aA
Neseniai pristatyta 2018 m. Lietuvos „fintech“ ekosistemos ataskaita. Skaičiai išties įspūdingi: Lietuvoje įsikūrusios 170 „fintech“ kompanijos, sektoriaus augimas praėjusiais metais – 45 procentai, apie 2600 darbuotojų dirba „fintech“ sektoriaus įmonėse, iš kurių daugiau nei 700 įsidarbino 2018 metais.
Justina Milašauskienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos „fintech“ sektorius auga labiau nei bet kuris kitas ūkio sektoriaus. Tikėtina, kad šiemet, ypač dėl padidėjusio susidomėjimo iš Jungtinės Karalystės „fintech“ kompanijų ir neslūgstančio susidomėjimo iš kitų šalių (Izraelio, Kinijos, Prancūzijos ir kitų), augimo tempas nemažės. Nepaisant to, „fintech“ įmonės mūsų šalyje gali susidurti su nemenkais iššūkiais – griežtėjančiu Lietuvos banko reguliavimu, augančių kvalifikuotų specialistų klausimu, sunkumais bendraujant su kredito įstaigomis.

Griežtėja licencijas gavusių „fintech“ kompanijų priežiūra

Viešos neigiamos reakcijos dėl „Revolut“ licencijos išdavimo sukėlė nepagrįsto nerimo bangą. Šios istorijos kontekste liko aišku viena – Lietuva neturėjo ir neturi siekio tapti valstybe, lengvai teikiančia licencijas finansų įstaigoms be ypač kruopštaus šių įmonių vertinimo. Siekiant toliau išlikti valstybe, taikančia aukščiausius pasitikėjimo standartus ir buriančia „fintech“ bendruomenę, kuriai priklauso aukščiausio lygio žaidėjai, toliau didės reikalavimai „fintech“ įmonėms. Visai neseniai priimti Lietuvos banko įstatymo pakeitimai, griežtinantys finansų įstaigų priežiūrą ir didinantys joms baudas bei atsakomybę už teisės aktų nesilaikymą, o tarpinstituciniu lygmeniu nuolat keliami su rizikos valdymu susiję klausimai.

2018 m. gruodį įsigaliojus naujai Lietuvos banko valdybos nutarimo dėl ataskaitų sudarymo ir teikimo redakcijai, smarkiai padidėjo informacijos, kurią privalo pateikti „fintech“ įmonės, apimtis. Vietoje 2 balansinių ir veiklos nuostolių ataskaitų, Lietuvos bankui privaloma pateikti 11 ataskaitų su informacija apie įmonių darbuotojų skaičių, veiklos rodiklius, gautų lėšų apsaugą, suteiktas paskolas, gautus skundus, suteiktas paslaugas, sąskaitų uždarymą ar apribojimą. Šiems reikalavimams įgyvendinti „fintech“ įmonės reikalingi papildomi darbuotojai, jų apmokymai, atitinkamos pertvarkos jau veikiančiose IT sistemose. „Fintech“ įmonėms, veiklos pradžioje turinčioms 10–15 darbuotojų, tokie reikalavimai sukelia didelę administracinę naštą.

„Fintech“ įmonės svarsto, kaip gaunamą informacijos kiekį apdoros Lietuvos bankas, o svarbiausia – kokių veiksmų žada imtis: ar griežtins reikalavimus licencijavimo procesui bei licenciją jau gavusioms „fintech“ įmonėms? Gal vykdys intensyvesnius patikrinimus ir taikys poveikio priemones?

Taigi, bendrovės, gavusios Lietuvos banko išduotą licenciją negali atsipalaiduoti: jos privalo nuolat atnaujinti savo vidaus tvarkas, vertinti vidaus ir išorės rizikos veiksnius bei taikyti naujausius reikalavimus atitinkančias rizikos valdymo priemones. Svarbu tai, kad vidaus procesams tinkamai suvaldyti ir padidėjusiems reikalavimams įgyvendinti reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Ar Lietuva turi ir turės specialistų besikuriančioms „fintech“ įmonėms?

Susidaro įspūdis, kad „fintech“ ateitis mūsų šalyje yra šviesi. Viena iš pastarųjų metų Lietuvos prioritetinių mokslo ir inovacijų krypčių – informacinės technologijos. Dėl šios priežasties, informacinių technologijų studijų finansavimas 2017 metais išaugo 2 kartus, informacines technologijas studijuojančiųjų skaičius 2013–2016 metais išaugo 20 procentų, o Lietuva pozicionuojama kaip besivystantis informacinių technologijų centras. „Fintech“ įmonėms sunkumų ieškant aukštos kvalifikacijos IT darbuotojų nekyla, tačiau pastebimas kitų specialistų, itin reikalingų šioms įmonėms trūkumas, t. y. vidaus auditorių, turinčių patirties finansų sektoriuje, atitikties pareigūnų ir pinigų plovimo prevencijos specialistų. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai šių aukštos kvalifikacijos darbuotojų vienu metu ieško dar dešimtys konkurentų, ką tik gavusių mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Neradusios tinkamų darbuotojų Lietuvoje, „fintech“ įmonės juos įdarbina užsienio valstybėse, todėl didelę dalį veiklos funkcijų perkelia svetur.

Toks veiklos perkėlimas susijęs ir su padidėjusia rizika: „fintech“ įmonė, perkėlusi svarbias veiklos funkcijas užsienyje esantiems asmenims, privalo užtikrinti vienodai aukšto lygio operacinės rizikos valdymą, kyla papildomi klausimai susiję su duomenų perkėlimu. Šias rizikas ne visada lengva suvaldyti, ypač turint omenyje tai, kad veiklos funkciją perėmęs subjektas gali nesuprasti Lietuvos teisės aktų reikalavimų. Situacija galėtų pasikeisti, jei valstybiniu lygmeniu būtų užtikrintas specialių žinių turinčių darbuotojų, orientuotų į „fintech“ sektorių, ugdymas. Tam svarbus ne tik Lietuvos banko, kaip finansų sektorių prižiūrinčios institucijos vaidmuo, bet ir atitinkamus specialistus rengiančių institucijų, mokslo įstaigų aktyvus įsitraukimas. Tokiu būdu ne tik licencijavimo proceso, tačiau ir realios veiklos centru taptų Lietuva.

Sunkumai „fintech“ įmonėms bendradarbiaujant su kredito įstaigomis

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria „fintech“ įmonės – bankų vengimas atidaryti sąskaitas šioms įmonėms. Viena pagrindinių garantijų klientų lėšų apsaugai „fintech“ įmonių nemokumo atveju – lėšų saugojimas jas atskiriant nuo kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra klientai, lėšų, arba šių lėšų draudimas, taip pat garantijos ar laidavimo rašto, išduoto Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) arba kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, gavimas. Be to, šias klientų lėšas „fintech“ įmonės gali investuoti į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Kadangi šiuo metu tokių lėšų investavimui rinka nėra palanki, „fintech“ įmonės paprastai renkasi lėšų saugojimą atskiroje sąskaitoje – tai dažniausias lėšų apsaugos būdas, centriniame banke ar tokių lėšų draudimą – mažiau populiarus būdas dėl ribotos tokių draudimo produktų pasiūlos ir didelių įkainių. Vis tik kreipiantis į banką dėl klientų lėšų sąskaitos atidarymo ar garantijos išdavimo, „fintech“ įmonės neretai susiduria su nepalankiu bankų požiūriu.

Suprantama, kad „fintech“ startuolis, ką tik gavęs licenciją ir bekuriantis verslą, nėra itin patrauklus banko klientas. Be to, tokių „fintech“ įmonių klientai dažnai yra padidintos rizikos subjektai.

Ši itin atsargi bankų pozicija, gali būti dėl jų nenoro prisiimti didesnę riziką už sąlyginai nedidelę šių įmonių generuojamą grąžą bankui. Didesnę riziką bankai „fintech“ įmonėms paprastai priskiria dėl to, kad nėra tikri dėl tokiose atskirose sąskaitose laikomų lėšų kilmės, „fintech“ įmonės akcininkų struktūros, vidaus procedūrų ir kt. Be to, tokių įmonių vertinimui reikalingi papildomi bankų resursai. Dėl šių priežasčių bankai dažnai atsisako atidaryti sąskaitą „fintech“ įmonei.

Vis dėlto, tam tikrą įrankį situacijai spręsti priežiūros institucija turi. Nuo 2018 m. rugpjūčio, įsigaliojus naujai Mokėjimo įstatymo redakcijai, kredito įstaiga, atsisakiusi atidaryti mokėjimo įstaigai ar elektroninių pinigų įstaigai mokėjimo sąskaitą, privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Taip siekiama prižiūrėti, ar atsisakymo priežastys yra pagrįstos, ar priimant sprendimą laikomasi objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Deja, bet praktikoje tokie pranešimai priežiūros institucijai siunčiami retai.

Kaip „fintech“ įmonių veikla galėtų būti vykdoma sklandžiau? Išeitis būtų, jei rinkoje atsirastų daugiau realių galimybių pasirinkti kitus klientų lėšų apsaugos būdus, pavyzdžiui, naujus draudimo produktus ar investavimą į kitas kryptis, teikiančias investicinę grąžą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(5 žmonės įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaidotas Dauskurdas. Baltieji pradeda ir laimi: tikrosios „baltųjų finansų“ grėsmės

Lietuvos valdžia, deklaruodama tikslą per šiuos metus iš „šešėlio ištraukti“ 200 mln....

Kristina Kepsnytė-Bugaitienė. Ar Lietuva taps saulės šalimi? Pamatysime šią vasarą! (5)

Jei nors kiek domėjotės, kaip geriau įdarbinti sutaupytus pinigus ir uždirbti, šis straipsnis...

Romas Austinskas. Kodėl vilkikų vairuotojai tikrai balsuos Europos Parlamento rinkimuose? (7)

Kiek daugiau nei 13 proc. mūsų šalies BVP sukuria transporto sektorius, analitikų...

Renata Vasiliauskienė. BDAR nuostatų neapibrėžtumas priežiūros institucijos rankose (2)

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija toliau priima teisės aktus, kurie turėtų įnešti...

Marius Dubnikovas. Pirmieji pensijų reformos „viščiukai“ (8)

Jau praėjo du mėnesiai, kai galima apsispręsti, ką daryti su pensijos kaupimu II pakopoje....

Top naujienos

Šalis, kur prostitucija – tiesiog verslas: kaip tai atrodo iš arti (182)

Na, va jums ir prašome, dar viena spalvinga spalvingos šalies pusė. Aš su prostitucija...

Paaiškino, kodėl „klevai“ laikiną vairuotojo pažymėjimą turės 3 metus (27)

Keičiasi tvarka, nurodanti, kiek laiko galioja pradedantiesiems vairuotojams išduodamas laikinasis...

Europos čempionato atrankos starte Rusijos rinktinė gavo skambų antausį Briuselyje (12)

2020 metų Europos futbolo čempionato atranką Rusijos rinktinė pradėjo pralaimėjimu. Briuselyje...

Tobulą atostogų vietą atradę lietuviai įspėja tautiečius: higienos sąskaita taupyti nevalia, todėl nekartokite mūsų klaidos (44)

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika – nedidukė Pietryčių Azijos valstybėlė, gyventojų...

Suomis metimu su sirena išplėšė pergalę rungtynėse su „Barcelona“ (4)

Trijų pralaimėjimų iš eilės Eurolygoje seriją nutraukė Miuncheno „Bayern“ (13-15)...

Lietuvoje siaučiant tymų protrūkiui Veryga pripažįsta veiksmų plano neturintis (326)

Lietuvoje – tymų proveržis: šiemet jau užfiksuoti 224 atvejai. Pernai tokių buvo 30.

„Žalgirio“ svajonę pasvėręs Kuzminsko brolis: būtų nuostabu, jei tolyn patektų ir Kaunas, ir Milanas laida „Krepšinio zona“ (19)

Dar prieš tris savaites nekantriausi Lietuvos žurnalistai jau skubėjo laidoti Kauno „Žalgirio“...

Prašmatniame gimtadienyje – daugiau nei 100 kviestinių svečių (30)

Ketvirtadienio vakarą interjero tekstilės kompanija „Audrineta“ atšventė aštuonioliktą...

Ekspertas apie išvadas dėl buvusio Putino bendražygio mirties: nieko panašaus nebuvau matęs (96)

Lūžęs kaklo kaulas, kuris lūžta labai retai, nebent smaugimo ar dusinimo atveju, kraujo...

Netrukus vėl suksime laikrodžius – miegosime trumpiau (249)

Paskutinį kovo sekmadienį vėl teks pasukti laikrodžių rodykles – šį kartą jas suksime pirmyn...