Akivaizdu, kad judant žaliojo kurso kryptimi geležinkeliai bus Europos transporto sistemos šerdis. LTG grupei tai reiškia ir didesnę atsakomybę, iššūkius ir naujas perspektyvas.
Kokias galimybes ir kokią ateitį matome, atskleidžia atnaujinta grupės strategija „Integracija į Europą“. Strategija apima penkias pagrindines kryptis: verslo plėtrą į Šiaurės ir Vakarų Europą, veiklos efektyvumo didinimą, organizacinės kultūros stiprinimą, verslo atsparumą ir tvarumą. Įgyvendinant šias kryptis visos LTG grupės įmonės sieks bendros vizijos – tapti transporto sistemos stuburu.
Pripažįstu, kad strategija yra labai ambicinga, tačiau tuo pat metu – pasverta ir apskaičiuota. Organizaciją vienija tikėjimas, kad didelės ambicijos yra didelių tikslų pagrindas. Tai atsispindi ir atnaujintame dokumente, kuriame išdėstyta, kaip didinsime savo veiklų efektyvumą, mažinsime sąnaudas, vykdysime diversifikaciją ir plėtrą į naujas rinkas. Judėdama šiomis kryptimis LTG kurs ilgalaikius pokyčius, į kuriuos įtrauks savo klientus ir partnerius. Esame numatę, kad strategijoje numatytus veiksmus įgyvendinsime dviem etapais: trumpuoju – iki 2027-ųjų, ir ilguoju – iki 2040-ųjų. Atnaujinta strategija iš viso apima daugiau kaip 50 iniciatyvų ir projektų.
Naujų strateginių žingsnių pamatai yra anksčiau įgyvendinti projektai. Esame sukaupę pakankamai patirties, kad suprastume, kurie sprendimai bei praktikos veikia geriausiai ir ką galime laikyti sėkmės pavyzdžiais. Kaip tokius projektus šiandien galima įvardyti tiek 2020 m. įkurtą „LTG Cargo“ dukterinę bendrovę „LTG Cargo Polska“, tiek 2021 m. – „LTG Cargo Ukraine“. Be to, startavo nauji krovinių pervežimo maršrutai ir keleivinis maršrutas Vilnius–Varšuva–Krokuva, kartu su partneriais Lenkijoje siekiame pagerinti keleivių patirtį. Be to, dabar intensyviai dirbame tam, kad būtų atkurtas keleivinių traukinių maršrutas, sujungsiantis Lietuvos ir Latvijos sostines. Taigi, platesnė integracija į Europą yra jau vykstantis procesas. Nauja strategija leis jį dar labiau paspartinti ir išplėsti.
Tolimesnė jungčių su Šiaurės ir Vakarų Europa plėtra apims krovinių ir keleivių vežimo verslą bei infrastruktūros projektus. Esame pasirengę kurdami partnerystes Vakaruose maksimaliai išnaudoti savo patirtį ir verslo pamatus, tokius kaip naujai statoma „Rail Baltica“ infrastruktūra. Tam, kad procesai vyktų sinchronizuotai, stiprinamas „Rail Baltica“ projekto koordinavimas grupės mastu sutelkiant dar didesnius resursus. Projektas Lietuvoje yra pasiekęs naują brandos lygį – Latvijos sienos link įsibėgėja pagrindinės geležinkelio linijos statybos. Būtent taip vadinamas brandos faktorius yra esminis, kurį Europos Komisija vertina skirdama papildomą finansavimą. O šiemet iš Europos Komisijos sulaukėme išskirtinės žinios – projekto įgyvendinimui Lietuvoje buvo skirtas papildomas 394 mln. eurų finansavimas. Tai yra didžiausias finansavimas, kokį Lietuva yra gavusi iš Europos infrastruktūros tinklų programos.
Dirbsime kantriai, nuosekliai ir kryptingai – kaip ir visada iki šiol. Kad kroviniams gabenti galėtų būti išnaudota tiek geležinkelių, tiek jūros bei oro vartų infrastruktūra ir klientai gautų paslaugą „nuo durų iki durų“. Kad galėtume suteikti keleiviams paslaugas, kuo greičiau ir patogiau pasiekti Europos didmiesčius. Akivaizdu, jog „Rail Baltica“ atvers daug galimybių teikti paslaugas mūsų „LTG Cargo“ ir „LTG Link“ įmonių klientams. Apgalvoti jų poreikius ir dėlioti pasiūlymus turime jau dabar.
Tiesa, sprendimai „nuo durų iki durų“ aktualūs ir keleiviams – tai tik patvirtina vieno bilieto sprendimas, kurį vilniečiams ir miesto svečiams „LTG Link“ pasiūlė kartu su JUDU. Per mažiau nei metus juo jau spėjo pasinaudoti daugiau kaip 60 tūkst. klientų. Neseniai darnų judumą skatinantis sprendimas buvo pristatytas ir Klaipėdoje.
Naujos galimybės kuriamos ir kitomis kryptimis. Kartu su partneriais dirbame kuriant naujus logistikos maršrutus, sujungsiančius Aziją su Šiaurės ir Vakarų Europa. Vienas iš tam žengtų žingsnių – „LTG Cargo“ prisijungė prie Pietinio koridoriaus plėtros asociacijos. Koridoriaus paskirtis yra krovinių į Europą gabenimas per Kaspijos jūrą, Sakartvelą, Azerbaidžaną ir Juodąją jūrą, taip aplenkiant Rusiją. Čia svarbus vaidmuo teks geležinkelių transportui, o mes klientams, ieškantiems kelių kroviniams iš Azijos šalių gabenti, galėsime pasiūlyti jungtis su Klaipėdos uostu, su Šiaurės ir Vakarų Europa.
Įgyvendinant žaliojo kurso tikslus jau elektrifikuojama linija Vilnius–Klaipėda, tad vežėjai turės galimybę keleivius ir krovinius tarp šių miestų gabenti su nuline emisija. Keliaujančiųjų poreikius atlieps traukinių parko atnaujinimas moderniais ir aplinkai draugiškais riedmenimis, taip pat – naujos paslaugos ir kryptys. Planuojama, traukinių parką papildys pagal šveicarišką technologiją pagaminti elektriniai traukiniai „Stadler“, bandymai Lietuvoje startuos 2025 m.
Didinant verslo atsparumą ir toliau tęsiama „FREE Rail“ programa, kurią palaiko kitų Baltijos šalių ir Ukrainos geležinkeliai.
Taigi, įgyvendindami aiškiai apsibrėžtas penkias pagrindines strategijos kryptis galėsime pasiekti visapusės – verslo ryšių, infrastruktūros ir technologinės – integracijos su Europa. LTG laukia dideli iššūkiai. Tačiau pokyčiai nebus tokie netikėti ir pribloškiantys kaip pastarųjų metų įvykiai, nulėmę kone pusės Lietuvos geležinkelių srauto netekimą.
Didžiausius pastarųjų metų iššūkius atlaikėme. Svarbiausias pamokas išmokome. Nuo mūsų požiūrio į ateitį ir namų darbų priklausys pasiekimai ir visos transporto sistemos stuburo sveikata. O ją vertinsime trimis labai konkrečiais aspektais: ar prisidedame užtikrinant šalies ekonominę plėtrą, ar prisidedame gerinant žmonių gyvenimo kokybę, ar teikiame naudą valstybei.
Apibendrinant, atnaujinta grupės strategija atskleidžia, kaip keisis LTG grupė ir koks ateityje bus šalies ir regiono transporto sistemos stuburas – integruotas į Vakarų Europos transporto tinklus.
