aA
Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai reikšmingai skiriasi, tai – ženklas, kad mažiausias algas mokančioje įmonėje gali būti neapskaitytų („šešėlinių“) pajamų, nuo kurių nesumokamos socialinio draudimo įmokos. O tai lemia ir mažesnes darbuotojų socialines garantijas.
Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© Asm. albumo nuotr.

Rūpinimasis vargstančiais ar neapykanta turtingiems?

Gana netikėtai kur kas daugiau dėmesio sulaukė tos įmonės, kuriose darbuotojų pajamos ne mažiausios, o didžiausios. Ir tas dėmesys nebūtinai buvo susijęs su noru karūnuoti geidžiamiausius darbdavius. Atvirkščiai – buvo galima justi, esą, lobstančių kitų sąskaita pasmerkimą.

Panašu, kad mūsų visuomenei, perfrazuojant klasiką, labiau būdinga ne mylėti vargdienius, bet neapkęsti turtingesniųjų. Tačiau tiesa ta, jog didžiausius atlyginimus mokantys darbdaviai dalijasi savo pajamomis, mokėdami dideles socialinio draudimo įmokas ir kitus mokesčius.

Preliminariais „Sodros“ duomenimis, balandį 1 proc. didžiausias vidutines algas išmokėjusių įmonių sumokėjo 5 proc. (22 mln. eurų) visų į „Sodros“ biudžetą patekusių socialinio draudimo įmokų. Palyginti, mažiausias algas (nesiekiančias 400 eurų) savo darbuotojams mokėjusių darbdavių, kurie sudaro 33 proc. visų įmonių, sumokėtų socialinio draudimo įmokų vertė – 16 mln. eurų.

Tikslesnis atlyginimų paveikslas

Visgi vien tik išmokėtų algų vidurkis apie įmones pasako ne viską, o kai kada gali net ir suklaidinti.

Kai nedidelei daliai žmonių mokamos išskirtinai didelės algos, o didžiajai daliai – mažos, algos vidurkio rodiklis bus didesnis, negu uždirba dauguma tos įmonės darbuotojų. Kita vertus, kai apskaičiuojant vidurkį įtraukiami ir ne visą mėnesį įmonėje dirbę asmenys arba kai dalis darbuotojų dirba tik dalį dienos, gautas vidurkis būna mažesnis negu alga už visą etatą.

Kad algų paveikslas būtų skaidresnis ir jį mažiau iškraipytų netipiniai atvejai, priimtos įstatymo pataisos, įpareigojančios skelbti tokius dydžius kaip mediana, kvantiliai, standartinis nuokrypis.

Šie rodikliai, nors ir nepašalina visų netikslumų (vis dar neatsižvelgiama, ar darbuotojas dirba visą dieną ar tik kelias valandas per dieną ar per savaitę), bet suteikia svarbios papildomos informacijos: mediana parodo pajamų lygmenį, žemiau kurio atsiduria lygiai pusė įmonėje dirbusių asmenų – taip išvengiama netipinių algų įtakos. 25 proc. kvantilis parodo, kiek uždirba darbuotojas, už kurį dar mažiau uždirba lygiai ketvirtadalis kolegų. 75 proc. kvantilis – tai alga, už kurią lygiai ketvirtadalis įmonėje dirbančių apdraustųjų uždirba daugiau.

„Smulkios žuvys“ prasprūdo pro tinklą

Ši papildoma informacija turi savo kainą. Jei, siekiant apsaugoti asmens duomenis, skaičiuojant paprastą vidurkį, į vertinamųjų sąrašą įtraukiamos įmonės, kuriose dirbo ne mažiau kaip 4 darbuotojai (43 tūkst. įmonių), tai papildomi keturi rodikliai (mediana, du kvantiliai ir standartinis nuokrypis) apskaičiuojami tik tų įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų ir lieka 10,5 tūkst. įmonių.

Skaičiuojant paprastą pajamų vidurkį, daugiausia įmonių, kuriose jis mažesnis negu 400 eurų, užsiima krovininio kelių transporto veikla (762 įmonės, arba 31 proc. visų šia veikla užsiimančių); restoranų ir pagaminto valgio tiekimo veikla (atitinkamai 586 įmonės, arba 58 proc.); variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla (439 įmonės, arba 48 proc.); mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, veikla (409 įmonės, arba 58 proc.); gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veikla (358 įmonės, arba 39 procentai).

Vertinant mažas pajamas pagal medianą, vaizdas šiek tiek keičiasi. Sektoriai, iš kurių daugiausia įmonių bent pusei savo darbuotojų moka mažiau negu 400 eurų, atrodo taip: restoranų ir pagaminto valgio tiekimo veikla (54 įmonės), paprastasis pastatų valymas (25 įmonės), krovininis kelių transportas (20 įmonių), pagrindinio ugdymo veikla (20 įmonių), maisto ir gėrimų teikimo veikla (15 įmonių), gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (14 įmonių).

Mažas algas mokančių įmonių skaičius taip drastiškai sumažėjo todėl, kad nebeskaičiuojami įmonių, kuriose dirbo mažiau negu 20 žmonių, rodikliai.

Pavyzdžiui, krovininio kelių transporto veikla užsiimančių įmonių mediana tiesiog nėra skaičiuojama 759 iš 796 įmonių, kuriose pajamų vidurkis buvo mažesnis negu 400 eurų, restoranų ir pagaminto valgio tiekimo – 509 iš 586 ir panašiai. Sunku patikėti, kad didžiojoje dalyje praleistų bendrovių mediana būtų didesnė negu vidurkis. Mažos šių sektorių įmonės dar dažniau negu didelės moka itin mažas algas.

Vadinasi, skaičiuojant daugiau rodiklių sužinome daugiau informacijos apie mažiau įmonių: tinklas, kuriuo būtų galima gaudyti šešėlį, paleidžia daug „smulkių žuvelių“ iš rizikingų sektorių.

Dalykai, kurie nekinta

Išrinkus tik tas įmones, kuriose visą mėnesį dirbo ne mažiau kaip 20 žmonių, ir kuriose bent 3 iš 4 darbuotojų uždirbo mažiau negu 400 eurų, gavome 63 įmonių sąrašą. Šiame sąraše penkiolika su valymu susijusiomis veiklomis užsiimančių įmonių, šešios sveikatos priežiūros ar panašiomis veiklomis užsiimančios įmonės, šešios švietimo (daugiausia neformalaus) institucijos, trys gyvenamųjų namų bendrijos, viena partija. Tikėtina, kad pastarosiose daugelis darbuotojų dirba kelias valandas per dieną ar per savaitę, o šis darbas – ne vienintelis pajamų šaltinis.

Tačiau čia yra ir šešios maitinimo veikla užsiimančios bendrovės, kuriose bent 200 žmonių balandį uždirbo mažiau negu 400 eurų, dvi transporto įmonės, kuriose bent 45 žmonės uždirbo mažiau negu 400 eurų, ir puokštė įvairiausiomis veiklomis užsiimančių darbdavių – nuo pašto kurjerių ir taksi paslaugų teikėjų iki teisine ar architektūros veikla užsiimančiųjų.

Būtų neatsakinga ir skubota visas jas apkaltinti dalyvaujant šešėlyje, tačiau pasikartojantys, kad ir kokius rodiklius skaičiuotum, sektoriai – transportas, maitinimo paslaugos, statyba – vis atkreipia dėmesį.

Pastaruoju metu valstybė atveria vis daugiau viešų duomenų. Viešai prieinama informacija turėtų padėti kovoti ir su šalies piktžaizde – šešėline ekonomika. Norisi tikėti, kad ne tik griežtinamais įstatymais, bet ir „minkštosiomis“ priemonėmis – viešinant informaciją apie tuos, kas ne visada elgiasi sąžiningai, galima paskatinti keisti ir požiūrį, ir elgseną.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Marius Dubnikovas. Grįžtant lietuviams didėja brangesnio alkoholio pardavimai (3)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) paskelbė naujus alkoholio pardavimo ir akcizų...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto kainos karantino net nepastebėjo

Optimistiškai nusiteikę vartotojai Lietuvoje ne tik su ūpu grįžo prie kasdienio vartojimo...

Tadas Gudaitis. Nenorėjote eiti paskui Gretą? Seksite paskui Ursulą (7)

Paauglės aplinkosaugos aktyvistės Gretos Thunberg pastangos keisti pasaulį klimato krizės...

Vilius Juzikis. Ar apsimoka investuoti į žaliąją energetiką?

Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų...

Vidmantas Janulevičius. Pramonė žengia Žaliojo kurso keliu – žinome, kur, bet reikia sutarimo – kaip? (1)

Brėžiant prioritetą – klimato kaitos mažinimą – trečiadienį metiniame Europos Komisijos...

Top naujienos

Po tėčio mirties suabejojo, ar Lietuva tinkamai pasiruošusi antrajai koronaviruso bangai: trūko ne gyvybiškai svarbaus aparato, o lovų (8)

Praėjusi vasara Lietuvoje buvo nerami – po karantino užbaigimo vėl pradėjus augti koronavirusu...

Savivaldybės įmonė nusprendė dirbti 4 dienas per savaitę: iškilo klausimas, ar paslaugos gyventojams nepabrangs (5)

Lietuvoje turime vos kelias įmones, kuriose darbo diena arba savaitė yra trumpesnė nei kitose...

Startuoliai skuba kurti technologijas, kurios apsaugotų darbo vietas nuo COVID-19

„Smithfield Foods Inc.“ įsivaizdavo, kad jai puikiai sekasi. Per pirmąjį šių metų ketvirtį...

The Economist | D+ nariams

Pergalė ant mirties slenksčio. Apnuodytas Aleksejus Navalnas laimi rinkimus Sibire

Prezidentui Vladimirui Putinui suduotas skaudus smūgis regioniniuose rinkimuose.

Biomedicinos mokslų daktarės verdiktas: šias uogas privalu valgyti kiekvienam (83)

Raudonos, mažos, bet stipraus skonio uogos, kupinos vitaminų ir maistinių medžiagų, augančios...

Socdemų senbuvis demaskuoja Karbauskį: politine prasme tai būtų didžiausia bėda Lietuvai (592)

Nors iki Seimo rinkimų dar liko beveik 3 savaitės, jau dabar skamba garsūs pareiškimai apie...

Tatuiruočių meistras Alytuje atidarė naują pramogų viešbutį, tačiau užeiti į vidų išdrįs ne visi (44)

Prieš mėnesį atverti pirmieji siaubo namai Alytuje kuria planus užkariauti alytiškių ir miesto...

Aurimas Kuckailis | D+ nariams

Ar aš pakankamai vyras? Jei savęs kada to klausei – šis tekstas kaip tik tau (2)

Vyrai negali kalbėti apie tą ar aną, neturi įgūdžių ir nemoka, galbūt draugų kompanijose...

Orai primins vasarą: įšils iki 23 laipsnių (8)

Trečiadienį anticiklonas ir toliau neapleis mūsų šalies. Naktį dangus bus palankus stebėti...

|Maža didelių žinių kaina