Būtent to mums, Lietuvoje esančioms organizacijoms, kol kas trūksta, nes neretai mąstome tik pavienių projektų, o ne strateginiu lygmeniu, žvelgiame į perspektyvą tik per ribotą laiko prizmę, o ne konceptualiai. Tai aiškiai atskleidžia statistiniai duomenys.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, verslo sektoriuje moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) išleidžiamų lėšų dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvoje 2019 m. buvo net 3,4 kartus kuklesnė už Europos Sąjungos (ES) vidurkį: atitinkamai 0,43 proc. ir 1,46 proc. Naujesni duomenys esminio pagerėjimo nerodo: 2021 m. išlaidų MTEP Lietuvos verslo įmonių sektoriuje dalis padidėjo iki 0,55 proc. BVP. Tačiau ir šis rezultatas – vis dar kelis kartus mažesnis nei ES vidurkis.
Tai reiškia, kad didžioji dalis verslo, išskyrus lazerių, biotechnologijų ir kelis kitus sektorius, vis dar nėra pasirengusi investuoti į MTEP. Viena to priežasčių – sinergijos tarp verslo ir mokslo sektorių skatinančių iniciatyvų trūkumas. Dar viena priežastis – mažas MTEP imlių Lietuvos įmonių skaičius.
Inovacijų priešakyje – dirbtinis intelektas
Vis labiau įsigalint dirbtiniam intelektui (DI) ir kitoms šiuolaikinėms technologijoms, inovacijų diegimo sparta ir svarba pastebimai išaugo. Naujos galimybės sudaro palankias sąlygas verslams kurti naujus produktus, didinti veiklos efektyvumą ir pan. Lygiai taip pat auga ir konkurencija bei grėsmė „likti už borto“, ir tai jaučia pačios įmonės.
Pasaulinio verslo konsultacijų giganto „Boston Consulting Group“ duomenimis, 4 iš 5 bendrovių inovacijas įtraukė tarp trijų svarbiausių šių metų prioritetų. Tai – iki šiol neregėti mastai. Verslo organizacijų apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei 40 proc. jų šiais metais tikisi gerokai išplėsti inovacijų diegimui skirtus biudžetus.
Be abejo, DI ir nuo jo neatsiejamas mašininis mokymasis (angl. machine learning) yra viena naujausių ir viską keičiančių technologijų. Jos iš esmės pakeis tai, kaip iki šiol veikė verslai: tai atsilieps ir klientų aptarnavimui, ir tiekimo grandinės valdymui, nes DI valdomi įrankiai gali gerokai supaprastinti verslo operacijas.
Dar vienas smarkiai augantis, technologijomis pagrįstas sektorius – daiktų internetas. Jis kardinaliai pakeitė verslo aplinką, įveiklindamas išmaniuosius įrenginius ir prie jų prijungtą infrastruktūrą, o tai, savo ruožtu, įgalino efektyvesnes ir išmanesnes operacijas.
Kibernetinis saugumas – dar viena svarbi inovacija, kurios buvimas arba nebuvimas gali nulemti verslo likimą. Įmonės turi išlikti budrios ir atnaujinti savo saugumo protokolus, kad neatsiliktų nuo nuolatinių pokyčių ir apsaugotų savo vertingą skaitmeninį turtą. Tačiau tai pavyksta ne visiems: remiantis techninių konsultacijų bendrovės „Accenture“ atliktu tyrimu, beveik pusė kibernetinių atakų yra nukreipta į mažas įmones ir vos 14 proc. jų yra pasirengusios gintis.
Galiausiai, nuo inovacijų neatsiejamas ir atsinaujinančios energetikos sektorius: čia atsiveria dar viena galimybė, kaip verslo organizacijos gali prisidėti prie teigiamo poveikio aplinkai. Šių inovacijų svarbą pagrindžia tai, kad bendros pasaulinės investicijos į atsinaujinančią energiją per pirmuosius šešis šių metų mėnesius išaugo iki 358 mlrd. JAV dolerių, arba per penktadalį daugiau nei pernai tuo pat metu.
Į DI ir inovacijas bendrai žvelgiama ne tik kaip į galimybę augti, bet ir kaip į būdą išlaikyti pozicijas neužtikrintoje ekonominėje aplinkoje, kai įmonių biudžetai yra mažinami, siekiant efektyviau valdomų procesų, ypač – informacinių technologijų srityje.
Inovuoti – būtina, bet tai daryti reikia atsakingai
Tačiau inovacijų nereikėtų diegti vien dėl to, kad jas diegia ir kiti, arba nusižiūrėti inovacijas nuo konkurentų – tai yra pats tiesiausias kelias į nuostolius. Pirmiausia, įmonės vadovybė turėtų susivokti, su kokiais iššūkiais susiduria jų verslas, kur yra jų kaip verslo subjekto silpniausios grandys, ir tik tuomet vertinti, kokios inovacijos galėtų juos sustiprinti.
Apskritai inovacijos nėra vienkartinis mados reikalas – tai turėtų būti nuolatinis procesas, nes keičiasi technologijos, keičiasi ir verslo naudojami įrankiai. Todėl pastovus eksperimentavimas ir domėjimasis naujovėmis ne tik suteikia galimybę kurti naujus, ateityje reikalingus produktus, bet ir skatina organizacijas būti bent žingsniu priekyje.
Šiuo atveju, geresnes pozicijas turi užsiėmusios technologijų sektoriaus įmonės, kuriančios tvarias inovacijas, pavyzdžiui, „Swedbank“ Tvarių inovacijų programos laimėtojas startuolis „Viezo“. Lietuvių sukurtas sprendimas stebi traukinio vagono ratų ir guolių būklę bei įspėja apie būsimą gedimą. Sprendimo išskirtinumas – vibracijomis maitinamas energijos generatorius, kuris energiją konvertuoja iš vibracijų į sensoriaus maitinimui reikalingą elektros energiją. Tai ne tik mažina elektros sąnaudas, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo.
Dėmesio vertas ir kitas inovatyvus startuolis „Doconomy“, su kuriuo bendradarbiauja „Mastercard“. Švedų startuolio sukurta bankinė mobilioji programėlė ir mokėjimo kortelė ne tik matuoja įsigytų prekių bei paslaugų paliekamą anglies dvideginio pėdsaką, bet ir peržengus leistiną mėnesio ribą nebeleidžia atsiskaityti kortele. Kitaip tariant, šis inovatyvus sprendimas leidžia aiškiau suprasti, kaip galima leisti pinigus, ir tai daryti tvariai.
Inovacija pati iš savęs problemų neišspręs, jei ji nebus naudojama ir taikoma sąmoningai, o tam reikia stiprios komandos, sudarytos iš įvairių sričių ekspertų. Tačiau dar labiau reikia vidinio nusiteikimo įmonės lygmeniu imtis inovacijų ne dėl varnelės metinėje ataskaitoje, bet dėl esminių pokyčių.
Inovacijų kultūra ir noras eksperimentuoti turi tapti įmonių DNR dalimi, nes tik pasitelkus inovacijas verslo organizacijos gebės išspręsti pernelyg įsisenėjusius trikdžius. Jos taip pat bus kur kas labiau pasiruošusios ateityje laukiantiems pokyčiams ir iššūkiams, o nuolat eksperimentuodamos bei stebėdamos rinką galės veržtis pirmyn.
