Tiek tarpusavio skolinimo, tiek ir sutelktinio finansavimo platformos suteikia galimybę žmonėms paprastai investuoti ir užsidirbti, apsaugant santaupas nuo infliacijos. Abiem atvejais minimali investavimo suma yra santykinai maža ir prasideda nuo keliolikos ar šimto eurų. Todėl investuotojai gali patogiai diversifikuoti savo portfelį, minimalizuodami nepavykusių investicijų riziką.
Kalbant apie bendrinius platformų trūkumus, situacija taip pat išlieka panaši: daliai pradedančiųjų investavimo procesas gali pasirodyti sudėtingas, nes pats investuotojas turi priimti nemažai sprendimų, pavyzdžiui, kam skolinti pinigus. Tokių iššūkių nekyla, sakysim, investuojant į fondą ar įdėjus pinigus į banko siūlomą indėlį. Taip pat yra rizika, kad tarpininkaujanti platforma blogai įvertins skolininko riziką ir dėl to už tai mokės investuotojas.
Žinoma, vienas iš esminių skirtumų yra jau pats investavimo objektas. Jei tarpusavio skolinimo platformose investuojama į paskolas žmonėms, tai sutelktinio finansavimo atveju – į verslą ar nekilnojamąjį turtą. Nors pasitaiko išimčių, Lietuvoje ši dichotomija sutinkama dažniausiai.
Platformų finansavimo tendencijos
Pastaraisiais mėnesiais stebime, jog didžiosios sutelktinio finansavimo platformos gali pasigirti vis didesnėmis finansuojamų projektų sumomis. Nors tai gali sustiprinti dalies investuotojų pasitikėjimą – už to slypi ir galimos rizikos.
Sutelktinio finansavimo platformos suteikia paskolas trumpesniam laikotarpiui, todėl automatiškai gaunasi, kad jos išduoda daugiau paskolų. Taip yra dėl to, kad pinigai greičiau grįžta investuotojams ir šie juos gali reinvestuoti. Be to, skiriasi ne tik besiskolinančių subjektų tipas, bet ir jų veikimo būdas.
Nekilnojamo turto plėtotojai, imdami paskolą, grąžinimo procesą planuoja kitaip. Pavyzdžiui, skolinasi dvylikai mėnesių, planuoja pastato pirkimą, remontą, kurį atliks per metus, ir stengiasi objektą parduoti ar išnuomavę refinansuoti paskolą banke. Visiškai kitaip veikia tarpusavio skolinimo platformose besiskolinantys fiziniai asmenys, kurie, imdami vartojimo paskolą, planuoja ją grąžinti iš tolygiai gaunamų mėnesinių pajamų. Vartojimo paskolos neturi vadinamosios „refinansavimo rizikos“, kai nepasisekus refinansuoti paskolos, įvyksta bankrotas.
Potencialių rizikų sąrašas
Tikėtina, kad sutelktinio finansavimo platformų vartotojus labiausiai žavi trumpas paskolos terminas ir dažniausiai pasitaikantis nekilnojamojo turto (NT) užstatas. Verslai siekia greičiau grąžinti paskolas, ir šių paskolų rizika atrodo mažesnė. Tai sukuria saugumo jausmą, pritraukia daug investicijų ir finansavimo ieškančių NT vystytojų. Kita vertus, išskirtos pasiūlos tendencijos taip pat mažina palūkanų normas ir potencialų investuotojų pelną.
Tačiau sutelktinio finansavimo platformas, kurios orientuojasi tik į NT, jungia bendros prielaidos: tikėjimas, jog NT ir toliau brangs, o pastovios nuomos pajamos leis padengti bent dalį paskolos kaštų. Vis dėlto, būtina pastebėti, jog tiek vienas, tiek kitas lūkestis priklauso nuo rinkos dinamikos, pasiūlos ir paklausos.
Paskutiniais metais Lietuvoje pradėjo daugėti gyventojų, mažėjo emigracijos rodikliai ir, žinoma, sulaukėme daug pabėgėlių. Tai svariai prisidėjo prie NT kainų augimo. Tačiau tendencija gali labai greitai pasikeisti – užėjus krizei, daug žmonių gali vėl važiuoti ieškoti laimės kitur, o pasibaigus karui dalis pabėgėlių, tikėtina, grįš namo.
Analizuojant potencialias tarpusavio skolinimo rizikas – padėtis skiriasi. Investuojantys į paskolas asmenys tikisi, kad skolininkas grąžins pinigus ir sumokės palūkanas. Fiziniai asmenys, gavę vartojimo paskolą, nelabai gali rinktis – turi grąžinti paskolą arba antstoliai užblokuos jų sąskaitas, o turtą parduos varžytinėse. Priešingai nei NT ar kitą veiklą plėtojantys verslai, kurie gali tiesiog bankrutuoti. Ši galimybė visada išlieka, jei nepavyksta parduoti arba išnuomoti renovuoto pastato ar jei nepasiteisina kita su paskola susijusi investicija.
Todėl, ekonominės krizės atveju, tikėtina, paskolos verslui būtų daug rizikingesnės už paskolas fiziniams asmenims.
Skolininko nemokumo atvejis
Nors tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformos išlieka santykinai saugiu pasirinkimu investuotojams – nemokių paskolų galimybė visada egzistuoja. Tad kokias tendencijas galime įžvelgti lygindami alternatyvas?
Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nemokumo atveju egzistuoja įstatymais pagrįsti procesai, kurie leidžia įgaliotiems asmenims vykdyti išieškojimo veiklą ar iškelti bankrotą. Statistika rodo, kad nemokios vartojimo paskolos palaipsniui visiškai išieškomos per penkerius metus. Svarbu suprasti, kad tai tik statistika – dalies paskolų niekada nepasiseka išieškoti, o kai kurios atvirkščiai – yra sumokamos su visais delspinigiais.
Sutelktinio finansavimo platformų skolininkai yra verslai, todėl jų nemokumo atveju viskas vyksta kitaip: skelbiamas jų bankrotas ir likviduojamas turtas. Šiuo atveju procesas trumpesnis, bet atgaunama investicijos dalis stipriai priklauso nuo realizuotos turto vertės ir kitų bankrutavusio verslo įsipareigojimų.
Liūdnai pagarsėjęs pastarųjų metų pavyzdys: vienos iš didžiausių Europoje platformų atvejis, kai buvo suteikta daug paskolų verslams Rusijoje, kurie dėl Vakarų sankcijų savavališkai ar dėl pasikeitusių aplinkybių suteiktų pinigų negrąžino. Nors minimas atvejis – kraštutinis pavyzdys, sutelktinio investavimo platformos yra per daug naujas reiškinys, ypač kalbant apie NT sritį, kad turėtume aiškią statistiką ir tendencijas mažiau nuspėjamais laikais.
Taigi, vartojimo paskolos yra paprastesnis finansinis įrankis, išieškojimo praktika labiau nusistovėjusi, o įstatyminė bazė ir platformų reguliacija – aiškesnė.
Apibendrinant, tiek tarpusavio skolinimo, tiek ir sutelktinio finansavimo platformos atlieka vertingą funkciją skatinant ekonomiką, nes nukreipia pinigus ten, kur jų paklausa yra didelė. Abiejų alternatyvų sėkmė pagrįsta panašiais faktoriais, nes žmonėms suteikiama galimybė investuoti ir uždirbti, o skolininkai gauna finansavimą, kurio jiems nesuteikia bankai. Tačiau skiriasi šiose platformose suteikiama palūkanų norma, investuotojams tenkanti rizika ir nemokių paskolų išieškojimas. Todėl investuotojams būtina įvertinti lūkesčius bei priimti informuotus sprendimus.
