aA
Neseniai pristatyta 2018 m. Lietuvos „fintech“ ekosistemos ataskaita. Skaičiai išties įspūdingi: Lietuvoje įsikūrusios 170 „fintech“ kompanijos, sektoriaus augimas praėjusiais metais – 45 procentai, apie 2600 darbuotojų dirba „fintech“ sektoriaus įmonėse, iš kurių daugiau nei 700 įsidarbino 2018 metais.
Justina Milašauskienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos „fintech“ sektorius auga labiau nei bet kuris kitas ūkio sektoriaus. Tikėtina, kad šiemet, ypač dėl padidėjusio susidomėjimo iš Jungtinės Karalystės „fintech“ kompanijų ir neslūgstančio susidomėjimo iš kitų šalių (Izraelio, Kinijos, Prancūzijos ir kitų), augimo tempas nemažės. Nepaisant to, „fintech“ įmonės mūsų šalyje gali susidurti su nemenkais iššūkiais – griežtėjančiu Lietuvos banko reguliavimu, augančių kvalifikuotų specialistų klausimu, sunkumais bendraujant su kredito įstaigomis.

Griežtėja licencijas gavusių „fintech“ kompanijų priežiūra

Viešos neigiamos reakcijos dėl „Revolut“ licencijos išdavimo sukėlė nepagrįsto nerimo bangą. Šios istorijos kontekste liko aišku viena – Lietuva neturėjo ir neturi siekio tapti valstybe, lengvai teikiančia licencijas finansų įstaigoms be ypač kruopštaus šių įmonių vertinimo. Siekiant toliau išlikti valstybe, taikančia aukščiausius pasitikėjimo standartus ir buriančia „fintech“ bendruomenę, kuriai priklauso aukščiausio lygio žaidėjai, toliau didės reikalavimai „fintech“ įmonėms. Visai neseniai priimti Lietuvos banko įstatymo pakeitimai, griežtinantys finansų įstaigų priežiūrą ir didinantys joms baudas bei atsakomybę už teisės aktų nesilaikymą, o tarpinstituciniu lygmeniu nuolat keliami su rizikos valdymu susiję klausimai.

2018 m. gruodį įsigaliojus naujai Lietuvos banko valdybos nutarimo dėl ataskaitų sudarymo ir teikimo redakcijai, smarkiai padidėjo informacijos, kurią privalo pateikti „fintech“ įmonės, apimtis. Vietoje 2 balansinių ir veiklos nuostolių ataskaitų, Lietuvos bankui privaloma pateikti 11 ataskaitų su informacija apie įmonių darbuotojų skaičių, veiklos rodiklius, gautų lėšų apsaugą, suteiktas paskolas, gautus skundus, suteiktas paslaugas, sąskaitų uždarymą ar apribojimą. Šiems reikalavimams įgyvendinti „fintech“ įmonės reikalingi papildomi darbuotojai, jų apmokymai, atitinkamos pertvarkos jau veikiančiose IT sistemose. „Fintech“ įmonėms, veiklos pradžioje turinčioms 10–15 darbuotojų, tokie reikalavimai sukelia didelę administracinę naštą.

„Fintech“ įmonės svarsto, kaip gaunamą informacijos kiekį apdoros Lietuvos bankas, o svarbiausia – kokių veiksmų žada imtis: ar griežtins reikalavimus licencijavimo procesui bei licenciją jau gavusioms „fintech“ įmonėms? Gal vykdys intensyvesnius patikrinimus ir taikys poveikio priemones?

Taigi, bendrovės, gavusios Lietuvos banko išduotą licenciją negali atsipalaiduoti: jos privalo nuolat atnaujinti savo vidaus tvarkas, vertinti vidaus ir išorės rizikos veiksnius bei taikyti naujausius reikalavimus atitinkančias rizikos valdymo priemones. Svarbu tai, kad vidaus procesams tinkamai suvaldyti ir padidėjusiems reikalavimams įgyvendinti reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Ar Lietuva turi ir turės specialistų besikuriančioms „fintech“ įmonėms?

Susidaro įspūdis, kad „fintech“ ateitis mūsų šalyje yra šviesi. Viena iš pastarųjų metų Lietuvos prioritetinių mokslo ir inovacijų krypčių – informacinės technologijos. Dėl šios priežasties, informacinių technologijų studijų finansavimas 2017 metais išaugo 2 kartus, informacines technologijas studijuojančiųjų skaičius 2013–2016 metais išaugo 20 procentų, o Lietuva pozicionuojama kaip besivystantis informacinių technologijų centras. „Fintech“ įmonėms sunkumų ieškant aukštos kvalifikacijos IT darbuotojų nekyla, tačiau pastebimas kitų specialistų, itin reikalingų šioms įmonėms trūkumas, t. y. vidaus auditorių, turinčių patirties finansų sektoriuje, atitikties pareigūnų ir pinigų plovimo prevencijos specialistų. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai šių aukštos kvalifikacijos darbuotojų vienu metu ieško dar dešimtys konkurentų, ką tik gavusių mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Neradusios tinkamų darbuotojų Lietuvoje, „fintech“ įmonės juos įdarbina užsienio valstybėse, todėl didelę dalį veiklos funkcijų perkelia svetur.

Toks veiklos perkėlimas susijęs ir su padidėjusia rizika: „fintech“ įmonė, perkėlusi svarbias veiklos funkcijas užsienyje esantiems asmenims, privalo užtikrinti vienodai aukšto lygio operacinės rizikos valdymą, kyla papildomi klausimai susiję su duomenų perkėlimu. Šias rizikas ne visada lengva suvaldyti, ypač turint omenyje tai, kad veiklos funkciją perėmęs subjektas gali nesuprasti Lietuvos teisės aktų reikalavimų. Situacija galėtų pasikeisti, jei valstybiniu lygmeniu būtų užtikrintas specialių žinių turinčių darbuotojų, orientuotų į „fintech“ sektorių, ugdymas. Tam svarbus ne tik Lietuvos banko, kaip finansų sektorių prižiūrinčios institucijos vaidmuo, bet ir atitinkamus specialistus rengiančių institucijų, mokslo įstaigų aktyvus įsitraukimas. Tokiu būdu ne tik licencijavimo proceso, tačiau ir realios veiklos centru taptų Lietuva.

Sunkumai „fintech“ įmonėms bendradarbiaujant su kredito įstaigomis

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria „fintech“ įmonės – bankų vengimas atidaryti sąskaitas šioms įmonėms. Viena pagrindinių garantijų klientų lėšų apsaugai „fintech“ įmonių nemokumo atveju – lėšų saugojimas jas atskiriant nuo kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra klientai, lėšų, arba šių lėšų draudimas, taip pat garantijos ar laidavimo rašto, išduoto Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) arba kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, gavimas. Be to, šias klientų lėšas „fintech“ įmonės gali investuoti į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Kadangi šiuo metu tokių lėšų investavimui rinka nėra palanki, „fintech“ įmonės paprastai renkasi lėšų saugojimą atskiroje sąskaitoje – tai dažniausias lėšų apsaugos būdas, centriniame banke ar tokių lėšų draudimą – mažiau populiarus būdas dėl ribotos tokių draudimo produktų pasiūlos ir didelių įkainių. Vis tik kreipiantis į banką dėl klientų lėšų sąskaitos atidarymo ar garantijos išdavimo, „fintech“ įmonės neretai susiduria su nepalankiu bankų požiūriu.

Suprantama, kad „fintech“ startuolis, ką tik gavęs licenciją ir bekuriantis verslą, nėra itin patrauklus banko klientas. Be to, tokių „fintech“ įmonių klientai dažnai yra padidintos rizikos subjektai.

Ši itin atsargi bankų pozicija, gali būti dėl jų nenoro prisiimti didesnę riziką už sąlyginai nedidelę šių įmonių generuojamą grąžą bankui. Didesnę riziką bankai „fintech“ įmonėms paprastai priskiria dėl to, kad nėra tikri dėl tokiose atskirose sąskaitose laikomų lėšų kilmės, „fintech“ įmonės akcininkų struktūros, vidaus procedūrų ir kt. Be to, tokių įmonių vertinimui reikalingi papildomi bankų resursai. Dėl šių priežasčių bankai dažnai atsisako atidaryti sąskaitą „fintech“ įmonei.

Vis dėlto, tam tikrą įrankį situacijai spręsti priežiūros institucija turi. Nuo 2018 m. rugpjūčio, įsigaliojus naujai Mokėjimo įstatymo redakcijai, kredito įstaiga, atsisakiusi atidaryti mokėjimo įstaigai ar elektroninių pinigų įstaigai mokėjimo sąskaitą, privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Taip siekiama prižiūrėti, ar atsisakymo priežastys yra pagrįstos, ar priimant sprendimą laikomasi objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Deja, bet praktikoje tokie pranešimai priežiūros institucijai siunčiami retai.

Kaip „fintech“ įmonių veikla galėtų būti vykdoma sklandžiau? Išeitis būtų, jei rinkoje atsirastų daugiau realių galimybių pasirinkti kitus klientų lėšų apsaugos būdus, pavyzdžiui, naujus draudimo produktus ar investavimą į kitas kryptis, teikiančias investicinę grąžą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos banko ekonomisto atviras laiškas kolegai: venkime demagogijos dėl Vilibor (3)

DELFI pasiekė Lietuvos banko ekonomisto Tomo Ramanausko laiškas, kuriame jis prisistato kaip vienas...

Dovilė Aukštuolytė ir Edvinas Pocius. Su darbuotojais sudaromų opcionų apmokestinimas: einama geru keliu, bet galutinis tikslas dar toli

Lietuvoje jau kurį laiką deklaruojamas siekis kurti palankią aplinką verslo pradžiai bei...

Aidas Pivoriūnas. Ko miškų savininkai tikisi iš aplinkos ministro (1)

Balandžio pradžioje naujuoju ministru paskirtas Kęstutis Mažeika pareiškė, kad prioretizuos...

Artūras Kapitanovas. Lietuvos padangėje – nauji iššūkiai verslui dėl VMI „juodųjų sąrašų“ artimoje ateityje (1)

Jeigu per paskutinius trejus metus, pradedant nuo 2019-ųjų, jums arba jūsų įmonei bus skirta...

Gediminas Pruskus. NT plėtotojai – kaistančios rinkos „amortizatoriai“ (4)

Šiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto ( NT ) plėtotojai paskelbė apie savo planus investuoti...

Top naujienos

Vasiliausko atkirtis Jakeliūnui: Lietuvos bankas paviešino visus dokumentus (69)

Netylant kalboms, kad krizės metu komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų...

Banko kasininkė per klaidą išmokėjo 10 kartų daugiau: pinigus gavęs klientas – įkalintas (601)

Viename Vilniuje esančio banko skyriuje JAV dolerius į eurus išsikeisti panoręs Lenkijos pilietis...

Pigios sodybos lietuvių nebedomina: kokios ir už kiek labiausiai graibstomos? (259)

Artėjant vasarai, susidomėjimas sodybomis vėl ima augti. Daugelį lietuvių labai vilioja mintis...

Ukraina po Putino akibrokšo ragina imtis „realių veiksmų“ Maskvos atsakas: gėlėms dar per anksti (25)

Ukraina ketvirtadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą imtis veiksmų dėl Rusijos...

Jakeliūnas pristatydamas krizės tyrimo išvadas: per skandinaviškus bankus iš Lietuvos išėjo 9 mlrd. eurų įgėlė ir Grybauskaitei (295)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ( BFK ) komisija, atliekanti parlamentinį krizės priežasčių...

Po pralaimėto ketvirtfinalio – Šaro pokalbis su „Cavaliers“ vadovu (115)

Eurolygos ketvirtfinalio tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče “ ketvirtosiose...

Vilniaus oro uoste – istorinis skrydis (45)

Balandžio 26-osios naktį iš Vilniaus oro uosto pakilo vienas didžiausių keleivinių orlaivių „...

Sirgaliams tūkstantį „ačiū“ skyręs Walkupas: ta energija ir dvasia padarė šį sezoną ypatingą (38)

„Žalgirio“ pasirodymas Eurolygoje baigėsi. Ir nors sezoną pabaigė du skaudūs pralaimėjimai...

Nesulaukus Kim Jong Uno, atšauktas renginys. O tada jis atvažiavo išvyks anksčiau nei planuota (95)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas penktadienį vertė garbės sargybą ir pareigūnus laukti...

„Fiat“ bijo baudų: vienijasi su „Tesla“, kad paslėptų savo automobilių taršą (8)

Automobilių gamintoja „ Fiat Chrysler Automobiles“ (FCA) sumokės kompanijai „Tesla“ šimtus...