Stambių, vidutinių ir smulkių ES įmonių situaciją bei verslininkų nuotaikas atspindi naujausias Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimas „Survey on the Access to Finance of Enterprises“ (SAFE), atliekamas tarp euro zonos valstybių. Jo rezultatus ir išvadas apibendrinčiau trimis kertinėmis kolonomis: pinigai, verslo aplinka ir iššūkiai.
Pinigų yra ir verslas jais naudojasi
Išorinių finansavimo sprendimų poreikis ES auga, tai patvirtina ne tik SAFE, bet ir euro zonos „Bank Lending Survey“ tyrimas. Labiausiai auga banko paskolų (9 proc. bendrovių) ir kredito paslaugų (16 proc.) paklausa, didesnį interesą visais atvejais demonstruoja stambios bendrovės.
Nors verslai pastebi augančias palūkanų normas ir prastėjančias kitas finansavimo sąlygas, bendrai bankų noras skolinti lėšas nepasikeitė – stambios bendrovės net pastebi didėjantį jų suinteresuotumą skolinti, tik smulkiųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu jis nežymiai sumažėjo. Bendrai atotrūkį tarp finansinių sprendimų poreikio ir jų prieinamumo jaučia 9 proc. tyrimo dalyvių, ši tendencija ryškesnė tarp stambiųjų verslų.
Tiesa, tarp euro zonoje veikiančių bendrovių jaučiamas nerimas, kad ateityje situacija gali prastėti. Kad per ateinantį pusmetį banko paskolų prieinamumas sumažės, mano 31 proc., kad bus sunkiau gauti kredito paslaugas – 25 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų.
Vis dėlto dar pandemijos metais turėjome galimybę įsitikinti, kad, tradiciniams bankams spaudžiant stabdžius, aukštesnę pavarą jungia naujos kartos finansinių technologijų bendrovės. Taigi, net jei verslų būgštavimai pasitvirtintų ir tradiciniai bankai imtų mažinti finansavimą, tuo neabejotinai pasinaudotų naujos kartos finansavimo sprendimų teikėjai.
Bendrovės auga ir apsukų mažinti neketina
Per pandemiją stipriai nudegę, pastaraisiais metais euro zonos verslai atsigauna: naujausiame ECB tyrime santykinė apyvartą auginusių verslų dalis siekia 29 proc. (t. y. toks santykis tarp verslų, kurių apyvarta augo, palyginti su tais, kurių apyvarta nesikeitė ir kurių – mažėjo). Jei grįžtume keletą metų atgal, per pandemiją šis rodiklis buvo minusinis ir siekė −43 procentus – dauguma verslų fiksavo mažėjusias apyvartas.
Auganti paklausa ir pajamos padeda bendrovėms atlaikyti kitus sunkumus, konkrečiai – kompensuoti didėjančias sąnaudas. Tačiau tai turi reikšmingą įtaką pelno eilutei. Smulkių ir vidutinių įmonių pelno augimo ir mažėjimo santykis siekė −19 proc. (t. y. daugiau jų fiksavo pelno mažėjimą), tarp stambiųjų verslininkų šis rodiklis buvo −9 proc.
Didžiausią įtaką pelno mažėjimui turėjo išaugusios sąnaudos medžiagoms ir energetiniams ištekliams (su tuo susidūrė 91 proc. apklaustų bendrovių), taip pat brangstančiai darbo jėgai (71 proc.). Šios problemos buvo aktualios visų dydžių bendrovėms visose šalyse.
Nepaisant sudėtingos situacijos, į ateitį bendrovės žvelgia optimistiškai ir apsukų mažinti neketina: per ateinantį pusmetį apyvartos augimo laukiančių verslų santykis siekia 13 proc. Tačiau, kad tai įvyktų, teks susidoroti su ne vienu iššūkiu.
Didžiausias galvos skausmas – talentų stygius
Nors išaugusios gamybos ir darbo jėgos sąnaudos kelia nerimą kas penktai (19 proc.) bendrovei, tai nėra didžiausias jų rūpestis. Kone kas trečia (29 proc.) bendrovė svarbiausiu ateities iššūkiu įvardija patyrusių savo srities specialistų – talentų – trūkumą. Apie tai kalba visų dydžių bendrovių atstovai iš įvairiausių sektorių: nuo statybos ir gamybos iki informacinių technologijų ir finansinių paslaugų.
Ši problema aktuali bei gerai žinoma ir Lietuvai, kuri ne vienus metus ieško sprendimų, tiek kaip talentus pritraukti ar susigrąžinti, tiek kaip juos ugdyti ir išlaikyti šalyje. Globalus problemos mastas šią užduotį tik apsunkina.
Prieš talentų trūkumą ir augančias sąnaudas kiti iššūkiai gerokai nublanksta, nors taip pat verti paminėjimo: tai klientų trūkumas (11 proc.), konkurencinė ir reguliacinė aplinka (po 7 proc.) bei finansinių sprendimų prieinamumas, keliantis mažiausią nerimą verslams, – jis aktualus vos 6 proc. tyrimo dalyvių.
Apibendrinant galima pasidžiaugti, kad Europos ekonomika sėkmingai vystosi ir auga, verslas jaučiasi patikimai, turi galimybes augti, investuoti, jei reikia – ir pasiskolinti. O pokyčiai versle yra neišvengiami, jie vyksta nuolat, tik vienais atvejais būna didesni ir greitesni, kitais – nuosaikesni ar, kaip parodė pandemija, paveikia ne visus sektorius.
