aA
Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus.
Jekaterina Rojaka
Jekaterina Rojaka
© Bendrovės archyvas

Subtili infliacija, augančios pajamos, besitraukiantis nedarbo lygis ir žemos palūkanų normos stiprina gyventojų pasitikėjimą bei skatina vartojimą. Paskolos vartojimui atsispyrė nuo dugno ir šiandien yra viena sparčiausiai augančių kredito kategorijų. Tačiau kaip ilgai tai gali tęstis ir ar tai nekelia grėsmės finansiniam namų ūkių stabilumui?

Lietuvos gyventojų įsiskolinimo lygis – vienas mažiausių Europoje, ir nenuostabu, kad vartojimo paskolų augimas yra kone du kartus spartesnis nei euro zonoje.

Metinis šių kreditų pokytis gegužę siekė 9 proc., kai euro zonoje – 4,4 proc. Tiesa, paskolas vartojimui gyventojams siūlo ne tik griežtai centrinio banko prižiūrimos finansų įstaigos, bet ir kiti rinkos dalyviai, turintys teisę teikti vartojimo kreditus. Iš viso metų pradžioje buvo įregistruotos 66 tokios įmonės, įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformas, per kurias vartojimo paskolas gali teikti fiziniai asmenys.

Vidutiniškai kas ketvirtas Lietuvos gyventojas, įskaitant vaikus ir pensininkus yra paėmęs vartojimo paskolą iš mažesnių bendrovių ar tarpusavio skolinimo platformų. Iš bankų – kas dvyliktas. Ir vis tiek, vartojimo paskolos Lietuvoje yra mažiau paplitę nei kitose Europos šalyse arba JAV.

Vartojimo kredito davėjų populiarumas bei aktyvumas nuolat auga. Per metus suteiktų vartojimo paskolų skaičius viršijo 840 tūkst., o suma pašoko ketvirtadaliu iki 430 mln. eurų.

Bendrame vartojimo iki 5 metų paskolų portfelyje mažesni žaidėjai nurėžė jau trečdalį pyrago. Ir nors vidutinė jų išduodamų vartojimo kreditų suma 5-6 kartus mažesnė nei stambesnių finansų rinkos atstovų, mažiukų raumenys stiprėja. Pastarųjų mėnesių skolinimo rodikliai tik patvirtina bendrą tendenciją: vartojimo paskolos auga greičiau ir jų vidutinė suma palaipsniui didėja.

Vasarą vartojimo paskolos paprastai pasiekia piką. Ir tai yra susiję ne tik su planuojamomis šeimos atostogomis – dauguma gyventojų šilčiausiais metų mėnesiais stengiasi atlikti remonto arba statybos darbus.

Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus.

Žinoma, pagal sumą lyderio pozicijas tvirtai užima būsto paskolos. Tačiau populiarumui vartojimo kreditai neprilygsta kitoms paskolų rūšims. Vidutiniškai kas ketvirtas Lietuvos gyventojas, įskaitant vaikus ir pensininkus yra paėmęs vartojimo paskolą iš mažesnių bendrovių ar tarpusavio skolinimo platformų. Iš bankų – kas dvyliktas. Ir vis tiek, vartojimo paskolos Lietuvoje yra mažiau paplitę nei kitose Europos šalyse arba JAV.

Labiausiai vartojimo paskoloms augti padeda aukštesnis namų ūkių pasitikėjimas ir mažos palūkanų normos. Nemenkos įtakos turi ir besikeičianti vartotojų elgsena – apklausos rodo augantį gyventojų pasiryžimą įsigyti ilgalaikio naudojimo prekes, pavyzdžiui automobilius ir buitinę techniką.

Dažniai galima išgirsti teiginį, kad vartojimo paskolos skatina ekonomikos augimą. Deja, Lietuvos vartojimo krepšelio sudėtis ir specifika diktuoja kitką: didžioji dalis vartojimo paskolų Lietuvoje palaiko ne vidaus, o užsienio gamintojus.
Jekaterina Rojaka

Beveik ketvirtadalis mano, kad šiuo metu yra tinkamas laikas įsigyti didesnius pirkinius, tokius kaip baldai, buitinė technika ir pan. Be to, tokiems pirkiniams yra ketinama išleisti daugiau. Rodikliams antrina ir mažmeninės prekybos tendencijos: sparčiai auga naujų lengvųjų transporto priemonių pardavimai.

Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 14,1 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Beje, naudotų lengvųjų automobilių buvo įregistruota 5 proc. mažiau.

Tai yra gerai, turint mintyje, kad Lietuvos automobilių parkas seniausias Europoje. Vidutinis transporto priemonės amžius mūsų šalyje yra 15 metų, kai Europoje šis rodiklis nesiekia 10 metų, taigi erdvės tobulėjimui turime su kaupu.

Dažniai galima išgirsti teiginį, kad vartojimo paskolos skatina ekonomikos augimą. Deja, Lietuvos vartojimo krepšelio sudėtis ir specifika diktuoja kitką: didžioji dalis vartojimo paskolų Lietuvoje palaiko ne vidaus, o užsienio gamintojus.

Beveik visa buitinė technika yra įvežama iš kitų šalių, automobiliai taip pat atvažiuoja iš užsienio. Taip pat, vasaros sezonas šiluma nelepino – šaltokas oras privertė piliečius intensyviau ieškoti kelionių už šalies ribų.

Žinoma, stipresnis polinkis vartoti prisideda prie didmeninės ir mažmeninės veiklos, paslaugų sektoriaus klestėjimo. Bet tiesioginis teigiamas poveikis ūkio augimui vis tiek išlieka ribotas – priešingai nei Kinijoje ar kitose didesnėse pramoninėse šalyse.

Apibendrinant, palankios disponuojamųjų pajamų didėjimo ir darbo rinkos prognozės bei besitęsianti „pigių pinigų“ politika ir toliau žadins Lietuvos gyventojų apetitą.

Tikėtina, vartojimo paskolų augimo bumą šiek tiek mažins atsigaunanti infliacija ir didesnis neapibrėžtumas. Kita vertus, tai neužgoš palyginti nedidelį namų ūkių įsiskolinimo lygio ir kitų skatinamųjų veiksnių, tad bent kelis metus galėsime jausti dažnesnį vartojimo pulsą be didesnio pavojaus sveikatai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai: klausimai, kuriuos turime užduoti (6)

Gegužės pabaigoje „ Sodra “ ims viešai skelbti vidutinį atlygį šalies įmonėse pagal...

Mindaugas Balinskas. Efektyvumo lenktynės draudimo įmonėse: robotai atlieka žmogaus darbą per kelias minutes

Robotizacija, mašininio mokymosi algoritmai, dirbtinis intelektas ir kitos technologijos tampa...

Inga Balnanosienė. Profesija – bedarbis (36)

Pamenate Liūdną pasaką? „Liepojuj, prie miesto sodno, po medžiu, stovi susitraukęs...

Greta Ilekytė. Lietuvos darbo rinkoje – gaivūs pavasarinio vėjo gūsiai (1)

Vis labiau laisvėjant karantino apribojimams bei pagreitį įgaunant vakcinacijos procesui,...

Giedrius Valuckas. Ar galime tapti verslo efektyvumo lyderiais Europoje? (1)

Absoliuti Vokietijos ir Skandinavijos gamybos įmonių dauguma teigia, kad savo verslus jie...

Top naujienos

Dalyje savivaldybių – nerimą kelianti padėtis: iš juodojo sąrašo kelio nematyti (11)

Trečiadienį „Reitingų“ žurnalų pristatytuose mokyklų reitinguose buvo įvardytos ne tik...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Palanga ruošiasi turistų antplūdžiui bet kokiu oru – naujienos nustebins net didžiausius kritikus

Pernai vasarą lietuvių antplūdžiu besidžiaugęs pajūris panašaus scenarijaus tikisi ir šiemet,...

Užkalnis: kvepalų gynimo maršas iš Lenkijos, arba gėda dėl kainos (23)

Tie, kas pavargo nuo viso pasiruošimo šeimų maršui, kas valė šveitė savo „Volkswagen...

„Didžiojo Šeimos gynimo maršo“ organizatoriai draudimų nepaiso: renginio metu neteisėtai skamba lietuvių autorių dainos LATGA: išanalizavę medžiagą imsimės priemonių (294)

Penktadienį, dieną prieš „Didįjį Šeimos gynimo maršą“, autorinių teisių apsaugos...

Prašė duoti dar 10 minučių, bet neklausė: Izraelis smogė pastatui Gazos Ruože, kuriame dirbo žurnalistai papildyta 16.35 (46)

Izraelio aviacija šeštadienį sunaikino 13 aukštų pastatą Gazos Ruože, kuriame buvo Katare...

„Betsafe-LKL“ čempionato ketvirtfinalis: ar Pasvalio „Pieno žvaigždės“ sustabdys Kauno „Žalgirį“? (4)

Pirmose Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) ketvirtfinalio rungtynėse Kauno...

Visagino baldų gamykla investicijų nestabdo: 750 tūkst. eurų robotas pakeitė keliolikos žmonių darbą (33)

Vienas didžiausių Visagino darbdavių baldų gamybos įmonė „ Visagino linija “ smarkiai...

Skaitytojo klausimas: kokiam paukščiui priklauso šis lizdas?

Grynas skaitytojas Raimondas atsiuntė paukščio lizdo nuotrauką. Jis prašė padėti nustatyti,...