aA
Pasaulinė skola pasiekė rekordinį lygį – 164 trilijonus JAV dolerių, paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Skola sudaro 225 proc. BVP, pagrindinis jos augimo veiksnys buvo Kinija. Lietuvos valstybės skola pasauliniame pinigų sraute yra mažareikšmė ir nesiekia nė 18 mlrd. eurų (maždaug po 6200 eurų kiekvienam piliečiui), ir daugelis ekonomistų vertina, kad šiandieninis lygis yra tvarus. Tačiau, net ir nesant nemokumo grėsmės, turbūt verta išgirsti TVF argumentus, kad šiandien yra pats geriausias laikotarpis pasirengti „lietingoms dienoms“.
Linas Sesickas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pastarojo dešimtmečio Lietuvos skolos dinamikoje nerimą kelia kelios tendencijos. Pirma, susidūrus su krize valstybės skola augo žaibiškai. Nuo 2008 m. vos per kelerius metus skola padvigubėjo nuo 5 iki 10 mlrd. eurų, o neilgai trukus ir patrigubėjo.

Nepaneigsiu, kad valdžia daug kalbėjo apie rezervo sukūrimą, kuris sukurtų „pagalvę“ ateičiai, tačiau faktiniai skaičiai kuklūs – rezerviniame (stabilizavimo) fonde turime sukaupę tik 163 mln. eurų. Palyginti – praėjusių metų viduryje Estijos stabilizavimo rezervo dydis buvo 412,9 mln. eurų, be to, reikėtų įvertinti, kad Estijos BVP yra mažesnis nei Lietuvos, tad realiai atotrūkis tarp Lietuvos ir Estijos šiuo aspektu yra didžiulis. Jei ištiktų panašaus lygio krizė kaip 2008 metais, Lietuvos stabilizavimo fondas išnyktų akimirksniu, nes vien 2009 m. Lietuva skolą padidino 2,8 mlrd. eurų, tuo tarpu visa Estijos valstybės skola dabar yra kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų, tad tikėtina, kad bent kurį laiką jiems skolintis nereikėtų arba tai darytų žymiai geresnėmis sąlygomis.

Antroji nerimą kelianti tendencija, kad skolinimasis ypač mažomis palūkanomis nesitęs amžinai ir mūsų skolos aptarnavimo kaštai kils, o skolas sumažinti bus sunku dar ir dėl demografinių tendencijų.

Pastarieji metai Lietuvos ekonomikai buvo gana geri, todėl buvo natūralu tikėtis, kad tai leis sumažinti ir valstybės skolas bei ateityje tikėtis mažesnių skolos aptarnavimo kaštų. Štai citata iš 2014 m. balandį publikuoto straipsnio: „Vyriausybė skaičiuoja, kad šiuo metu apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekianti valstybės skola per dvejus metus sumažės dešimtadaliu.“ Tačiau realūs rezultatai kiek kitokie: skola artėja prie 18 mlrd. eurų ir 42 proc. nuo BVP.

Jei pasižiūrėsime į Valstybės kontrolės prognozes, vaizdas dar liūdnesnis: „Valdžios sektoriaus skola nuo 2016 m. nuosaikiai mažės, tačiau nuo 2024 m. dėl išlaidų, susijusių su amžiumi, ir vadinamojo sniego gniūžtės efekto skola ir vėl ims sparčiai didėti. Per dešimtmetį ji išaugs apie 20 proc. BVP. Pažymima, kad, jei visi valstybės įsipareigojimai bus finansuojami, tai bus labai sunku užtikrinti, kad projektuojama skola dar keliasdešimt metų atitiktų valdžios sektoriaus finansų tvarumo kriterijų ir neviršytų 60 proc. BVP“.

Šitie skaičiavimai neįvertina galimų finansinių krizių, tad kyla klausimas, ar realiai mes dar turime rezervą skolintis ateities kartų sąskaita?

Kiekviena valdžios skola galiausiai gula ant jos piliečių ir verslo pečių. Ir nors šiuo atveju antstolis nepasibels į kiekvieno iš mūsų duris ir neparodys valstybės pasirašyto skolos raštelio su reikalavimu gražinti pinigus, tačiau, iškilus krizei gali staiga padidėti PVM tarifas, sumažėti atlyginimai, prapulti mokesčių lengvatos ar sutrumpėti motinystės/tėvystės atostogos. Ir visa tai dėl švento tikslo – subalansuoti viešuosius finansus.

Matant šiuos skaičius nenuostabu, kad Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko pareiškimai dėl planuojamos mokesčių reformos yra santūriai teigiami. Tiek TVF, tiek ir Lietuvos banko vadovas sutinka, kad šiandieninis laikotarpis yra proga vykdyti struktūrines reformas, tačiau kyla klausimas, ar tų reformų pakanka norint ateityje užtikrinti tvarius viešuosius finansus. Lietuvoje per biudžetą perskirstoma per mažai lėšų. Nepakeitę šios tendencijos, trūkumus socialinėje, sveikatos ar švietimo sferoje turėsime finansuoti didindami valstybės skolą. Taip pat akivaizdu, kad mažės ir ES parama, o tai dar labiau apsunkins biudžeto padėtį. Iš TVF pranešimo matyti, kad Lietuvoje jau dabar valstybės investicijos į nefinansinį turtą vos padengia nusidėvėjimą, tuo tarpu Estija turi teigiamą rodiklį. Ateityje užtikrinti aukštą investicijų lygį bus dar sunkiau.

Baigiant verta pažymėti, kad Vyriausybė žengė pirmą žingsnį tobulindama mokesčių sistemą verslui palankesne kryptimi ir laikas reformoms tinkamas, tačiau, matant atsilikimą nuo Estijos kaupiant rezervą „lietingoms dienoms“, svarbu tęsti diskusijas, ar viskas yra daroma, kad neatsidurtume krizės smaigalyje po kelerių metų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas (50)

Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt...

Šarūnas Keserauskas. Konkurencijos tarybos baudos turi atgrasyti verslą nuo itin žalingų pažeidimų atsakymas advokatui M. Juoniui (2)

Savo atsakymą , kad Konkurencijos taryba nėra tokia baisi, kaip kartais piešiama, pradėsiu nuo...

Jūratė Cvilikienė. Vasara praėjo, žiemos švenčių dar nematyti – gal „pasišopinam“? (3)

Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį − pernai vieno šalies...

Vaidotas Dauskurdas. Darbuotojo atleidimas iš darbo už „antrą tokį patį“ darbo pareigų pažeidimą

Ne kartą savaitraštyje esame aptarę galimus darbo santykių nutraukimo pagrindus, taip pat ir darbo...

Laura Duksaitė-Iškauskienė. Paklausus vadovas visą gyvenimą – kaip išsilaikyti karjeros viršūnėje?

Vadovo postas daug kam yra aukščiausias karjeros taškas ir siekiamybė. Vis tik neretai nutinka,...

Top naujienos

DELFI reportažas iš gaisro iškankinto kaimo: primena Černobylį, nėra žmonių, žūsta gyvūnai (76)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Kauno klinikose nukentėjusios paauglės mama: gydytojas prašė apie tai niekam nepranešti, siūlė kompensaciją (328)

Penktadienį vakare per Lietuvą nuskriejo žinia, kad paauglei iš Jonavos Kauno klinikose į...

Kainos svetur: kiek už duoną ar bananus teks sumokėti Emyratuose (91)

Jungtiniuose Arabų Emyratuose tikrai ne visur vienodos kainos – Abu Dabis ar Dubajus jau...

Sekmadienį yra didelė tikimybė pagerinti Lietuvos orų rekordą

Šeštadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl „valstiečiams“ nepavyko nukopijuoti Lenkijos valdančiųjų sėkmės? (7)

Jei kitą savaitę Seimo nariai nuspręstų išsilaisvinti nuo tarnystės Lietuvai ir paskelbtų...

Paliktos nuotakos byla atsidūrė teisme: tikruosius jaunikio motyvus išdavė draugui rašytos žinutės (149)

Nauja meile patikėjusiai, išsiskyrusiai ir vaiką auginusiai merginai teko skaudžiai nusivilti. Jai...

Sprendžiant dėl Britanijos ateities Londone minios „Brexit“ priešininkų renkasi į protestą (4)

Tūkstančiai „Brexit“ priešininkų šeštadienį renkasi Londono centre raginti Jungtinės...

Obuolių šaldymas žiemai: 5 patikrinti ir ypač paprasti būdai

Galbūt galvojate, kad neįmanoma bet kuriuo metų laiku išsivirti kompoto arba išsikepti pyrago su...

Net pats stipriausias imunitetas gali nepastebėti vėžio: onkoimunologas – apie priemones, kurios sumažina riziką sirgti (64)

Prasidėjus peršalimo ir gripo sezonui, vis daugiau girdime apie imuniteto stiprinimą. Vieni siūlo...

Išskirtinis interviu su „Vaikštančių numirėlių“ žvaigžde Normanu Reedusu - apie Darylo fenomeną ir filmavimų užkulisius

Pirmą kartą „ Vaikštančių numirėlių “ scenarijų perskaitęs Normanas Reedusas sako iškart...