitie skaičiavimai neįvertina galimų finansinių krizių, tad kyla klausimas, ar realiai mes dar turime rezervą skolintis ateities kartų sąskaita?

Kiekviena valdžios skola galiausiai gula ant jos piliečių ir verslo pečių. Ir nors šiuo atveju antstolis nepasibels į kiekvieno iš mūsų duris ir neparodys valstybės pasirašyto skolos raštelio su reikalavimu gražinti pinigus, tačiau, iškilus krizei gali staiga padidėti PVM tarifas, sumažėti atlyginimai, prapulti mokesčių lengvatos ar sutrumpėti motinystės/tėvystės atostogos. Ir visa tai dėl švento tikslo – subalansuoti viešuosius finansus.

Matant šiuos skaičius nenuostabu, kad Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko pareiškimai dėl planuojamos mokesčių reformos yra santūriai teigiami. Tiek TVF, tiek ir Lietuvos banko vadovas sutinka, kad šiandieninis laikotarpis yra proga vykdyti struktūrines reformas, tačiau kyla klausimas, ar tų reformų pakanka norint ateityje užtikrinti tvarius viešuosius finansus. Lietuvoje per biudžetą perskirstoma per mažai lėšų. Nepakeitę šios tendencijos, trūkumus socialinėje, sveikatos ar švietimo sferoje turėsime finansuoti didindami valstybės skolą. Taip pat akivaizdu, kad mažės ir ES parama, o tai dar labiau apsunkins biudžeto padėtį. Iš TVF pranešimo matyti, kad Lietuvoje jau dabar valstybės investicijos į nefinansinį turtą vos padengia nusidėvėjimą, tuo tarpu Estija turi teigiamą rodiklį. Ateityje užtikrinti aukštą investicijų lygį bus dar sunkiau.

Baigiant verta pažymėti, kad Vyriausybė žengė pirmą žingsnį tobulindama mokesčių sistemą verslui palankesne kryptimi ir laikas reformoms tinkamas, tačiau, matant atsilikimą nuo Estijos kaupiant rezervą „lietingoms dienoms“, svarbu tęsti diskusijas, ar viskas yra daroma, kad neatsidurtume krizės smaigalyje po kelerių metų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Robertas Dargis. Ar jau žinome, koks turi būti XXI amžiaus mokytojas? (15)

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį...

Linas Slušnys. Naujoji pensijų reforma ant savo pečių neša pyktį ir nepasitikėjimą (2)

Nepaisant fakto, kad visuomenė sensta, jauni žmonės su šia nauja ilgėjančios amžiaus trukmės...

„Danpower“ valdybos pirmininkas: tikimės, kad ir Lietuvoje bus galima dirbti kaip Vokietijoje (2)

Vokietijos energetikos kompanija „ Danpower “ tikisi, kad su Energetikos ministerija pasirašyta...

Jurgita Navikienė. Sezoninis darbas – ką būtina žinoti darbdaviams?

Artėjant vasarai, vis daugiau žmonių – ypač per atostogas užsidirbti siekiantys vyresniųjų...

Rosita Vasilkevičiūtė. Grįžimas į Lietuvą iš emigracijos – žingsnis ne atgal, o į priekį (9)

Kiekvieną dieną bendrauju su jaunais žmonėmis, iš užsienio grįžusiais į Lietuvą siekti...

Top naujienos

Rusijos dieną vėl atšvęsime su trenksmu: šįkart nagus prikišo ne tik Kremlius (245)

Birželį sostinės Vingio parke vyksiančią Rusų kultūros dienos šventę jau temdo nesutarimai....

Grybauskaitė jau stato namą – paaiškėjo, kiek pinigų suplanavo statyboms (105)

Praėjusių metų pabaigoje šalies vadovė nusipirko žemės sklypą, kuriame žada pasistatyti namą...

Karbauskio išviešintas Urbšys: Tomas Dapkus tiesiog mane informuodavo, jei kas blogai (280)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderis Ramūnas Karbauskis teigė...

Orai: kuo toliau, tuo karščiau – kitą savaitę +30 (5)

Nuo ketvirtadienio temperatūra kasdien stiebsis vis aukščiau ir aukščiau. Debesys trauksis ir...

Žiniasklaida: JAV koalicijos aviacija smogė režimo pozicijoms Sirijos rytuose (30)

JAV vadovaujamos koalicijos aviacija smogė keliems kariniams taikiniams Sirijos rytuose,...

Palangoje – netikėtas Maskvos CSKA krepšininkų vizitas (110)

Savaitgalį Eurolygos rungtynėse Belgrade dėl trečios vietos Kauno „Žalgiriui“ nusileidusi...

Bostono magija: plieninę gynybą pademonstravę „Celtics“ – per žingsnį nuo NBA finalo

NBA Rytų konferencijos finalas atsidūrė per plauką nuo vienos didžiausių pastarųjų metų...

Michaelo Jacksono triukas scenoje neurochirurgams tapo tikru galvos skausmu: eilinis žmogus to pakartoti nesugebėtų (6)

Indijos neurochirurgai paaiškino, kokias fizines savybių būtina turėti, norint atlikti garsųjį...

Apsilankė Talino restoranuose: per vieną vakarą galima pravalgyti visą lietuvišką atlyginimą (134)

Talinas su savo restoranais ir kavinėmis neabejotinai pirmauja Baltijos šalyse. Šiame mieste...

30-mečio sūnaus įžūlumui nebuvo ribų: tėvai grasino ir siūlė pinigų, bet viską išsprendė tik teismas (42)

Po visiškai neilgai trukusio teisinio ginčo Niujorko valstijos teisėjas paskelbė nuosprendį,...