Kiekviena perkančioji organizacija privalės savarankiškai spręsti, ar įtariama bendrovė gali dalyvauti jos konkurse. Naujasis teisinis reguliavimas neišsamus, todėl tiek viešųjų pirkimų organizatoriams, tiek jų dalyviams teks laviruoti minų lauke.
Nuo Naujųjų metų keičiasi Viešųjų pirkimų reguliavimas, o drauge ir požiūris į konkurencijos pažeidimų bei ginčų vertinimą – siekiama, kad Konkurencijos įstatymą pažeidę subjektai, negalėtų išvengti atsakomybės vien dėl ilgai trunkančių teisminių procesų.
Taigi, iš viešųjų pirkimų galės būti šalinamos ir tos įmonės, kurių atžvilgiu nėra baigti tyrimai ar baigtos bylos, kuriose ginčijamasi dėl konkurencijos pažeidimų. Šalinti tokius tiekėjus ar leisti jiems dalyvauti – tai turės savarankiškai nuspręsti pačios perkančiosios organizacijos. Jeigu nuo galimai padaryto konkurencijos pažeidimo nepraėjo 3 metai, bet kuri viešąjį pirkimą skelbianti organizacija gali šalinti įmonę iš savo konkurso, motyvuodama, kad tai kelia abejonių tiekėjo sąžiningumu.
Keičiasi dabar eliminuotinų tiekėjų statusas
Palyginimui – pagal dabartinį reguliavimą iš viešųjų pirkimų šalinamos tos įmonės, kurios buvo galutiniu sprendimu pripažintos pažeidusios Konkurencijos įstatymą, o 3 metų terminas skaičiuojamas nuo teismų sprendimų ar įsigaliojusios Konkurencijos tarybos skirtos sankcijos.
Taigi, dėl pažeidimų tik įtariamos bendrovės negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o neseniai už pažeidimus nubaustos įmonės – jeigu pažeidimas padarytas anksčiau nei prieš trejus metus – galės dalyvauti viešojo sektoriaus konkursuose. Pavyzdžiui, jeigu bendrovė padarė pažeidimą 2017 m., ji kelis metus bylinėjosi įrodinėdama savo teisumą ir buvo nubausta 2021 m. – pagal dabar galiojantį reguliavimą, ji galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose tik 2024 m., bet nuo Naujųjų pasikeitus Viešųjų pirkimų įstatymui, tokia įmonė jau kitąmet gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
O jeigu įtarimai nepasitvirtins?
Besitęsiančių ginčų turinčios įmonės privalo įvertinti riziką, kad nuo kitų metų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose tik nuo konkurso organizatoriaus valios priklausys, ar bendrovei bus leista dalyvauti ir laimėti, ar ji bus pašalinta.
Neįprasta prievolė spręsti ne savo kompetencijos klausimus perkančiosioms organizacijoms taip pat kelia iššūkių. Viešųjų konkursų organizatoriai, greičiausiai, patirs spaudimą iš tiekėjų pašalinti konkurencijos nusižengimais įtariamus varžovus – tai gali tapti įrankiu verslui sumažinti konkurentų skaičių viešuosiuose pirkimuose.
Perkantiesiems subjektams bus reikalinga didesnė metodinė pagalba, didėja rizika suklysti, o taip pat rizika manipuliuoti – juk perkančioji organizacija gali pati inicijuoti tyrimą dėl konkurencijos pažeidimų. Tuo tarpu, įmonėms, kurios šiuo metu vis dar turi teisę dalyvauti pirkimuose, bet gali ją prarasti, reikia atlikti tinkamus namų darbus (pasiruošti tinkamus pagrindimus dėl jų sąžiningumo ar net įgyvendinti apsivalymus).
Kol kas nėra aišku, kiek laisvės turės viešųjų pirkimų organizatoriai, spręsdami ar šalinti iš konkursų su įtarimais kovojantį tiekėją – kiek detaliai jos turi pagrįsti savo sprendimą. Taip pat kol kas nėra numatyta, kaip klostytųsi procesas, jeigu po tyrimo Konkurencijos taryba pripažintų, kad anksčiau iš konkursų pašalinta įmonė nepadarė pažeidimų, arba jeigu byla teisme baigtųsi įmonės naudai.
Taigi, įsigaliosiančios Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos grįstos logiškomis pastangomis eliminuoti iš konkursų tiekėjus, pažeidusius Konkurencijos įstatymą, neleidžiant jiems nukelti atsakomybės dėl ilgai trunkančio bylinėjimosi bei suteikti diskreciją pačioms organizacijoms vertinti tiekėjų patikimumą, kai tokią jurisprudenciją vysto Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Tačiau įstatymas palieka daug neatsakytų klausimų ir neapgalvotų procesų – iškilus rimtesniam ginčui, juos gali tekti spręsti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
